M k čiurlionis
5 (100%) 1 vote

M k čiurlionis

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis

Muzikinis palikimas

“Norėčiau sudėti simfoniją iš bangų ošimo, iš šimtametės girios paslaptingos kalbos, iš žvaigždžių mirksėjimo, iš mūsų dainelių ir mano bekraščio ilgesio…”

TURINYS

I. Įvadas 3

1. M.K. Čiurlionio asmenybė, biografijos faktai 3

II. M.K. Čiurlionio muzikinė kūryba. 8

1. M.K. Čiurlionio muzikos bruožai 8

2. M.K. Čiurlionio harmonizuotos liaudies dainos 11

3. M.K. Čiurlionio fortepijoninė kūryba 13

4. M.K. Čiurlionio simfoninė kūryba 15

5. M.K. Čiurlionio muzika tapyboje 17

I. Įvadas

1. M.K. Čiurlionio asmenybė, biografijos faktai

M. K. Čiurlionis gyveno neilgai – vos 35-erius metus ir savo kūrybines galias plėtojo trijose plotmėse: muzikoje, dailėje, literatūroje. Muzikos mokėsi keliolika metų, o kaip tapytojas, mažai tesimokęs, dirbo tik šešetą. Literatūros nesimokė jokioje mokykloje. Pasaulyje garsėja kaip dailininkas, tačiau labai vertingas ir jo muzikinis palikimas. Literatūrinis talentas daugeliui beveik nežinomas, o jis, nors negausus, taip pat spalvingas.

Spalvingas ir raiškus jo paties paveikslas. “Atsimenu,- rašo dailininkas M. Dobužinskis,- jo nepaprastas mėlynas, tragiškas akis su įtemptu žvilgsniu […] , gerą ir nedrąsią šypseną” (žr. Literatūra, Nr.10, p.95). “Atsimenu jo skambų juoką – ilgą, tęsiamą, – rašo sesuo Jadvyga,- […], tačiau matydavome jį ir tylų, susimąsčiusį, sėdintį darželio altanoje arba vaikščiojantį darželyje Tik niekad nematėme užsirūstinusio ant savųjų” (žr. Literatūra, Nr.9, p.15).

Jis “…turėjo lygų, švelnų ir gana stiprų balsą. […] Kalba jo buvo paprasta , bet raiški ir vaizdinga. […] Kalbėjo negreitai. Buvo gyvas, atviras, nuoširdus ir mėgo dalintis įspūdžiais.[…] Būdavo kuklus, bendraudamas su žmonėmis, ir nenorėdavo išsiskirti iš kitų “(ten pat, p.15). O išsiskyrė savo asmenybe, išsilavinimu, kūrybiniu intensyvumu ir originalumu. Išsiskyrė giliu žvilgsniu į gamtą, žmogų ir visą visatą.

Kūrybinis išsiskyrimas – po jo mirties – sukėlė patetiškų bangų ir prasidėjo “kūryba” apie patį Čiurlionį – pakiliu tonu, aukštom frazėm, įvairiom prielaidom. Realus Čiurlionis, sklaidant jo laiškus ir artimųjų prisiminimus, yra daug paprastesnis. Tame paprastume stebina asmenybės integralumas, kūrybinis veržlumas, herojiška grumtis su gyvenimo kliūtimis ir optimistinis lyrinis nusiteikimas.

Taigi, Varėnos vargonininko Konstantino Čiurlionio šeimoje 1875 m. rugsėjo 22 d. gimė pirmasis sūnus Mikalojus Konstantinas. Netrukus šeima persikėlė į Ratnyčios bažnytkaimį prie Druskininkų, o po poros metų – į pačius Druskininkus, kur tėvui buvo pasiūlyta vargonininko vieta.

Penkerių metų būdamas M.K.Čiurlionis pats pramoksta iš klausos skambinti pianinu, o būdamas septynerių metų jau skambina iš gaidų, kurias pažino, tėvo padedamas.

Trylikametis Čiurlionis priimamas į kunigaikščio M. Oginskio orkestro mokyklą Plungėje, kur stropiai mokosi muzikos. Jis groja fleita mokyklos orkestre, sukuria pirmuosius, deja, neišlikusius kūrinėlius, piešia. Mokinių orkestras vykdavo koncertuoti į Rygos pajūrį ir Palangą. Palangoje Čiurlioniui neišdildomą įspūdį paliko žemaičių dainos, kurias jis užsirašydavo, bandydavo subalansuoti, o taip pat jam labai įsiminė pasakojimai apie Birutę, Jūratės ir Kastyčio legenda (vėliau šia tema Čiurlionis buvo pradėjęs rašyti operą). Čia jį nepaprastai sužavėjo jūra.

Ir štai Čiurlionis Varšuvos konservatorijos studentas. Iki 1897 m. Jis studijuoja fortepijoną, tačiau, skatinamas stipraus kūrybos protrūkio, pradeda studijuoti kompoziciją. Jau tuo metu jis parašo nemaža kūrinių- kantatą chorui ir orkestrui “De profundis”, preliudų, noktiurnų, mazurkų, fugų, dvi sonatas fortepijonui ir kt. Juose jaučiama romantinės muzikos įtaka, kartu čia skamba kompozitoriaus dar vaikystėje pamėgtų lietuvių liaudies dainų atgarsiai.

Baigusiam konservatoriją kompozitoriui pasiūloma užimti direktorius vietą steigiamoje Liublino muzikos mokykloje, tačiau jis šių pareigų atsisako. Čiurlionis lieka gyventi Varšuvoje, verčiasi privačiomis muzikos pamokomis, nes nori turėti daugiau laisvo laiko, kad galėtų nevaržomas kurti ir lavintis. Tuo metu jis parašo nemaža fortepijoninių kūrinių ir simfoninę poemą ”Miške” – pirmąjį lietuvių simfoninė muzikos veikalą.

Jis svajoja mokytis toliau. M.Oginskis vėlgi pažada materialinę paramą, ir Čiurlionis 1901 m. rudenį išvyksta į Leipcigą ir ten mokosi Leipcigo konservatorijoje. Čia jis daug dirba: parašo styginį kvartetą c-moll (tai pirmasis lietuviškas styginis kvartetas), uvertiūrą “Kęstutis”, keletą kitų kūrinių, kurių likimas nežinomas (gal ir jie sudegė pirmojo pasaulinio karo metais).

Tačiau tai buvo sunkūs metai. Čiurlionis labai skursta, nors E. Moravskis ir atsiunčia vieną kitą skatiką. M. Oginskis žadėtą paramą teikia nereguliariai, o kartais ir visiškai pamiršta atsiųsti pinigų. Jam kartą vos neteko palikti konservatorijos, neišgalėjus laiku susimokėti už mokslą.

Čiurlionį kamuoja tėvynės ilgesys. Tačiau jis atkakliai dirba. Nors ir būdamas labai savikritiškas,
jaučiasi darąs pažangą moksle ir kūryboje. Turi jis dar vieną džiaugsmą – tai tapyba, kuri jį traukia vis labiau ir labiau. Jis iš atminties nupiešia kurį nors Druskininkų vaizdelį; ne kažin kokie jie, tačiau jis tikisi, kad ateityje seksis geriau, ir tik laukia atostogų, kad visą laiką galėtų skirti tapybai. Baigęs Leipcigo konservatoriją, jis išskuba į Druskininkus.

1902 – 1905 metai. 1902 m. rudenį Čiurlionis, dviejų konservatorijų absolventas, atvyksta į Varšuvą. Jam pasiūlomos dėstytojo pareigos konservatorijoje. Tačiau jis jų atsisako. Čiurlionis verčiasi privačiomis pamokomis, o laisvalaikį skiria kūrybai. 1903 m. kompozitorius pradeda rašyti stambiausią veikalą – simfoninę poemą “ Jūra”. Jis vis daugiau laiko skiria tapybai, pradeda lankyti piešimo mokyklą.

1904 m. jis įstoja į Varšuvos Dailės mokyklą, vadovaujamą lietuvių kilmės dailininko K. Stabrausko. Čiurlionio paveikslus labai gerai vertina ir dėstytojai, ir mokslo draugai. Studijuodamas dailės mokykloje (1904 – 1906 m.) jis nutapo eilę reikšmingų kūrinių: “Miško

šlamesys”, “ Tyla”, triptikas “ Rex”, 5 paveikslų ciklas “ Tvanas”, 13 paveikslų ciklas “ Pasaulio sutvėrimas” ir kt.

1905 m. pavasarį Čiurlionis praleido Druskininkuose, kur su užsidegimu tapė nuo vaikystės brangius jo širdžiai apylinkių vietovaizdžius.

O kaip su muzika? Čiurlionis parašo nemaža fortepijoninių kūrinių (daugiausia preliudų), kurie ryškiai rodė jo labai savito stiliaus raidą. Tačiau jis mažiau beturi laiko imtis didesnių veikalų, kremtasi, kad “ Jūra” vis dar nebaigta. Bet vis dėlto daug dirbdamas, nemiegodamas naktimis jis užbaigia šią poemą.

1905 – 1907 metai. Tų metų revoliucija suvaidino svarbų vaidmenį jo gyvenime. Čiurlionis buvo įsijungęs į lietuvių kultūrinę veiklą, o nacionaliniai bruožai pastebimi jo kūryboje nuo pat pirmųjų jos apraiškų. Tačiau reikėjo tam tikrų sąlygų, visuomeninio bei kultūrinio gyvenimo poslinkių, išorinių stimulų, kad jis taptų vienu svarbiausių kultūrinio gyvenimo veikėjų ir organizatorių, kad ne tik žavėtųsi liaudies menu, bet ir karštai ragintų ugdyti lietuvių profesionalųjį meną, muziką ir dailę liaudies meno pagrindu, kad pasiryžimas paskirti savo gyvenimą menui taptų jo, kaip nacionalinio meno kūrėjo, didžiausiu tikslu ir kilniausia misija. Tokiu stimulu ir buvo 1905 – 1907 m. revoliucijos išvakarėse labai sustiprėjęs lietuvių nacionalinio išsivadavimo ir kultūrinis judėjimas, o taip pat patys revoliuciniai įvykiai, kurių liudininku buvo Čiurlionis ir kuriems jis prijautė. Čiurlionis puikiai suprato, kad joks tikras menininkas negali žengti meno apskritai, o turi eiti nacionalinio meno keliu.

1906 m. vasarą Čiurlionis aplanko Vakarų Europos miestus – Drezdeną, Prahą, Vieną, Niurnbergą, Miuncheną, kur susipažįsta su jų nuostabia architektūra ir meno lobynais. Grįžus iš užsienio, jį pasiekia žinia apie didelį jo paveikslų pasisekimą Peterburge surengtoje Varšuvos Dailės mokyklos mokinių parodoje.

1907 m. buvo atidaryta Čiurlionio organizuota pirmoji lietuvių dailės paroda sausio 9 d. (pagal senąjį kalendorių 1906 m. gruodžio 27 d.), kurioje be Čiurlionio buvo parodyti P. Rimšos, A. Žmuidzinavičiaus, J. Zikaro, K. Sklėriaus, P. Kalpoko, K. Stabrausko ir kitų darbai, liaudies meno pavyzdžiai. Paroda buvo nepaprastos reikšmės įvykis Lietuvos kultūriniame gyvenime, parodęs lietuvių kūrybingumą, talentą, sukėlęs platų atgarsį bei susidomėjimą.

1907 m. pabaigoje Čiurlionis persikelia gyventi į Vilnių.

1908 – 1909 m. 1908 m. kovo 12 d. buvo atidaryta antroji lietuvių dailės paroda, organizuota Čiurlionio. Ši paroda susilaukė dar didesnio visuomenės ir spaudos dėmesio.

Čiurlionis energingai reiškiasi ir muzikiniame gyvenime: prie Dailės draugijos organizuoja muzikos sekciją, kurios tikslas – suburti lietuvių kompozitorius, įsteigti iš esamų lietuvių muzikos kūrinių ir naujų kūrinių muzikos biblioteką, spausdinti muzikos kūrinius, rengti koncertus it t.t. Skelbiamas pirmasis lietuvių muzikos kūrinių konkursas. Čiurlionis apie tai rašo spaudoje, kviečia konkurse dalyvauti visus lietuvių muzikus. Siekimas budėti prie “kūrinių lietuviškumo” tada buvo ypač svarbus. Jis suprato, kad besikuriantis lietuvių menas iš pat pradžių turi būti aiškiai nacionalinis, kad tokio meno šaltinis – nepakartojamai savitas liaudies menas.

Čiurlionis siekia kelti lietuvių muzikos vakarų meninį lygį, dalyvauja juose ne tik kaip dirigentas, bet ir kaip pianistas. Trokšdamas kad muzikos besimokantys lietuvių jaunimas iš pat mažens pamiltų liaudies muziką, jis parašo eilę nesunkiai paskambinamų liaudies dainų fortepijonui; 1909 m. atspausdinamas jo harmonizuotų lietuvių liaudies dainų rinkinys “Vieversėlis”, skirtas mokykloms. Šiame rinkinyje yra daugeliui žinomų dainų, pvz. “Dainų dainelė”, “Aguonėlė”, “Teip toli žadėta”, “Anksti rytą kėliau”, “Lakštingalėlė”, “Šaltyšius” ir kt. (žr. priedai). Čiurlionis išrenkamas į liaudies dainų rinkimo komisiją, drauge su Č.Sasnausku, J.Tallat-Kelpša ir kalbininkais tvarko lietuvišką muzikos terminologiją, padeda rengti trečią lietuvių dailės parodą ir t. t.

Šiame darbų sūkuryje jis susipažįsta su lietuvių
bendradarbe, padedančia rašytoja Sofija Kymantaite. 1909 m. pradžioje sukuriama šeima, pagrįsta ne tik didele draugyste, karšta meile, jausmų, minčių bendrumu, bet ir , kaip beveik po pusės šimtmečio rašys S.Čiurlionienė – Kymantaitė, siekimu tokios kūrybos, kurioje “visos realistinės priemonės, visas gyvenimiškas patyrimas turi tarnauti dvasiniams polėkiams, turi tarnauti dvasią, formuojančioms idėjoms, turi tarnauti išryškinti tam simboliui, kuris kaupia savyje visą glūdintį žmogaus esmėje kūrybinį grožio ir gėrio ilgėjimąsi.”(žr.literatūra Nr.4, p.328).

S. Čiurlionienė –Kymantaitė pagal Jūratės ir Kastyčio legendą rašo operos libretą, kuriuo susižavėjęs Čiurlionis pradeda kurti muziką, nupiešia dekoracijų eskizą. Tai buvo jo svajonė – parašyti lietuvišką operą. Tačiau jam vis labiau trūksta laiko atsidėti muzikai , savo “svarbiausiai ir pirmutiniai kalbai” nes jį jau yra užvaldžiusi tapyba.

1908 m. rudenį Čiurlionis išvyksta į Peterburgą, kur tikisi surasti geresnes kūrybos ir darbo sąlygas, įžengti į didįjį meno pasaulį. Tų sąlygų jis ir ten neranda, bet rusų dailininkų ir meno žinomų tarpe sutinka bendraminčių, supratusių jo kūrybos originalumą.

1908 – 1909 m. Čiurlionis praturtino lietuvių meną tokiais kūriniais kaip, “Jūros sonata”, “Piramidžių sonata”, “Vasaros sonata”, “Žalčio sonata”, “Karalių pasaka”, Juodosios saulės pasaka”, “Pilies pasaka”, “Angelo preliudas”, “Auka”, didysis “Rex”, “Rojus”, “Žemaičių kryžiai”, Žemaičių kapinės” ir t.t. 1909 m. vėlyvą rudeni Peterburge jis parašo bene paskutinį muzikos kūrinį – fugą fortepijonui b-moll, op.34. Tų pačių metų pabaigoje Čiurlionis sunkaisuserga. Pora mėnesių praleidžia Druskininkuose, vėliau paguldomas į Pustelnikų (prie Varšuvos) ligoninę.

1910 – 1911 m. Čiurlionio eksponuojami ketvirtojoje lietuvių dailės parodoje, Peterburgo parodose. Vis daugiau meno žinovų labai teigiamai vertina jo kūrybą. Čiurlionis ir sirgdamas bando kurti. Sušvinta išgijimo viltis. Pavasaris, kupinas vilties ir klastos. Vieno pasivaikščiojimo metu persišaldęs Čiurlionis suserga plaučių užgedimu ir 1911 m. balandžio 10 d. miršta.

Pačiame jaunume mirė žmogus, pačiame kūrybinių jėgų sužydėjime mirė menininkas, į kapą nusinešęs daugybę kūrybinių sumanymų, kurių nebespėjo įgyvendinti. Mirė nesulaukęs pelnytos garbės, bet didvyriškai atlikęs menininko misiją. Darbų ir kūrybos ugnyje sudegė Čiurlionio gyvenimas, panašus į greitai praskriejusį meteorą, tačiau palikusį negęstantį pėdsaką.

Jo švytėjimą ne visi tada išvydo; tik, kai nebūties sutemų šešėliai pridengė Čiurlionį, amžininkai pamatė ant jo galvos spindint genijaus karūną.

Lietuvių visuomenė apraudojusi Čiurlionio mirtį, suskato rūpintis jo paveikslų surinkimu, muzikos kūrinių leidimu. Surengiamos didelės Čiurlionio kūrinių pomirtinės parodos Vilniuje, Maskvoje, Peterburge, pora Čiurlionio eksponuojama antrojoje post-impresionistų parodoje Londone. Vis plačiau lietuvių muzikos koncertuose skamba Čiurlionio choro ir fortepijoniniai kūriniai.

1912 m. Peterburge išeina B. Lemono monografija – pirmoji knyga apie Čiurlionį, o vieno stambiausių rusų meno leidinių – žurnalo “Apolon” ištisas numeris (1914) paskiriamas jo kūrybai.

Vilniuje atidaroma nuolatinė Čiurlionio kūrinių ekspozicija, jo paveikslai rodomi eilinėse lietuvių meno parodose; rengiamasi išleisti knygą apie didįjį menininką. 1916 m. vėl surengiama Čiurlionio paveikslų paroda Maskvoje, pasirodo B. Lemono knygos antrasis leidimas, Kopenhagoje išleidžiama serija atvirukų su dailininko paveikslų reprodukcijomis ir t.t.

Trečiojo dešimtmečio viduryje pradėta gausiau leisti ir Čiurlionio muzikos kūrinius: išėjo S.Šimkaus paruošti spaudai 5 Čiurlionio fortepijoninių ir choro kūrinių sąsiuviniai, kompozicijos chorui ”Sanctus” ir “Neliūskime” 14 preliudų vargonams, keliolika pjesių ir liaudies dainų išdailų. Imtasi nuodugniau tyrinėti, plačiau propaguoti Čiurlionio muziką bei dailę.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2177 žodžiai iš 7085 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.