M k čiurlionis
5 (100%) 1 vote

M k čiurlionis

TURINYS

Įvadas……………………………………………………………………………3

M. K. Čiurlionis …………………………………………………………….4

Čiurlionis – dailininkas ………………………………………………….6

Čiurlionis ir muzika ………………………………………………………7

M. K. Čiurlionio ,,Miške“ ………………………………………………8

M. K. Čiurlionio ,,Jūra“…………………………………………………9

Išvados ………………………………………………………………………..10

Literatūra ……………………………………………………………………11

ĮVADAS

Lietuvių dailininko ir kompozitoriaus Čiurlionio (1875 – 1911 m.) vardas ir jo darbai, garsėję Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje prieš pirmąjį pasaulinį karą, vėliau buvę lyg ir primiršti, pastaraisiais dešimtmečiais vėl žadina didelį susidomėjimą.

M.K. Čiurlionio gyvenimas buvo trumpas, bet intensyvus. Per trisdešimt penkerius metus jis sukūrė daugiau kaip 200 muzikos kūrinių ir apie 300 tapybos paveikslų, iš kurių beveik nei vieno nebuvo parduota autoriui gyvam esant. 1967 m. pastatytame moderniame muziejuje Lietuvoje, Kaune sutelkti ir saugomi beveik visi šiuo metu žinomi menininko paveikslai, grafikos darbai, muzikos kūrinių rankraščiai.

M. K. ČIURLIONIS

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis 1875 IX 10 (naujuoju stiliumi – IX 22) gimė Varėnoje, vargonininko Konstantino Čiurlionio ir Adelės Marijos Magdalenos Radmanaitės – Čiurlionienės šeimoje. Konstantinas buvo vyriausias iš devynių Čiurlionių šeimos vaikų. Palinkimą į muziką jis paveldėjo iš savo tėvo vargonininko, o pirmuosius estetinius įgūdžius žadino ir vaizduotę ugdė nepaprastai gražios, miškuose skendinčios Druskininkų apylinkės, dzūkų pasakos bei padavimai, stambios lietuvių liaudies dainos. 1889 m. jis pateko į Mykolo Oginskio orkestro mokyklą Plungėje. Šioje mokykloje Čiurlionis mokėsi pūsti fleitą, grojo orkestre, bandė komponuoti pirmuosius muzikos kūrinėlius, o laisvalaikiu dažnai nuklysdavo į įdomesnes apylinkės vietoves ir jas piešdavo.

Varšuvos konservatorijoje (1894 – 1899 m.) Čiurlionis studijavo fortepijoną, kompoziciją, gilino muzikos teorijos ir istorijos žinias, lankė choro klasę. Per paskutiniuosius dvejus metus konservatorijoje jis sukūrė variacijas, dvi sonatas fortepijonui, keliolika fugų, kantatą ir kt. Grįžęs per atostogas į Druskininkus, jaunasis kompozitorius domėjosi turtingu lietuvių folkloru, žavėjosi lietuvių liaudies dainų lyrizmu ir jų dermių grožiu.

Jausdamas, kad labai trūksta gilesnių žinių muzikoje, 1901m. Čiurlionis išvyko į Leipcigo konservatoriją. Ten studijavo kompoziciją, instrumentuotę, parašė stambios formos kūrinių: styginį kvartetą, uvertiūrą, simfoninę fantaziją, keletą pjesių, daug kanonų ir fugų fortepijonui. Tačiau jau Leipcige kompozitorius profesionalas vis labiau jaučia, kad meniniai jo interesai netelpa vien muzikoje. Jis daug skaito, lanko Leipcigo muziejų, kur jį sužavi simbolistiniai paveikslai ir kai kurių ,,secesionistų“ kūriniai.

1877 – 1899 m. Čiurlioniui buvo pasiūlyta Liublino muzikos mokyklos direktoriaus vieta, kurios jis atsisakė.

1900 – 1901 m. Čiurlionis parašė vieną iš garsiausių savo simfoninių poemų – ,,Miške“.

1901 – 1902 m. lankė kompozicijos (pas K. Reinekę) ir kontrapunkto (pas S. Jadasoną) pamokas Leipcigo konservatorijoje. Savarankiškai studijavo R. Štrauso ir H. Berliozo kūrybą. Kūrė kanonus, fugas, pjeses, parašė styginių kvartetą, simfoninę fantaziją, uvertiūrą. Laisvalaikiu tapė.

1902 m. grįžo į Varšuvą, kur užsidirbo privačiomis muzikos pamokomis. Dalyvavo Varšuvos lietuvių draugijos veikloje, vadovavo chorui, harmonizavo lietuvių liaudies dainas – tokiu būdu prisidėjo prie Lietuvos atgimimo sąjūdžio.

1902 – 1903 m. Varšuvoje lankė Kauziko piešimo mokyklą, tačiau nusivylė sustabarėjusia piešimo metodika.

Nuo 1903 m. Čiurlionis rimčiau atsidėjo tapybai. Šiais metais jis nutapė pirmuosius žymesnius darbus (,,Laidotuvių simfonijos“ ciklas).

1903 – 1907 m. parašė antrąją labai garsią savo simfoninę poemą „Jūra“.

1904 – 1906 m. mokėsi Varšuvos dailės mokykloje. Jam dėstė K. Stabrauskas (mokyklos vadovas), F. Ruščicas, K. Tichis, K. Kšižanovskis ir kt. Čia besimokydamas, Čiurlionis pirmą kartą dalyvavo dailės parodoje (1905 m.). Šios mokyklos muziejuje paliktas Čiurlionio ,,Audros“ ciklas.

1905 m. Čiurlionis keliavo po Kaukazą.

1905 – 1906 m. vadovavo Varšuvos lietuvių savišalpos draugijos chorui.

1906 m. aplankė Prahą, Vieną, Drezdeną, Miuncheną ir Niurnbergą. Šios kelionės stabdė ,,Jūros“ kūrimą, tačiau skatino tapyti.

1906 m. atvyko į Vilnių padėti A. Žmuidzinavičiui, P. Rimšai ir kitiems surengti pirmąją lietuvių dailės parodą.

1907 m. sausio 9 d. P. Vileišio namuose (tuomet. Antakalnio 24, dabartinis Lietuvių kalbos ir literatūros institutas) atidaryta pirmoji lietuvių dailės paroda. Be Čiurlionio parodoje dalyvavo dailininkai A. Žmuidzinavičius, P. Kalpokas, A. Varnas, J. Šileika, J. Vienožinskis, K. Sklėrius, A. Mackevičius, A. Jaroševičius bei skulptoriai P. Rimša ir J. Zikaras. Paroda
susilaukė netikėtai didelio populiarumo.

1907 m. rugsėjo 2 d. įkurta Dailės draugija. Pirmininkas – A. Žmuidzinavičius. M. K. Čiurlionis, P. Rimša ir kiti (iš viso 19 žmonių) sudarė draugijos branduolį. Dailės draugija rėmė ir vienijo lietuvių dailininkus, rinko jų darbus, toliau organizavo parodas. Iki pirmojo pasaulinio karo lietuvių dailės parodos buvo rengiamos kasmet Vilniuje arba Kaune. Čiurlionis dar gyvas dalyvavo penkiose iš jų, tačiau tie patys tapybos darbai (apie 160 paveikslų) buvo eksponuojami ir po jo mirties.

1907 – 1908 m. gyvendamas Vilniuje ir nuolat lankydamas Druskininkus, Čiurlionis vadovavo ,,Vilniaus kanklių“ draugijos chorui, koncertavo, intensyviai tapė, rašė straipsnius meno klausimais, domėjosi lietuvių kalba, literatūra ir tautosaka.

1908 m. Čiurlionis vasarą praleido Palangoje.

1908 m. rudenį išvyko į Peterburgą. Čia, gyvendamas itin sunkiomis sąlygomis, užmezgė ryšius su ,,Meno pasaulio“ grupės dailininkais. Po kurio laiko A. Benua, N. Rericho ir S. Makovskio remiamas, Čiurlionis dalyvavo dailės parodose Peterburge ir Maskvoje.

1909 m. sausio 1 d. trumpam grįžęs į Lietuvą, Šateikiuose susituokia su Sofija Kymantaite. Kurį laiką kartu gyveno Druskininkuose ir Plungėje. Toliau intensyviai tapė (1907-1909 m. nutapė paskutinius brandžiausius savo paveikslus: ,,Pasakos“, ,,Zodiako“, ,,Žiemos“ ciklus, visas ,,sonatas“, ,,Rex“ ir kt.).

1909 m. rudenį vėl vyko į Peterburgą. Pervargęs grįžo į Druskininkus gydytis.

1910 m. kovo mėn. dėl nervinio išsekimo ėmė gydytis Pustelniko sanatorijoje (netoli Varšuvos).

1911 m. balandžio 10 d. būdamas 35 m., Čiurlionis toje pačioje sanatorijoje mirė nuo plaučių uždegimo. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 907 žodžiai iš 2999 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.