M ekonomikos gamybos procesai
5 (100%) 1 vote

M ekonomikos gamybos procesai

Gamyba – yra traktuojama ne tik kaip techninės produkcijos pagaminimas, bet ir materialinis techninis tiekimas, pusfabrikačių ir gatavos produkcijos sandėliavimas.

Gamyba atlieka didelį vaidmenį kiekvienos šalies ekonomikoje. Gerai išsivysčiusiose šalyse gamyba, bei gamybos procesas yra pažengęs į priekį, tačiau mažiau išsivysčiusiose šalyse gamyba dar vis merdi.

Lietuvoje gamyba yra pažengusi į priekį, kuriasi naujos įvairios pramonės įmonės, šiuo metu vis dažniau kuriasi bendros su užsienio šalimis įmonės.

Taigi, vis dažniau įmonėse diegiamos naujos technologijos, nauji įrenginiai, taikomi įvairesni gamybos proceso organizavimo būdai, taip įmonės stengiasi mažinti gamybos kaštus. Nes dabartinėmis rinkos sąlygomis yra labai svarbu kad, gaminio savikaina būtų kuo mažesnė, jei įmonės gaminio savikaina yra mažesnė nei jų konkurentų jei lengviau užkariauti rinką ir gauti didesnį pelną.

Gamybos proceso organizavimas yra labai aktuali tema kiekvienoje gamybinėje įmonėje.

Gamyba – svarbus ekonomikos procesas, todėl ir pasirinkau nagrinėti šią temą.

Mano darbo tikslas išnagrinėti gamybos procesą, jo vyksmą.

Šiame darbe norėčiau supažindinti su gamybos procesais, gamybos veiksniais jų daroma įtaką gamybos procesui, gamybos ciklu, bei jo įtaka, operacijų derinimu, kokie yra pagrindiniai gamybos proceso principai, gamybos fazėmis, gamybos automatizavimu, bei mechanizavimu. Tai pat norėčiau supažindinti su gamybos proceso organizavimu erdvėje, gamybos struktūros tobulinimo kryptimis, gamybos tipais ir jų charakterizavimu, bei gamybos specializavimu.GAMYBOS PROCESAS

Gamybiniai procesai yra skirtingi, jų sudėtingumas priklauso nuo gaminamos produkcijos sudėtingumo. Sudėtingi gamybiniai procesai skirstomi į dalis ir juos vykdo įvairūs gamybiniai padaliniai. Pagrindiniai gamybiniai procesai vyksta įmonėse.

Didelę įtaką bet kuriame gamybos procese turi darbininkas. Darbininkas naudodamas darbo priemones ( tai įrengimus, prietaisus, įvairius įrankius.), veikia darbo objektus ( pagrindines žaliavas, medžiagas)- paverčia juos gatavu produktu.

Žaliavos, įrengimai, technologijos yra labai svarbus gamybos proceso elementas. Taip pat didelę įtaką turi informavimas ir komunikavimas.

Mokslinėmis, techninėmis pažangos sąlygomis pirmiausiai gamyba derinama su gaminių tyrimo ir plėtros organizavimu. Labai svarbus klausymas yra gamybos aprūpinimas medžiagomis, įrengimais, remontu, transportu, bei kitomis priemonėmis kad gamyba vyktų normalia eiga.spendžiant visus gamybos organizavimo uždavinius būtina atsižvelgti į tai kad gamybos procesas tai atvira sistema, kuri fiziniais ir informaciniais ryšiais glaudžiai susieta su kitomis sistemomis ( įmonės tiekėjais, pirkėjais ir tt).

Gamybos procesą galima suskirstyti į dvi dalis:

Ø Technologinius

Ø Ne technologinius

Technologiniai procesai tai, keičiantys darbo objektų formas dydžius ir savybes.

Ne technologiniai procesai tai nekeičiantys darbo objektų.

Taigi priklausomai nuo to koks yra produktas toks yra gamybos rezultatas.

Procesai yra:

Ø Pagrindiniai

Ø Pagalbiniai

Ø Aptarnaujantieji

Svarbiausias yra pagrindinis gamybos procesas. Tai technologinis procesas, kuriuo metu pagrindinės žaliavos ir medžiagos virsta pagrindine produkciją.

Pagalbinis procesas yra produkcijos, kuri bus naudojama įmonės viduje, gamybos procesas.Pvz. įrankių gamyba, atsarginių detalių gamyba.

Aptarnaujantis gamybos procesas yra darbo procesas nesukuriantis jokios produkcijos. Tai yra sandėlių, transporto operacijos, techninė kontrolė.

Taigi galima daryti išvadą kad pagrindinis gamybos procesas vaidina didelį vaidmenį įmonės veikloje. Taigi kiek įmonėje bus pagaminta produkcijos priklauso kiek įmonė turės pajamų.Tačiau negalime teigti kad aptarnaujantis ir pagalbinis gamybos procesas neturi įtakos pagrindiniai gamybos procesui.

GAMYBOS VEIKSNIAI

Norint pagaminti naujų prekių ( ar suteikti paslaugų) reikalinga planinga žmogaus veikla darbas.žmogus tik darbu sukuria materialines vertybes savo poreikiams tenkinti, naudodamas gamtoje esančias medžiagas. Taigi gamtiniai ištekliai sudaro antra svarbų gamybos veiksnį. Gamybos priemonės atlieka taip pat svarbų vaidmenį gamybos procese ir yra vadinama kapitalu. Taigi bet kurio produkto gamyboje svarbūs trys veiksniai.

Ø Darbas

Ø Gamtiniai ištekliai

Ø KapitalasPriklausomai koks yra gamybos pobūdis, kiekvienas veiksnio įtakingumas gamybos procese skiriasi. Kiekviena įmonė stengiasi pasirinkti tokį ekonominių išteklių derinį, kuris leidžia gaminti produkciją patiriant mažiausias sąnaudas.

Tobulėjant gamybai paskutiniu metu akcentuojamas dar vienas veiksnys – tai kvalifikacija.

Gamybos veiksnys žemė

Kalbėdami apie žemę gamybos ekonomikoje reikia suprasti kaip gamtinius išteklius. Juk nuo gamtinių išteklių priklauso šalies ekonominė plėtra tai yra gamyba. Šaliai turint pakankamai išteklių, sparčiau plėtojasi gamyba, taigi tuo pačiu kyla šalies ekonominis lygis, ir nereikia papildomų lėšų įsigyti gamtinių išteklių .

Pasaulyje yra daug valstybių, tačiau ne kiekviena turi daug gamtinių išteklių. Šiuo metu pasaulyje vyksta daug konfliktų dėl gamtos išteklių nepasidalijimo. Pats aktualiausias gamtos išteklių šiuo metu yra
nafta.

Žemė ypatingos reikšmės turi kaip gamybos vieta. Tai labai daug įtakos turi kokiame šalies regione yra vystoma gamyba.

Pirmiausiai yra vietovė patogi kaip gamybai reikalingos medžiagos yra netoli, tai iš kart įmonei leidžiama patirti mažesnes sąnaudas. Nes jei mūsų įmonė bus įsikūrusi toli nuo žaliavų šaltinio, įmonei reiks ne maža dalį lėšų skirti transportui.

Gamybos veiksnys kapitalas

Kapitalas su šią sąvoka susiduriame kiekvieną akimirką ypač kalbėdami apie verslą, ekonomiką.

Taigi kapitalas – tai lėšos, naudojamos įmonės fondams (turtui) ir jos veiklai finansuoti. Taigi kapitalas kartu su darbu yra vienas svarbiausių gamybos veiksnių. Nuo jo priklauso gamybos aprūpinimas gamybos priemonėmis, žaliavomis, medžiagomis. Kapitalas kaip gamybos veiksnys pasireiškia įvairiomis formomis.

Galima išskirti:daiktinį, piniginį ir socialinį kapitalą.

DAIKTINIS KAPITALAS- tai įdėtas į pagrindinius fondus (pagrindinis kapitalas) ir į apyvartines lėšas (apyvartinis kapitalas). Pagrindinai fondai gali būti pastatai gamybiniai įregimai ir tt. Šios gamybinės priemonės yra ilgalaikio naudojimo.

PINIGINIS KAPITALAS – tai finansavimo lėšos daiktinio kapitalo formavimui tai yra pirmoji daiktinio kapitalo formavimo pakopa.

SOCIALINIS KAPITALAS – žmonių socialiniams poreikiams tenkinti ( pvz. mokykloms ligoninėms išlaikyti) skirta lėšų visuma.

Šiuolaikiniai ekonomistai vis labiau pradeda kalbėti apie “ žmogiškąjį kapitalą” žmogiškasis kapitalas” sąlygoja tai, kad kiekvienas darbuotojas skiriasi savo produktyvumu. Darbo kokybė priklauso nuo žmogaus įgyto įsilavinimo, kvalifikacijos ir darbo patirties. Taigi nuo šių veiksnių tobulumo priklauso kiekvieno žmogaus pajamos.

Taigi galima daryti išvadas kad nuo investicijų į pagrindinius fondus priklauso gamybos techninis lygis , efektyvumas, gaminamų gaminių bei teikiamų paslaugų kokybė. Kapitalo kaip gamybos veiksnio efektyvumas gamyboje priklauso nuo jo investavimo tikslingumo ir pagrįstumo. Investicijos tai piniginio kapitalo pavertimas į daiktinį kapitalą.

Investicijos į gamybą leidžia pagaminti daugiau prekių , bei suteikti paslaugų ir kelti žmonių gerovę, padidinti socialines garantijas. Taigi investicijos yra ekonomikos augimo indikatorius.

Gamybos veiksnys darbas.

Darbas yra pirmoji svarbiausioji žmonijos egzistavimo ir tobulėjimo sąlyga. Nei gamybos veiksnys kapitalas, nei žemė be darbo yra neveiksmingi.

Darbas gali būti klasifikuojamas pagal įvairius kriterijus.

Ø Pagal poreikį : fizinis , protinis, kūrybinis.

Ø Pagal įsilavinimo lygį: nekvalifikuotas, kvalifikuotas, aukštos kvalifikacijos.

Ø Pagal hierarchiją: vadovaujanti, vykdomasis.

Ø Pagal teisinę būklę: savarankiškas, nesavarankiškas.

Labai sunku atskirti protinę ir fizinę veiklą. Kiekviena veikla reikalauja fizinių ir protinių savybių, tačiau ir vienu ir kitu atveju daugiau akcentuojama fizinė, kitu protinė veikla.

Vadovaujančios ir vykdomosios veiklos skiriamasis bruožas- užduoties atlikėjo atsakomybės laipsnis.

Taigi apibendrinus visus gamybos veiksnius kiekvienas gamybos veiksnys yra glaudžiai susiejęs. Kiekvienas gamybos veiksnys turi didelę įtaką bendram gamybos procesui, bei jo efektyvumui.

Nuo gamybos veiksnių tobulumo priklauso įmonės veikla, bei jos įtaka šalies ekonomikai.

GAMYBOS CIKLAS IR OPERACIJŲ DERINIMAS

Gamybos ciklu vadinamas laikotarpis nuo tam tikro gaminio, detalės gamybos pradžios iki pabaigos. Tai laikotarpis per kurį žaliavos, medžiagos ir kooperuojami dirbiniai, perėję visas gamybos proceso operacijas, paverčiami gatavu gaminiu.

Pagrindinė gamybos ciklo charakteristika – jo trukmė dažniausiai išreiškiama kalendorinėmis arba darbo dienomis, o kartais kaip dirbinys paprastas ir valandomis.

Gaminių gamybos ciklo trukmė įmonės veikloje vaidina svarbų vaidmenį.

Įmonei nežinant gamybos ciklo trukmės, negalima tinkamai sudaryti įmonės gamybinės, deramai paskirstyti jos trumpesniems laikotarpiams , atskiriems cechams, barams, darbo vietoms. Planinė gamybos ciklo trukmė , kaip normatyvinis dydis, būtinai reikalinga planuojant techninį gamybos rengimą ir materialinį techninį tiekimą.

Gamybos ciklo trukmė nulemia daugelį ekonominės įmonės veiklos rodyklių. Kartais darbo kadrų plano rodiklius, savikainos rodiklius, o svarbiausia- nuo gamybos ciklo trukmės priklauso įmonės reikalingų apyvartinių lėšų suma. Be to, trumpesniam gamybos ciklui reikia mažiau plotų nebaigtos gamybos likučiui sandėliuoti.

Gaminių gamybos ciklas įtakoj įmonės veiklų darbą. Deramai žinant gamybos ciklo trukmę, galima tinkamai paskirstyti darbą, tuo labiau kuo įmonėje bus geriau organizuotas darbas galima tikėtis geresnių rezultatų. Planinė gamybos ciklo trukmė turi įtakos įmonės apyvartinėms lėšoms.

Jei ilgas gamybos ciklas susiduria įmonė su daugelių problemų: didėja gaminio savikaina, nes į gaminio savikaina įeina žaliavos, darbininkų,bei administracijos užmokestis.

Įmonei pateikus konkretų gaminį į rinką, kurio gamybos ciklas buvo ilgas, įmonei bus sunkiau konkuruoti su kitomis įmonėmis gaminančiomis tą patį gaminį tik per trumpesnį gamybos ciklą. Automatiškai įmonių kurių gamybos ciklas yra trumpesnis, šių įmonių gaminių savikaina yra
mažesnė. Todėl ir rinkoje jos pateiks gaminį mažesne kainą.

Šiuo metu tokiomis rinkomis sąlygomis kai tarp įmonių vyksta didelė konkurencija , kiekviena įmonė turi rūpintis gamybos ciklo trukme.

Sudėtingo gamybos proceso ciklas

Sudėtingo proceso gamybos ciklą sudarančius elementus galima suskirstyti į šias keturias grupes.

Ø Darbo operacijų trukmė. Čia įeina technologinių operacijų laikas (pasiruošimo, baigimo ir vienetinis laikas ), transporto operacijų ir kontrolės laikas.

Ø Natūralių procesų trukmė (džiovinimas, raugimas ir tt)

Ø Automatiškai vykstantys procesai.

Ø Pertraukos dalis į gamybos ciklą įeinančių pertraukų būna darbo metu. Tai pietų pertraukos ir pertraukos dėl organizacinių priežasčių. Kitą pertraukų dalį sąlygoja darbo rėžimas. Tai šventinės ir poilsio dienos, taip pat pertraukos tarp pamainų.

Dirbinio ar dirbinių partijos gamybos ciklo trukmę didele dalimi nulemia pasirinktas operacijų derinimo būdas. Operacijų derinimo būdai rodo apdirbimo procese galimus detalių pardavimo būdus iš vienos operacijos į kitą.

Operacijų derinimo būdai yra trys:

Ø Nuoseklusis

Ø Lygiagretusis

Ø Mišrusis

Nuoseklusis operacijų derinimo būdas.

Gaminant n detalių (surinkimo vienetų) partiją nuosekliu operacijų derinimo būdu, pirmiausiai visoms n detalių atliekama pirmoji operacija, tada visa detalių partija pergabenama į antrąją operaciją atliekančią darbo vietą: visoms n detalių atlikus antrąją operaciją, partija pergabenama į trečiąją vietą ir.tt.

Norint sutrumpinti gamybos ciklo technologijos dalies trukmę, ilgesnėms operacijoms atlikti kartais organizuojamos papildomos darbo vietos.

Operacijas derinant nuosekliai, gamybos technologiją sudaro tik mažą viso ciklo dalį. Kur kas didesnę dalį sudaro tarpoperacinis laikas į kurį įeina transporto operacijų trukmė, pertraukos, laukiant, kol bus laisva darbo vieta.

Taigi šio operacijų derinimo būdo trūkumas yra tas kad susidaro ilgas detalių partijos gamybos ciklas.

Šis operacijų derinimo būdas yra labai ilgas populiarus vienetinėje, mažų serijų gamyboje, kurių technologijos proceso operacijų trukmė labai skirtinga. O privalumas yra tas: palyginti lengvas operatyvinis gamybos planavimas ir tinkamas darbo vietų apkrovimas.

Lygiagretusis operacijų derinimo būdas.

Derinant operacijas lygiagrečiai, atlikus eilinę operaciją, detalė iš karto, nelaukiant, kol bus apdorotos kitos partijos detalės, perduodama tolesnei operacijai. Kai detalės smulkios, jos iš vienos operacijos į kitą perduodamos ne po vieną, o transporto partijomis, dažniausiai specialiai pritaikytoje, matuoklinėje taroje.

Operacijas derinant lygiagrečiai, gamybos ciklo trukmė gaunama trumpiausia, nes čia trumpas tarpoperacinis laikas: tik transporto operacijų trukmė , nes laukti, kol bus laisva darbo vieta nereikia.

Tai didelis šios operacijos privalumas. Šios operacijų derinimo būdo trūkumas: kai operacijų trukmė ne vienoda, o trumpesnėse operacijose įrengimai ir darbininkai stovi, ir dėl trumpalaikių prastovų jų papildomai apkrauti neįmanoma.

Lygiagretusis operacijų derinimo būdas naudojamas masinėje ir serijinėje gamyboje.

Mišrusis operacijų derinimo būdas.

Pasitelkus mišrųjį operacijų derinimo būdą, dalį gamybos ciklo detalės apdirbamos nuosekliai , dalį lygiagrečiai.

Operacijas derinant mišriai, darbo vietos – darbininkai (per ilgesnę operaciją einančią po trumpesnės) prastovi ilgiau ir, pradėję apdoroti detalės, dirba tol kol baigia apdoroti visą detalių partiją. Tai leidžia našiau naudoti laiką.

Kiekviena gamybinė įmonė pati pasirenka kokį operacijų derinimo būdą jį naudos. Dažniausiai tai priklauso nuo įmonėje gaminamos produkcijos.

Gamybos ciklo trukmės apskaičiavimas

Sudėtingo proceso gamybos ciklą galima apskaičiuoti dviem būdais: analitinių ir grafoanalizės.

Analitinės būdas paprastas, bet nevaizdus, ir juo negalima nuodugniai įvertinti visų gamybos sąlygų, todėl jis taikytinas tik preliminariems apytikriams ciklo apskaičiavimams.

GAMYGBOS FAZĖS

Pagrindiniai gamybos procesai paprastai susideda iš trijų fazių: paruošimo, apdirbimo, surinkimo.

Paruošimo fazėje- iš medžiagos gaminami ruošiniai, stengiantis, kad jie savo konfigūracija ir matmenimis būtų kuo artimesni būsimųjų detalių konfigūracijai ir matmenims. Tada vėlesniuose procesuose mažiau gaunama atliekų ir mažiau įdedama darbo. Prie paruošimo fazės priklauso liejimas, kalimas ir štampavimas mašinų bei prietaisų gamybos įmonėse, ruošinių gamyba pjovimu mašinų bei baldų pramonėje.

Apdirbimo fazėje – pjovimu, galvaniniais bei terminiais procesais gaminamos detalės, stengiantis užtikrinti jų pakeičiamumą, nes tada surinkimo procesuose mažėja darbo imlumas.

Surinkimo fazėje- iš gatavų detalių gaminami surinkimo vienetai ir gatavi gaminiai. Surinkimo fazei taip pat priklauso surinkimo vienetų bei gaminių išbandymas, jų dažymas bei kitokia apdaila ir įpakavimas.

Jei įmonėje yra visos trys gamybos fazės, sakoma kad įmonė yra išbaigtos gamybos struktūros, ne visos gamybos struktūros fazės yra ketaus liejyklose, tvirtinimo detalių gamyklose.

GAMYBOS PROCESO ORGANIZAVIMO PRINCIPAI

Pramonėje sukauptais patyrimais leidžia suformuluoti principus, kurių turi būti laikomasi, racionaliai
gamybos procesą. Tie principai – tai proporcingumas, specializavimas, sroviškumas, automatizavimas, gamybos integravimas. Konkretus principų taikymas priklauso nuo gamybos apimties. Todėl principų visuma papildyta pusiausvyros principu.

Proporcingumas, nenutrūkstamumas ir ritmingumas.

Gamybos proporcingumas reikalauja, kad visų įmonės struktūrinių vienetų, darbo vietų gamybiniai pajėgumai būtų tarpusavyje suderinti, užtikrintų nepertraukiamą darbą.

Visiškas gamybos nenutrūkstamumas pasiekiamas retai, dažniausiai tik aparatiniuose procesuose. Jeigu gamybinei įmonei nepavyksta pasiekti visiško gamybos nenutrūkstamumo, tada gamybinė įmonė turi stengtis kad pertraukos gamybos procese būtų kuo trumpesnės ir jų būtų kuo mažiau.

Kai sutrumpėja gamybos ciklas,sumažėja nebaigtos gamybos likučiai ir įmonei reikia mažiau apyvartinių lėšų.

Gamybos nenutrūkstamumas lengviau pasiekiamas tada, kai bet kuriuo laikotarpiu kiekvienoje darbo vietoje, kiekviename padalinyje ir apskritai įmonėje pagaminamas vienodas arba nuolatos didėjantis produkcijos kiekis.

Ritmingas darbas sudaro sąlygas visiškai gerinti produkcijos kokybę, išvengti broko ir galu gale pasiekti geresnių techninių ekonominių rodiklių.

Gamybos specializavimas

Gamybos specializavimas įmonėje labai priklauso nuo bendro įmonės specializavimo. Specializuojant gamybos procesą, visi gaminiai, daliniai procesai ir operacijos pagal tam tikrus požymius paskirstomi atskiriems įmonės struktūriniams vienetams ir atskiroms darbo vietoms. priklausomai nuo požymių, pagal kuriuos visi gamybos objektai paskirstomi atskiriems struktūriniams vienetams išskiriamos įvairios specializavimo formos.

Yra šios specializavimo formos:

Ø Daiktinė

Ø Technologinė

Daiktinei specializavimo formai būdinga tai kad atskiri struktūriniai vienetai specializuojami įvairiais įrengimais ir įvairiais technologiniai procesais gamintis sąlyginai baigtus objektus.

Ši specializacijos forma turi nemažai privalumų ji yra labai supaprastina operatyvinį valdymą ir padidina atskirų gamybinių struktūrinių vienetų vadovų atsakomybę už gamybinių programų vykdymą.

Čia nereikia daugelio transporto operacijų, dėl to sutrumpėja gamybos ciklas. Daugelio įmonių patyrimas rodo kad ši specializacijos forma sudaro sąlygas didinti darbo našumą ir mažinti produkcijos savikainą.

Ši specializavimo forma labiausiai tinka masinėje ir gamyboje didelėmis serijomis, nes vienetinėje ir gamyboje mažomis serijomis dėl mažo vienodų gaminių skaičiaus sunku tolygiai ir visiškai apkrauti įrengimus. Cechų , barų ir brigadų kooperacija, esant daiktinei specializavimo formai , -minimali. Didelės galimybės čia atsiveria privatizuojant ir smulkinant įmones.

Technologinė specializavimo formai būdinga, tai kad atskiri struktūriniai cechai. Ankščiau manyta, kad technologinė specializavimo forma ne tokia racionali kaip daiktinė.technologinė specializavimo forma praktikuojama tik tada kai daiktinės specializavimo formos nebuvo galima panaudoti ir dažniausiai tik vienetinėje ir gamyboje mažomis serijomis. Šiuo metu naudojant kompiuterius, technologinė specializavimo forma tampa svarbiausia.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2625 žodžiai iš 8599 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.