M k čiurlionis4
5 (100%) 1 vote

M k čiurlionis4

M.K.Čiurlionis

“Norėčiau sudėti simfoniją iš bangų ošimo, iš šimtametės girios paslaptingos kalbos, iš žvaigždžių mirksėjimo, iš mūsų dainelių ir mano bekraščio ilgesio…”

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis gimė 1875 rugsėjo 22 Varėnoje vargonininko šeimoje. Netrukus šeima persikėlė į Druskininkus. Ten, nuostabioje Druskininkų gamtoje ir tėvo muzikos aplinkoje pradėjo formuotis būsimojo genijaus talentas. Penkeriųmetų Kastukas jau moka skmabinti fortepijonu. Jis į Plungę atvyko 1889 m., kai jam buvo 14 metų. Pasakojama, kad tais metais kunigaikštis Mykolas Oginskis gydėsi Druskininkuose. Kurorte kunigaikštį gydęs Jozefas Markevičius buvo didelis muzikos gerbėjas. Jis palaikė ryšius su Druskininkų vargonininku Čiurlioniu ir jo šeima. J. Markevičius jau seniau buvo atkreipęs dėmesį į Čiurlionių šeimos atžalą – muzikai gabų Konstantiną. Tuo laiku M. K. Čiurlionis neblogai jau grojo ir retkarčiais prie vargonų pakeisdavo savo tėvą. Gydytojas apie berniuką įsikalbėjo su kunigaikščiu ir paprašė pasiimti vaikinuką kartu į Plungę, kur tuo metu jau garsėjo dvaro orkestro mokykla. Kunigaikštis sutiko. Į Plungę M. K. Čiurlionis pirmą kartą išvyko kartu su kunigaikščiu M. K. Oginskiu. Iš pradžių jie iš Druskininkų važiavo iki Mažeikių geležinkelio stoties, o iš čia – į Plungę. M. K. Čiurlioniui ši pirmoji kelionė per Žemaitiją padarė didelį įspūdį.Kunigaikščiui sugrįžus iš Druskininkų, prie rūmų jį su maršais pasitiko dvaro orkestro muzikantai. Tą pačią dieną jų būrį papildė M. K. Čiurlionis. Jis kartu su kitais dvaro orkestro muzikantais apsigyveno Muzikantinėje.Plungėje būsimasis kompozitorius mokėsi groti fleita ir klarnetu, taip pat grodavo pianinu ir vargonais. Čia jis domėjosi ir kitais instrumentais, tikrino partitūras. Žemaitijoje M. K. Čiurlionis susidomėjo piešimu. Besimokydamas Plungėje, M. K. Čiurlionis sukūrė apie 20 paveikslų.Vaikinas buvo gabus, todėl jį greitai priėmė į dvaro orkestrą. M. K. Čiurlionis, kaip ir kiti orkestro mokyklos auklėtiniai, ne tik mokydavosi, grodavo orkestre, bet ir giedodavo bažnyčios chore. Įdomus tas faktas, kad Plungės rūmų muzikantai oficialiai būdavo vadinami rūmų „gaisrininkų komanda”.

Pamokos orkestro mokykloje vykdavo lenkų kalba. Moksleiviai grodavo pučiamųjų, styginių instrumentų, simfoniniame orkestre. Kartu su M. K. Čiurlioniu čia grojo ir brolis Povilas.M. K. Čiurlionis labai mėgo Plungės dvaro parką, ypač ūksmingesnes jo vietas. Čia jis dažnai grodavo, piešdavo, skaitydavo knygas. Labiausiai M. K. Čiurlionį žavėdavo Joninių nakties šventė rūmų parke.Mokydamasis Plungėje, M. K. Čiurlionis parašė muzikinį kūrinį, skirtą kunigaikščio M. Oginskio vardo dienai. Jį per Mykolines atliko orkestras ir tai buvo graži staigmena kunigaikščiui. Po šio įvykio kunigaikštis vaikiną pasikvietė pokalbiui, jaunajam kompozitoriui kunigaikščio viešnia įteikė rožių.Oginskio palankumas M. K. Čiurlioniui kasmet augo. Matydamas, kad tai tikrai gabus ir perspektyvus muzikantas, kunigaikštis 1892 m. M. K. Čiurlioniui paskyrė 13 rublių dydžio mėnesinę stipendiją (tais laikais tai buvo gana didelė pinigų suma) ir pasiuntė jį mokytis į Varšuvą. . Čia jis sukūrė keliolika fugų, kantatą, variacijų, dvi sonatas fortepjonui ir kt. Po sėkmingų studijų Varšuvoje kompozitorius įstojo į Leipcigo konservatoriją. Čia jis sukūrė styginių kvartetą c-moll ir preliudą a-moll. Jo mokslus čia taip pat finansavo Mykolas Oginskis.Į Plungę M. K. Čiurlionis po to dar ne kartą buvo sugrįžęs, taip pat ir po kunigaikščio mirties. Ilgesniam laikui jį čia atvedė meilė iš Plungės apylinkių (Kulių) kilusiai Sofijai Kymantaitei. Sofijos dėdė Vincentas Janulaitis buvo Plungės klebonas. Pas jį Sofija dažnai lankydavosi. 1909 m., kai Sofija ir Mykolas Konstantinas Čiurlioniai jau buvo vedę, jiems klebonas porai mėnesių buvo užleidęs savo svetainę. Tada, atvykęs į Plungę, M. K. Čiurlionis intensyviai dirbdavo: grodavo vargonais Plungės bažnyčioje, kurdavo paveikslus. Lankė jis ir savo jaunystės vietas. Kartu su Sofija nuvažiavęs į Astreikių lanką, liko nakvoti Astreikių sodyboje. Iš ryto ilgai vaikščiojo po Pilalių apylinkes. Šių apylinkių grožis įamžintas ne viename M. K. Čiurlionio kūrinyje. M. Oginskis pasiuntė jį į Varšuvos konservatoriją.

Varšuvos konservatorijoje Čiurlionis mokėsi 5 metus. Čia studijavo fortepijoną, kompoziciją, gilino muzikos teorijos ir istorijos žinias, lankė choro klasę. Jau konservatorijoje pirmieji Čiurlionio kūriniai jungia profesionaliosios muzikos įgudžius su gimtojo krašto muzikine kultūrą ir individualia dailininko pasaulėjauta.Baigęs Varšuvos konservatoriją, Čiurlionis žengė lemtingą žingsnį; jis atsisakė pasiūlytos Liublino muzikos mokyklos direktoriaus vietos, kuri jį būtų aprūpinusi materialiai, bet būtų varžiusi menininko polėkius. Ir nuo tada Čiurlionis ima kilti į kūrybines aukštumas, nors ir buvo sekinamas nepriteklių ir skurdo.

KŪRYBA.Čiurlionio kūrybinis palikimas yra ne tik gausus, jis paliko apie 300 įvairių žanr muzikos kūrinių. Būdingas šio kompozitoriaus muzikos bruožas yra jos liaudiškumas, susijęs su meile gimtajam kraštui ir gamtos poezijai. Muxikos nuoširdumą
lemiavyraujanti lyrinė jo kūrinių nuotaika. Čiurlionio muzikai būdingas ir filosofinis susimąstymas optimistinė nuotaika, šviesi pažiūra į gyvenimą.

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 836 žodžiai iš 1555 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.