M k čiurlionis3
5 (100%) 1 vote

M k čiurlionis3

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911). Grafikas ir kompozitorius. Muzikos mokėsi pas tėvą vargonininką. 1885 m. baigė liaudies mokyklą. 1889-1892 m. mokėsi Plunges dvaro orkestro mokykloje.

1892-1893 m. joje grojo fleita kunigaikščio Mykolo Oginskio orkestre.

1894-1899 m. studijavo Varšuvos muzikos institute.

1901-1902 m. mokėsi Leipcigo konservatorijoje.

1902-1903 m. lankė Varšuvos piešimo mokyklą.

1904-1906 m. lankė Varšuvos dailes mokyklą, kuriai vadovavo Kazimieras Stabrauskas.

Kuri laiką Vertėsi privačiomis muzikos pamokomis.

1905-1906 vadovavo Varšuvos lietuvių savišalpos draugijos chorui.

1907-1908 m. Vilniuje kartu su kitais bendraminčiais suorganizavo Lietuvių dailės draugiją, dalyvavo jos veikloje, parodose, vadovavo „Vilniaus kanklių“ draugijos chorui, koncertavo kaip pianistas ir dirigentas, rašė dailės ir muzikos klausimais.

M. K. Čiurlionio kūriniai susiję su XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Europos, lietuvių liaudies menu. Jie turi simbolizmo, romantizmo, moderno bruožų. M. K. Čiurlionio kūrybą sudaro originalūs, didelės fantazijos, gilios minties dailės ir muzikos kūriniai.

M. K. Čiurlionis dailininkas

Daugiausiai M. K.Čiurlionis sukūrė tapybos ir grafikos kūrinių.

Ankstyviesiems tapybos kūriniams (1903-1907) būdinga kosmologinė, religinė, istoriosofinė ir psichologinė simbolinė tematika, muzikinės aliuzijos, išraiškinga kompozicijos ritmika, švelnūs arba kontrastingi spalvų deriniai.

1907-1909 m. tempera arba mišria technika M. K. Čiurlionis nutapė savitų sąlygiškų, simbolinių, pasakų tematikos paveikslų. Reikšmingiausią šio laikotarpio M. K. Čiurlionio dailės kūrinių dali sudaro sonatos. Joms būdinga muzikos struktūrų analogijos, ypatinga turinio koncentracija, novatoriškos meninės priemonės ir gili daugiapusė prasmė. Šiuose paveiksluose M. K. Čiurlionis atskleidė individualiai pajaustą kosmoso, gamtos ir žmogaus vienovę, pranoko tuo metu bręstančius XX a. dailės siekius. M. K. Čiurlionio grafikos kūriniams būdinga jo tapybos kūrinių tematika, ryški moderno ir lietuvių liaudies dailės ornamentikos jungtis (inicialai, vinjetės).

Kai kurie žymesni M. K. Čiurlionio dailės kūriniai: ciklai „Laidotuvių simfonija“, Tvanas“, „Para“, „Pasaulio sutvėrimas“, „Žiema“, „Vasara“, „Zodiakas“, „Miestas“; sonatos „Saulės“, „Žvaigždžių“, „Jūros“, „Vasaros“; paveikslai „Ramybė“, „Rūstybė“, „Tiesa“, „Lietuviškos kapinės“.

M. K. Čiurlionis – kompozitorius

M. K. Čiurlionio muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams. Simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“ turi velyvojo romantizmo bruožu. Chorinė muzika pagrista klasikos tradicijomis. M. K. Čiurlionis vienas pirmųjų Lietuvoje sukūrė meistriškai polifoniškai išplėtotu chorinio žanro kūriniu.

Gausiausia ir originaliausia iš M. K. Čiurlionio muzikinių kūrinių yra fortepijoninė kūryba. Ji turi vėlyvojo romantizmo, kai kurių naujosios ekspresionistinės, konstruktyvistinės ir neoklasicistinės XX a. muzikos bruožų.

M. K. Čiurlionio muzikinis palikimas sudaro lietuviškos profesionaliosios muzikos pagrindą. Tai simfoninės poemos, kūriniai fortepijonui, chorams, vargonams ir styginių kvartetui. Čiurlionio – muziko kūrybinė veikla tęsėsi keliais metais ilgiau nei Čiurlionio dailininko, tačiau truko vos penkiolika metu. Per šį laikotarpį sukūrė virš 350 kompozicijų.

Kompozitorius Čiurlionis kūrė XIX – XX a. sandūroje. To laikotarpio lenkų muzika sudaro biografiškai artimiausią jo ankstyvojo kūrybos laikotarpio foną. Studijų Varšuvos muzikos institute ir Leipcige kūryba – romantizmo tradicijų atspindys. Tai liudija ir melodika, ir harmonija, sintezės idėjos, romantinei muzikai būdingas polinkis į nacionalinius pradus.

Semdamasis įkvėpimo iš tėvynės gamtos, folkloro, istorijos, lyg pašauktas tapti nacionaliniu romantiku, netrukus Čiurlionis pasuko individualiu ieškojimų keliu. Nuo 1904 m. jo kūryboje jaučiamas ryškus stilistinis lūžis, ieškoma naujų išraiškos ir komponavimo būdų. Serinės komponavimo technikos atradimas, ostinatinis preliudas, naujos dermės, bitonalumas atskleidžia Čiurlionio kontaktus su to meto Europos ir pasaulio muzikos poslinkiais.

Gausiausia kompozitoriaus palikimo dalis – kūriniai fortepijonui (polifonija, sonatos, variacijos). Čia Čiurlionis įkūnijo savičiausius, orginaliausius, tais laikais naujoviškus sumanymus, atradimus. Pirmą žanrinę Čiurlionio fortepijoninio palikimo dalį sudaro polifonija. Ja prasideda ir, galima sakyti, baigiasi – kompozitoriaus kelias. Jį apvainikuoja didžioji Fuga b – moll, kurią Čiurlionis pradėjo komponuoti 1908 m., prie jos grįždavo, tobulindavo ir galų gale baigė 1909 m. lapkritį.

Sukūrė apie 55 kanonus (kai kurių gal nebaigė),daug fugų (iš viso apie dvidešimt penkias).

Čiurlionio stambiųjų žanrų kūriniai fortepijonui – tai sonatos ir variacijos. Parašęs dvi sonatas (F-dur ir cis-moll) daugiau prie šio žanro negrįžo.

Bene ryškiausias stilistinio lūžio laikotarpio pavyzdys – variacijos “Sefaa Esec” tema. Šie paslaptingi žodžiai – tai 1904m. vasarą kompozitoriaus sutiktos mergaitės Stefanijos Leškevič vardas. Vien faktas, kad Čiurlionis šimtmečio pradžioje sukomponavo variacijų,
pagrįstų vardo ar pavardės raidėmis nėra ypatingas atradimas. Nepalyginti svarbesnis komponavimo būdas – kaip tos temos panaudotos. O tai jau veda į serijinę XX a. komponavimo techniką.

Pirmoji jo simfoninė (ir chorinė) partirūra buvo kantata “De profundis”, kurią istoriškai galima laikyti pirmuoju lietuvio kompozitoriaus kūriniu, kur ištisai ir reikšmingai skamba orkestras. Bene labiausiai žinomos ir klausytojų pamėgtos iš Čiurlionio simfoninės kūrybos palikimo yra simfoninės poemos “Miške” ir “Jūra”. Gimtojo krašto gamtos, jūros įprasminimas muzikos kūrinyje atskleidžia romantinę kompozitoriaus pasaulėjautą – gamta kaip didžiosios begalinės būties ir grožio simbolis. Poemų muzikinių vaizdų tapybiškumas atskleidžia Čiurlionio meninę mąstyseną, brandinančią visiškai savitą muzikos ir tapybos sintezę, vedandčią į trečią meno šaką žodžio kūrybą. Čiurlionio jūros vaizdas kupinas ir jo paveikslų motyvų, ir garsų:

“Galinga jūra. Didi, beribė, neišmatuota. Visas dangus apgaubia savo mėlyne tavo bangas, o tu, didybės pilna, alsuoji tyliai ir ramiai, nes žinai, kad nėra ribų tavo galiai, tavo didybei, tavo būtis begalinė. Didi, galinga, puiki jūra! Naktį į tave žiūri pusė pasaulio, tolimos saulės tavo gelmėse skandina savo mirkčiojantį, paslaptingą, miegūstą žvilgsnį, o tu, amžinoji milžinų karaliene, alsuoji ramiai, tyliai, nes žinai, jog tu viena esi, ir niekas tau ne valdovas.” (Čiurlionis M.K. Žodžio kūryba. Parengė V. Landsbergis. – V., 1997, p. 83).

M.K. Čiurlionio chorinės muzikos gausiausias palikimas yra harmonizuotos liaudies dainos (apie šešiasdešimt). Visą gyvenimą ypatingą dėmesį skyręs liaudies dainai, savo kūryboje atskleidė neišsenkamus jos klodus būsimiems lietuvių tautinės muzikos kūrėjams. Liaudies daina Čiurlioniui – amžina kūrybos versmė, iš kurios kūrybinių galių sėmėsi jis pats ir tai daryti ragino kitus.

Liaudies dainas chorams Čiurlionis harmonizavo neatsitiktinai. 1904 (?) – 1908 metų laikotarpiu jis vadovavo Varšuvos lietuvių savišalpos draugijos, o vėliau “Vilniaus Kanklių” draugijos chorams. Lietuviško repertuaro, o ypač harmonizuotų liaudies dainų stygius ir skatino Čiurlionį imtis intensyvaus kūrybinio darbo.

Čiurlionio harmonizuotoms liaudies dainoms būdingiausia yra tai, kad kompozitorius geba tobulai atskleisti dainų poetinį vaizdą, nuotaikas, jų melodinių linijų išraiškingumą, tuo pačiu įvilkdamas į originalų čiurlioniškai spalvingą rūbą.

Ryškiausias kamerinės muzikos pavyzdys – styginių kvartetas c-moll. Tai kūrinys iš studijų Leipcigo konservatorijoje laikotarpio. Pradėjęs jį komponuoti 1901, galutinai baigė 1902 m. Iki mūsų dienų išliko tik trys pirmosios dalys. Finalas ir partitūra dingo. Akademišku stiliumi, prof. Reinekės reikalavimams paklūstant komponuotas kvartetas netenkino paties autoriaus (“galėčiau parašyti šimtą kartų geresnį kvartetą” (Čiurlionis M.K. Apie muziką ir dailę. V., 1965, p. 69)), tačiau aiški forma, klasikinių ir romantinių komponavimo būdų lydinys, kaip rašo prof. Landsbergis, suteikia savito grožio ir ekspresijos. (Landsbergis V. Čiurlionio muzika. V., 1986, p. 172).

Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus yra vienintelė vieta pasaulyje, kur sukauptas beveik visas įžymiausio lietuvių dailininko, kompozitoriaus, literato ir visuomenės veikėjo kūrybinis palikimas: 220 tapybos darbų, grafikos kūrinių, virš 700 piešinių, muzikinių rankraščių, laiškų. Ir tik keletas pasaulio muziejų gali pasigirti turį Čiurlionio paveikslų. Po 2 Čiurlionio kūrinius turi Lietuvos dailės muziejus Vilniuje, Varšuvos nacionalinis muziejus ir Rusų muziejus Sankt Peterburge. Taip pat jo paveikslų ir grafikos darbų galima rasti S. Čiurlionienės-Kymantaitės memorialiniame kambaryje Kaune.

Šiuo metu Jūs matote 39% šio straipsnio.
Matomi 1324 žodžiai iš 3361 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.