Lytinis ugdymas
5 (100%) 1 vote

Lytinis ugdymas

1121

Lytinis ugdymas

ĮVADAS

Keičiantis Lietuvos socialiniam ir politiniam gyvenimui, kinta ir pati visuomenė. Savita situacija visuomenėje byloja, jog ryškėja hedonistinis požiūris į gyvenimą, kinta moralinės vertybės: aštrėja jaunimo problemos (paauglių nėštumai, lytiškai plintančios ligos, narkomanija, alkoholizmas, nusikalstamumas), kurios tarsi primena, kad šiuolaikinėje epochoje jaunam žmogui turi būti sudarytos kuo geresnės sąlygos tapti visapusiškai susiformavusia, jaučiančia dvasinę pilnatvę asmenybe. Šios gilios socialinės ir kultūrinės krizės aplinkybėmis Lietuvos ugdymo institucijos turėtų tapti ta vieta, kur moksleiviams būtų sudarytos sąlygos lyties grožį, meilę ir draugystę išgyventi kaip svarbią asmenybės brandos dalį. Pastarąjį tikslą galima realizuoti mokyklose diegiant lytinio ugdymo programas, kurios glaudžiai siejasi su bendru ugdymo tikslu, kuomet naudojami vertybiškai gilesni, pagal amžiaus tarpsnius diferencijuoti metodai.

Šių dienų visuomenėje lytinis ugdymas turėtų būti suvokiamas daug plačiau, nes jis apima ne vien specifines žinias, nuostatas, bet ir tam tikrą socializacijos laipsnį. Vadinasi į ugdymo procesą turi įsitraukti ne vien pedagogai, medikai, tėvai, psichologai, teisininkai, bet ir socialiniai pedagogai. Šiuolaikinė socialinė pedagogika, kaip multidisciplininė sritis, siekia įgalinti individą veikti ir tobulėti jį supančioje aplinkoje. Pabrėžtina, jog socioedukacinė veikla yra pašaukta padėti žmogui tapti asmenybe ir skatinti pilnavertiškesnį socialinį funkcionavimą.

Temos naujumas ir aktualumas. Lytinis ugdymas yra svarbi bendrojo ugdymo sudėtinė dalis, laiduojanti visapusišką žmogaus gyvenimo gerovę. Pabrėžtina, jog analizuojant literatūros šaltinius, nebuvo rasta tyrimų, įrodančių lytinio ugdymo proceso efektyvumą. Mokslinių tyrimų trūkumas Lietuvoje lytinio ugdymo srityje rodo šio darbo naujumą. Minėtojo ugdymo proceso aktualumą išryškina S.Shapiro (1992), A.Davidavičienės (1997), J.Pikūno (1998), K.Pukelio (1998), K.Imelinskio (1999) S.Ustilaitės ir kt. (2000) bei R.Nash (2002) darbuose gvildenami lytiškumo aspektai. Akcentuotina, jog lytinio ugdymo procesas tampa vis labiau aktualus, nes populiarėjanti provakarietiška kultūra skatina ieškoti į nacionalinę ugdymo tradiciją orientuotų, bendražmogiškomis vertybėmis grįstų lytiškumo ugdymo programų. Todėl neabejotinai svarbu tirti šiandieninėje visuomenėje realizuojamo lytinio ugdymo kokybę bei skatinti tobulėjimą šioje srityje.

Tyrimo problema. Šiuolaikinėje visuomenėje didėja prieštaravimas tarp lytinio švietimo, kuris apsiriboja faktinės informacijos suteikimu ir lytinio ugdymo, kuris realizuoja bendražmogiškųjų vertybių bei konkrečių žinių lytiniais klausimais perteikimo ir pritaikymo gyvenime tikslą. Lytinio ugdymo kompleksiškumo socioedukaciniame kontekste tikslinga iškelti šiuos klausimus: Ar galima vienareikšmė lytinio ugdymo koncepto interpretacija? Kokius elementus apima socialinio pedagogo vaidmuo sveikatos ir lytinio ugdymo kontekste? Ar diegiamos visavertės (orientuotos ne vien į biologinius aspektus) lytinio ugdymo programos mokyklose?

Tyrimo objektas: lytinio ugdymo procesas.

Tyrimo tikslas: atskleisti lytinio ugdymo charakteristikas ir pagrįsti šio proceso orientacijas socioedukaciniu požiūriu.

Tyrimo uždaviniai:

q Atskleisti lytinio ugdymo sampratos kompleksiškumą.

q Pagrįsti lytinio ugdymo proceso realizavimą kaip neatsiejamą socialinio pedagogo kompetencijos elementą sveikatos ugdymo kontekste.

q Išryškinti lytinio ugdymo proceso problematiką socioedukaciniu požiūriu.

q Diagnozuoti lytinio ugdymo orientacijas.

Tyrimo hipotezė: lytinio ugdymo procesas yra pasižymi biologine orientacija ir yra traktuotinas kaip lytinio švietimo (paviršinės informacijos suteikimo) procesas.

Tyrimo metodai:

q Mokslinės literatūros kritinė-probleminė analizė

q Švietimo dokumentų analizė

q Kokybinė (content) turinio analizė

* * * * * * * * * *

Kokybinės kategorijos: “Panelės” skyrius “Sexfailai”

Kategorija Subkategorija (rekomendacijos)

Lytinio akto ypatumai · sugebėjimas atsispirti mitams apie lytinį aktą, pvz. idealus seksas· partnerių tarpusavio santykių harmonijos buvimas, pvz. išsamiai ir atvirai pasikalbėti bei panagrinėti nesklandumų priežastis, džiaugtis gyvenimu, abipusiai pasitikėti· konsultavimasis su seksualinės sveikatos specialistais: urologu, ginekologu, seksologu· kreipimasis į terapeutą, psichoterapeutą· mokymasis pažinti save, skaitymas ir pasaulio stebėjimas· domėjimasis lytinio gyvenimo įvairove, bet, svarbiausia, būsena: nusiteikimas žaisti, mėgautis pačiu procesu, eksperimentuoti· nuolatinio partnerio turėjimas· lytinių santykių kokybės apmąstymas· lytinių partnerių branda· informacijos turėjimas lemia pasitikėjimą savimi

Lytinių santykių patirties neturėjimas · lytinių santykių pradžia rekomenduotina ne anksčiau 18 ar 20 metų· pirmiausia svarbus partnerių tarpusavio pasitikėjimas· lytinių santykių harmoniją lemia ne pasiruošimai, o tarpusavio santykiai

Asmens seksualumas · fizinė išvaizda nelemia seksualumo · seksualumas yra individualus, įgyjamas gyvenimo kontekste

Asmens autonomiškumas priimant sprendimus · kiekvienas turi teisę atsirinkti tai,
kas priimtina, o kas ne

Lytinės orientacijos diagnostika · leisti berniukams bendrauti su suaugusiais vyrais, nes tai padeda sustiprėti vaiko psichikai, pvz. pirtyje· reikia susirūpinti, jei potraukis priešingos lyties atstovams neatsiranda iki 18 metų

Žinios apie apsisaugojimo priemones:poveikis sveikatai, patikimumas · kontraceptinės tabletės turi kuo mažiau veikti hormoninę sistemą· kiti apsisaugojimo būdai (mėnesinių ciklo sekimas, nutrauktas lytinis aktas) yra mažiau patikimi nei kontraceptinės tabletės ir prezervatyvai· sterilizacija nekenkia nei sveikatai, nei lytiniam gyvenimui

Pagalba esant lytinės sveikatos sutrikimams · kreipimasis į AIDS centro laboratoriją· kreipimasis į andrologą· kreipimasis į seksologą, urologą ar neuropatologą, o jei sutrikimą lemia psichologinės priežastys – pas psichoterapeutą ar psichologą· nuolatinis žinių papildymas, remiantis mokslo duomenimis· higienos priemonių naudojimas

Paauglių žurnalų skyrių palyginimo tikslais buvo analizuotas ne tik “Panelės” žurnalo skyrius “Raudonasis puslapis”, bet ir skyrius “Sexfailai”. Analizuojant įvardytos medžiagos turinį diagnozuotos 7 kokybinės kategorijos, iliustruojančios lytinio ugdymo orientacijas. Rekomendacijų subaktegorija išryškina intymaus gyvenimo ir higienos problemų konsultavimo ir gydymo centro vadovo A.Gainovskio ir psichoterapeuto O.Lapino pasiūlymų akcentus. Minėtosios kategorijos yra daugialypės, nes apjungia biologinius bei socialinius aspektus, t.y. čia atsispindi ir biologinė, ir socialinė orientacijos.

Lytinio akto ypatumų kategoriją tikslinga priskirti prie biologinio tipo kategorijų, nes jaunimą domina sekso technikos bei lytinio akto charakteristikos. Pasiūlymų subkategorija yra gana plati, kuri apjungia: (1) sugebėjimas atsispirti mitams apie lytinį aktą, (2) partnerių tarpusavio santykių harmonijos buvimas, (3) konsultavimasis su seksualinės sveikatos specialistais, (4) kreipimasis į terapeutą, psichoterapeutą, (5) mokymasis pažinti save, skaitymas ir pasaulio stebėjimas, (6) domėjimasis lytinio gyvenimo įvairove, bet svarbiausia būsena: nusiteikimas žaisti, mėgautis pačiu procesu, eksperimentuoti, (7) nuolatinio partnerio turėjimas, (8) lytinių santykių kokybės apmąstymas, (9) lytinių partnerių branda, (10) informacijos turėjimas lemia pasitikėjimą savimi. Pirma ir aštunta subkategorijos susijusios su vidiniais asmenybės ypatumais. Čia kalbama apie atsparumą, vidinę brandą, todėl teigtina, kad lytinio akto kokybė didžia dalimi priklauso nuo asmenybės vidinių charakteristikų. Penkta, šešta ir dešimta subkategorijos iliustruoja savišvietos fenomeną. Savęs pažinimas, skaitymas, domėjimasis lytinio gyvenimo įvairove yra svarbūs intymiojo pasaulio aspektai, tačiau ne vieninteliai. Čia neminima, jog pamatą savišvietai turi suformuoti lytinio ugdymo procesas, t.y. tikslingai derinant lytinio auklėjimo ir lytinio švietimo elementus padedamas pagrindas tolesnei asmenybės saviugdai intymiojo pasaulio srityje. Partnerių vaidmuo išryškinamas antroje, septintoje ir devintoje subaktegorijose. Čia kalbama apie tarpusavio santykių harmoniją, jų brandą, nuolatinio partnerio turėjimą, tačiau neakcentuojamas pilnavertiško intymiojo ryšio išsiskleidimas santuokoje. Pažymėtina, jog šeimos kaip vertybės išryškinimas yra svarbus lytinio ugdymo akcentas. Trečia ir ketvirta subkategorijos adekvačios, nes čia išskiriamas tam tikros srities specialistų konsultacinis vaidmuo. Svarbu, jog išryškinami ne tik fizinės (ginekologas, urologas, seksologas), bet ir psichinės (psichoterapeutas) sveikatos “gydytojai”, tačiau nepaminėti socialinės srities atstovai. Akcentuotina, jog socialinių darbuotojų kompetencija taip pat gali pasitarnauti, nes būna atvejų, kuomet lytinio gyvenimo nesklandumų priežasčių tikslinga ieškoti artimiausioje mikroaplinkoje (psichologinis klimatas šeimoje, tėvų auklėjimo ypatumai, emocinis atstūmimas, prievarta ir smurtas ir t.t.).

Šiuo metu Jūs matote 63% šio straipsnio.
Matomi 1234 žodžiai iš 1951 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.