M k čiurlionis1
5 (100%) 1 vote

M k čiurlionis1

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis

Vyresniosios kartos lietuvių menininkų tarpe vietą muzikas ir dailininkas M. K. Čiurlionis. Tai buvo pirmasis lietuvių kompozitorius, padėjęs pagrindus lietuvių profesionaliajai muzikai. Su juo vardu susiję širmieji profesionalieji mėginimai teoriškai apdoroti lietuvių liaudies dainas, sukurti nacionalinio muzikos stiliaus pagrindus. Čiurlionis dar pasireiškė kaip choro dirigentas, muzikos kritikas ir publicistas.

Biografija

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis gimė 1875 m. rugsėjo 22 d. Varėnoje, vargonininkų šeimoje. Tėvams persikėlus į Druskininkus, šiame gražiame gamtos prieglobstyje būsimo menininko vaikystė. Muzikos iš pradžių mokė tėvas, vėliau mokėsi Plungės orkestro mokykloje, kur išmoko groti fleita ir susipažino su muzikos teorija.

1893 m. Čiurlionis įstojo į Varšuvos muzikos institutą, kur studijavo fortepijoną, vėliau – kompozicijos teoriją, kartu mokydamasis ir bendrojo lavinimo dalykų. Baigęs institutą, 1900 m. jis, be kitų kūrinių, parašė ir pirmąją lietuvišką simfoninę poemą “Miške“ Sekančiais metais jis išvyko pasitobulinti į Leipcigo konservatoriją, kurią baigęs, 1902 m. vėl grįžo į Varšuvą ir vėl vertėsi privačiomis muzikos pamokomis. Be muzikos, čia jis pradėjo daugiau domėtis tapyba ir sistemingai jos mokytis. Tuo metu Čiurlionis pradėjo kurti ir stambiausią savo muzikos kūrinį – simfoninę poemą „Jūra“, Kurią dėl susidariusių aplinkybių baigė tik 1907m.

XX a. pradžioje sustiprėjęs darbininkų ir valstiečių revoliucinis judėjimas paskatino Čiurlionį dalį savo laiko muzikos visuomeniniam darbui. Varšuvoje gyvenantiems lietuviams susibūrus į savišalpos draugiją jis apsiėmė organizuoti ir vadovauti šios draugijos chorui. Taip Čiurlionis betarpiškai susidūrė su lietuvių liaudies dainomis, kuriomis domėjosi jau ir anksčiau, parvažiuodamas atostogų į Druskininkus. Jis užrašinėjo būdingesnes liaudies dainų melodijas, jas harmonizavo, pritaikydamas chorui arba panaudodamas instrumentinėje kūryboje.

Visuomeninė veikla padėjo formuotis ir demokratinėms Čiurlionio pažiūroms. 1905 m. revoliucijos metu jis palaikė glaudžius ryšius su kai kuriais aktyviais lenkų socialistų partijos nariais, padėjo slėpti atsišaukimus prieš caro valdžią. Mylėdamas savo liaudį, Čiurlionis dar labai ima domėtis Lietuvos praeitimi, skaito lenkų kalba grožinės literatūros kūrinius apie Lietuvą, padeda rengti pirmąsias lietuvių dailės parodas ir 1907 m. Pabaigoje persikelia gyventi į Vilnių.

Čiurlionio iniciatyva Vilniuje prie Lietuvių dailės draugijos įsteigia muzikos sekcija, kurios tikslas buvo skatinti spartesnį lietuvių originaliosios muzikos vystymąsi ir propaguoti liaudies muziką. Kaip ir Varšuvoje, Vilniuje jis taip pat aktyviai dalyvauja miesto kultūriniame gyvenime, vadovauja lietuvių chorui. Toks pat veiklus ir energingas Čiurlionis buvo ir gyvendamas Peterburge, kur jis persikėlė rasti tinkamesnes darbo ir gyvenimo sąlygas. Tačiau pernelyg įtemtas darbas galutinai pakirto ir taip silpną Čiurlionio sveikatą, ir 1911 m. balandžio 10 d. mirė.

Kūryba

Čiurlionio kūrybinis palikimas yra ne tik gausus – jis paliko apie 300 įvairių žanrų muzikos kūrinių, – bet ir labai vertingas meniniu atžvilgiu. Būdingas šio kompozitoriaus muzikos bruožas yra jos liaudiškumas, susijęs su meile gimtajam kraštui ir gamtos poezija. Muzikos nuoširdumą lemia vyraujanti lyrinė jo kūrinių nuotaika. Čiurlionio muzikai būdingas ir filosofinis susimąstymas, optimistinė nuotaika, šviesi pažiūra į gyvenimą.

Visoje savo kūryboje Čiurlionis ypač didelę reikšmę teikė jos idėjiniam turiniui. Jis gerbė klasikines tradicijas, giliai jas analizavo ir panaudojo naujiems kūrybiniams ieškojimams.

Čiurlionis pirmasis nurodė teisingas gaires kitiems lietuvių kompozitoriams, vystantiems nacionalinį lietuvių muzikos stilių. Jis pirmasis panaudojo liaudies dainų intonacijas savo originaliuose kūriniuose. Liaudies dainų motyvai ir nuotaika daro jo muziką liaudišką.

Nesitaikydamas įprastinėmis meninės išraiškos priemonėmis, kompozitorius ieškojo būdų muzikinei muzikai praturtinti. Todėl jo kūriniuose neretai matome savitą vedamą melodinę liniją, naujas harmonines spalvas, išradingai panaudotas daugiabalsis (polifoninės) muzikos formas – fugą, imitaciją, kanoną ir kt. Tematinės medžiagos vystymui jis dažnai pritaiko variacijų principą.

Fortepijoninė muzika

Čiurlionis yra parašęs daugiau kaip 150 kūrinių fortepijonui, daugiausia preliudų. Greta jų minėtinos fugos, kanonai, sonatos, mazurkos, polonezai, noktiurnai, variacijos liaudies dainų temomis ir kt.

Pirmuosius savo kūrinius fortepijonui Čiurlionis yra sukūręs, studijuodamas Varšuvos muzikos institute. Tai buvo daugiausia preliudai, parašyti Šopeno įtakoje ir atspindintys svajingą, jautrią, lyrišką jauno kompozitoriaus prigimtį. Didelę reikšmę Čiurlionio fortepijoninio, o ir apskritai muzikinio stiliaus formavimuisi turėjo studijos Leipcigo konservatorijoje. Jo to meto preliuduose ryški liaudies motyvų įtaka. Jomis pagrįstas ir mažas preliudas a – moll, kurio melodija skamba varpų garsus primenančios, pastoviai kartojamos boso melodijos fone.

Nuo 1904 m. ima reikštis visai
savitas Čiurlionio fortepijoninis stilius. Nuo buvusio ramaus šopeniško lyrizmo kompozitorius kaskart vis labiau pereina į dramatizmą veržlumą melodinės reikšmės neįprastumą. Iš jo 1905 m. sukurtų preliudų išsiskiria lyrinis, plačiai išvystytas, melodinis preliudas b – moll.

Pagrindinę šio preliudo temą Čiurlionis panaudojo ir vėlesnio laikotarpio preliuduose. Žavėdamasis nuostabiu gamtos grožiu, 1908 m. rudelį jis sukūrė trijų dalių fortepijonų ciklą „Marios“. Tai kūrinys, kuriame, panaudodamas kuklias muzikines išraiškos priemones, kompozitorius pasiekė didelio vaizdingumo ir nuotaikų kontrastingumo. Ryškiausias Čiurlionio polifoninio meistriškumo pavyzdys – keturbalsė fuga b-moll. Veržli nuotaika ir neišsenkanti kūrybinė fantazija glaudžiai susijusi su kompozitoriaus profesiniu meistriškumu.

Čiurlionis visada domėjosi lietuvių liaudies menine kūryba, stengiesi pajusti visą liaudies dainų grožį ir jį atlikti savo muzikoje. Kompozitorius parinko apie 20 lietuvių liaudies dainų, iš kurių vienas tiesiog pritaikė fortepijonui, o kitų temomis parašė po keletą variacijų. Įdomiausios variacijos fortepijonui, kuriuose nepaprastai puikiai išreiškiama dzūkų rugiapjūtės liaudies dainos nuotaika, yra „Bėkit, bareliai“.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 931 žodžiai iš 1769 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.