M k čiurlionis1
5 (100%) 1 vote

M k čiurlionis1

Čiurlionis

Prie didžiųjų meninkų reikia priskirti M.K.Čiurlionį, nepalaužiamos valios, didelio pasiryžimo ir skaisčios sielos žmogų kūrėją, kuris, palyginti, per trumpą savo gyvenimą suspėjo tinkamai išsilavinti ir ištobulėti, kad sėkmingai įvykdytų savo menininko misiją. Jo pilnas nenuilstamo darbo gyvenimas nepažįsta vingių į šalį ar atgal. Jis nepaprastu pasiryžimu, nematomos šviesos vedamas pasiekė savo Šventojo Kalno viršūnę, iš kurios su nuostabiu nuoširdumu atskleidė begalinį grožį ir didingą žemės ir Visatos reiškinių prasmę. M.K.Čiurlionis yra vienas žinomiausių iš menininkų, kūrėjų ir tyros sielos žmonių.Argi mes žinome dar nuoširdesnį, dar atviresnį žmogų už šį genijų, išgarsėjusį ne tik Lietuvos mastu?

Mikalojus Čiurlionis gimė 1875 metais Varėnoje. Jo tėvas buvo parapijos vargoninkas Konstantinas Čiurlionis,ir mama Adelė Marija Magdalena Radmanaitė-Čiurlionienė. 1876 m. gyveno Radnyčioje, o 1877 m. –Druskininkuose. 1882 metais pradėjo groti iš klausos ir gaidų. 1885 metais pavasarį baigė Druskininkų liaudies mokyklą. 1890m. persikrausto į Plungę. Muzikas jau nuo 1897 metų pradeda pats kurti. 1894 metais gyvena Varšuvoje ir mokosi šio miesto muzikos institute, ten baigia fortepiono klasę. 1899 metais gauna instituto diplomą ir 1900 metais pasirodo kompozitoriaus kūrinio “Noktiurnas fis-moll” publikacija. Pirmasis didelis Čiurlionio darbas “Miške” publikuojamas tais pačiais 1900 metais. 1902 m. pradėjo jis pradėjo piešti ir studijuoti Leipcigo karališkojoje koncervatorijoje. Tais pačiais metais gauna ir jo baigimo pažymėjimą. 1904 m. mokosi Varšuvos piešimo klasėje, o po to ir Varšuvos dailės mokykloje (1906m.). 1907 m. dailininkas yra vienbalsiai išrenkamas į Lietuvių dailės draugijos valdybą, tada dar sutinka savo būsimą žmoną Sofiją Kymantaitę ir jai pasiperša. 1908 metais apsigyvena Vilniuje ir vadovauja “Vilniaus kanklių” draugijai. Pirmąjame lietuvių dailės draugijos susirinkime išrenkamas garbės nariu. 1908 metais gyvena Peterburge. 1909 metais susituokia su rašytoja S. Kymanataite. 1910 m. sunkiai suserga ir tada gimsta duktė Danutė. 1911 metais “Raudonojo dvaro” sanatorijoje, Pustelnike, žmonės paskutinį kartą matė gyvą Mikalojų Konstantiną Čiurlionį.

Čiurlionį mylėjo visi, kas jį tik pažinojo: jo mokiniai, tėvai, žmona, netgi tie žmonės, kurie tik pirmąjį kartą regėdavo arba girdėdavo jo kūrinius.Po vieno Konstatino koncerto G. Petkevičiūtė-Bitė pasakė:

-“Po pono Čiurliano vikriais pirštais fortepionas kokiuo įpatingu ilgėjimu dūsauja, gaudžia.”

– “Nors pats Čiurlionis sakėsi visuomet esąs tik kompozitorius,ne pianistas, tačiau, kai keliuose lietuvių koncertuose Vilniuje grojo fortepionu,- visų širdys salėje virpėte virpėjo, sužavėtos nepaprasta galybe iš po jo pirštų gimstančių balsų.- G.Petkevičienei pritarė L.Gira.

M.K.Čiurlionis buvo ne tik kompozitorius, ne tik poemų autorius, ne tik garsus dailininkas, ne tik didis mokytojas, bet ir rašytojas.Apie visus jo meninius talentus ir bandysiu parašyti.

M.K.Čiurlionis buvo tikras muzikos klasikas, bet nepamiršo ir dailininko teptuko. Jis nutapė šiuos paveikslus: “Rex”’,”Pasaka” arba “’Karalių pasaka”, “Rojus”,”Auka”,”Lietuvos kapinės”,”Baladė” arba “Juodoji saulė”, “Preliudas”, ”Zodiakas I-Saulė eina vandenio ženklu”,”Fantazija”,”Praeitis”,”Sonata”ir kitus. Jo piešiniai fantastiški: pažvelgę į drobes išvysime tikroviškumą, sodrumą ir dalelę Mikalojaus širdies ir sielos.

Ne daug kas žino, kad Konstantinas buvo ir rašytojas. Štai trumputė jo pasakos ištrauka:

“Išėjo Karalius su Karaliene į mišką. Tai buvo nepaprasta milžinų Karališka pora ir nepaprasta buvo tas milžiniškas miškas. Medžių šakose tilpo didžiuliai miestai, rūmai ir bokštai.

Karalius ir Karalienė dėvėjo pasakiškus tautinius rūbus. Jų galvas puošė išdidžios karūnos. Tame tamsiame milžiniškame miške jie ieškojo tos vietos, iš kur švieselė švietė. Ir pagaliau jie rado ant žemės, tarp galingų tamsių stuobrių, mažytį saulės šviesa spindintį daiktelį.

Karalius jį paėmęs į rieškutes ir drauge su Karaliene ilgai žiūrėjo ir stebėjosi, klausdami vienas kito- kas čia galėtų būti?”

Pagal šį kūrinį menininkas nutapė bene patį žymiausią savo paveikslą “Karalių pasaka”.

Mikalojų Konstantiną Čiurlionį laikome mūsų nacionalinės muzikos pradininku. XIX a. Pabaigoje- XX a. Pradžioje jis iškilo tarp kitų kūrėjų kaip įpatingo talento ir vienintelis tikrai profesionaliai pasiruošęs kompozitorius. M.K.Čiurlionis parašė simfoninę poemą “Miške”, uvertiūrą “Kęstutis”, kantatą “De Profundis”, dainas “Šėriau žirgelį”, “Beauštanti aušrelė”, “Bėkit, Bareliai”, “Oi tu, mergele”, “naktis tamsi”, “Lapas pageltęs nukrinta”, simfoninę poemą “Jūra” ir dar daug kitų. Taip plėtėsi savitas, turtingas, nuostabus kūrėjo pasaulis. Tik ne visą mes jį pažįstame. Daug dar liko slėpinių muziko gyvenime.

Čiurlionis jungė liaudiškąsias vertybes su naujausiomis profesinės kūrybos priemonėmis. Tai įrodo jo nuostabios liaudiškos dainos ir ne tik. Daugelis konkrečių muzikinių idėjų, kartais net pasauliniu mastu
naujoviškų ir negirdėtų, glūdėjo sunkiai išskaitomuose kūrėjo rankraščiuose, eskizuose, jo pieštuku skubotai palytose penklinėse.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 835 žodžiai iš 2668 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.