Magistrinis darbas lotynų amerikos muzikos sklaida Lietuvos kultūroje
5 (100%) 1 vote

Magistrinis darbas lotynų amerikos muzikos sklaida Lietuvos kultūroje

TURINYS

ĮVADAS …………………………………………………………………………………………………………………………4

I. LOTYNŲ AMERIKOS MUZIKOS INTEGRACIJOS LIETUVOS KULTŪROJE PRIELAIDOS ………………………………………………………………………………………………………………….8

1.1. Asmens muzikinės kultūros ugdymas…………………………………………………………………8

1.2. Kultūrų sąveikos įpatumai………………….. ………………………………………………………….11

1.3. Populiariausi Lotynų Amerikos muzikos žanrai ………………………………………………..13

1.4. Lotynų Amerikos muzikos sklaidos galimybės ………………………………………………….24

II. LOTYNŲ AMERIKOS MUZIKOS SKLAIDA JAUNIMO TARPE (EMPIRINIS TYRIMAS)……………………………………………………………………………………………………………………27

2.1. Tyrimo metodologija ……………………………………………………………………………………..27

2.2. Jaunimo požiūris į Lotynų Amerikos muziką……………………………………………………..

2.3. Lotynų Amerikos muzikos sklaidos būdai ir priemonės………………………………….

2.4. Lotynų Amerikos muzikos sklaidos ypatumai………………………………………………..

IŠVADOS……………………………………………………………………………………………………………………..48

LITERATŪRA………………………………………………………………………………………………………………49

SANTRAUKA……………………………………………………………………………………………………………….54

SUMMARY…………………………………………………………………………………………………………………..56

PRIEDAI………………………………………………………………………………………………58

ĮVADAS

Temos aktualumas ir problema. Meninė veikla yra reikšminga tiek suaugusio žmogaus, tiek vaiko dvasingumo ugdymui. Meninis ugdymas daro įtaką asmenybės visapusiškam tobulėjimui ir vystymuisi (Gaižutis, 1998; Maceina, 1990; Matonis, 1991; Šalkauskis, 1992 ir kiti). A. Katinienės (1998) teigimu menas – vienintelė kultūros sritis, kur kaupiama emocinė vertybinė žmogaus patirtis. O didžiausias meno indėlis į jauno žmogaus dvasingumo ugdymą yra tai, kad jis gali sutaurinti jausmus, sužadinti kūrybines galias įvairiose srityse. Meninis ugdymas vertinamas kaip svarbus asmens ir ypač dvasinių vertybių tobulinimo būdas. Meninio ugdymo ypatumus bei jo tobulinimą įvairiais aspektais nagrinėjo Gaižutis (1989), Katinienė (1998), Rinkevičius (1998), Kievišas, Gučaitė (2000), Piličiauskas (2002), Matonis (2004) ir kiti autoriai. Iš visų meno rūšių neabejotinai išskirtinę vietą užima muzikinė kultūra.

Muzika – viena iš meno šakų, padedanti visapusiškai ugdyti ir lavinti asmenybę, kelti bendrąją kultūrą, žadinti estetinius poreikius, kadangi muzika yra dažniausiai patiriamas ir įtaigiausias menas. Muzikinis ugdymas yra viena iš svarbesnių žmogaus raiškos ir ugdymo sričių. A.Katinienė išnagrinėjus Vengrų mokslininkų (J.Dimen, B.Varga, E.Loparic) darbus daro išvadą, kad esant dideliam tiksliųjų mokslų susiskaldymui, tik muzika gali padėti jaunam žmogui suvokti pasaulio visumą. Muzika gali perteikti visą žmonijos raidą nuo akmens amžiaus iki mūsų dienų. Joks kitas menas neturi tokios galios sužadinti kūrybines žmogaus galias, skatinti kitų menų ir pasaulio pažinimą, tik muzika.

Lietuvos, kaip ir kiekvienos kitos tautos muzikinę kultūrą sudaro ne tik jos žmonių ir kompozitorių sukurta bet taip pat ir iš kitų šalių perimta ir pamėgta, atliekama muzika (Katinienė, 1998). Po 1990 – ųjų metų, atkūrus valstybės nepriklausomybę, kultūrinių pokyčių banga užplūdo visas kultūros sferas ir ypač muziką. Jaunimas žavėdamasis naujovėmis ir ieškodamas įspūdžių priėmė viską, ką siūlė Vakarų kultūra (Ramanauskaitė, 2004).

Žinios apie žmonių civilizaciją Amerikos žemyne siekia XX-XV tūkstantmetį prieš mūsų erą. Čia, kaip ir Europoje, dar prieš mūsų erą kūrėsi įvairios kultūros, kurių gyvenime labai svarbią vietą užėmė muzika. Senosios toltekų, actekų, majų kultūros paliko didžiulį palikimą, kuris pasakoja mums apie jų laipsniško vystymosi pasiekimus. Yra žinoma apie šių kultūrų muzikos žavesį ir išlikusius instrumentus. XVI amžiuje susidūrus su užkariautojais, actekų muzika beveik išnyko, jos pavyzdžių liko tik sunkiai prieinamose vietose. Ispanų, prancūzų, įvairių Afrikos tautų muzikos veikiama, formavosi dabartinė Lotynų Amerikos muzika. Apie jos žanrus rašė užsienio ir lietuvių autoriai (Avramecs, Muktupavels, 2000; Rimša, 2001; Fletcher, 2001; Frankaitė, 2006).

Šiuo metu Lotynų Amerikos muzika populiari visame pasaulyje. Tai pagrindžia ir įvairūs autoriai: P. Fletcher (2001), M. Agier (1997), E.G. Baur (2000). Vis populiaresnė ši muzika tampa ir Lietuvoje. Viena po kitos atidaromos šokių studijos, kur siūloma mokytis Lotynų Amerikos šokių, klubuose
bei kitose pasilinksminimams skirtose vietose vis dažniau išgirstame šios temperamentingos muzikos ritmus. Lietuvos koncertų salėse galime pamatyti ir išgirsti dainininkus, šokėjus, muzikantus iš Brazilijos, Argentinos, Meksikos, Kubos ir kitų Lotynų Amerikos šalių. Net Lietuvos kompozitoriai kurdami akademinę bei Pop muziką savo kūryboje naudoja Lotynų Amerikos muzikos ritmus ar intonacijas.

Žinoma, Lotynų Amerikos šalys pačios labai stengiasi pateikti pasauliui savo krašto kultūrą kasmet rengdami daugybę muzikos festivalių, kurių metu stengiamasi populiarinti liaudies bei vietinių kompozitorių kūrybą. Į juos kviečiami atlikėjai ne tik iš visos amerikos, bet ir iš kitų žemynų. Tačiau savo nuotaika, temperamentingumu ši muzika tarytum pati skverbiasi į kitas kultūras ir užkariauja simpatijas visame pasaulyje. Yra šiltai priimama kūrėjų, atlikėjų ir klausytojų.

Daugiausiai apie Lotynų Amerikos muziką išgirstame ir sužinome iš tokių informacjos šaltinių kaip televizija, radijas, internetas. Tačiau labai nedaug informacijos turime mokomojoje literatūroje: 6 klasei skirtame vadovėlyje Mano muzika (2004), Džiazo istorija (2001), Pasaulio muzika (2000). Lietuvos vidurinių, aukštesniųjų ar aukštųjų mokyklų mokymosi planuose nėra numatyta moksleivius ir studentus išsamiau supažindinti su Lotynų Amerikos muzika.

Tautinių kultūrų integracija žymiai suintensyvėjo pastaraisiais dešimtmečiais ir domėjimasis pasaulio tautų muzikine kultūra tapo normaliu, ar net madingu reiškiniu (Matonis, 1991). Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje yra suintensyvėjęs domėjimasis pasaulio tautų muzikine kultūra. Jaunimas įtakojamas Vakarų Europos, vedinas madų, atitolsta nuo savo liaudies bei akademinės muzikos ir atsiduoda masinei popkultūrai. Tačiau tai yra mūsų dabartinės kultūros dalis. Norint sėkmingai ugdyti jauną žmogų, reikia atsižvelgti į jo interesus, kadangi jiems prieštaraujant vargiai ar pasieksime norimų rezultatų. Pasitelkus jaunimui priimtiną muziką galima ugdyti meilę menui ir siekti kitų užsibrėžtų tikslų.

Tyrimo tikslas – atskleisti Lotynų Amerikos muzikos sklaidos Lietuvos kultūroje priežastis bei galimybes.

Tyrimo objektas – Lotynų Amerikos muzikos sklaida.

Tyrimo hipotezė. Per šiuolaikinio jaunimo interesus atitinkančią muziką sudaromos galimybės Lotynų Amerikos muzikos sklaidai Lietuvos kultūroje.

Tyrimo uždaviniai:

1. Teoriškai pagrįsti Lotynų Amerikos muzikos integracijos į Lietuvos kultūrą prielaidas.

2. Išanalizuoti Lotynų Amerikos muzikos populiarėjimo būdus ir priežastis Lietuvoje.

3. Įvertinti Lotynų Amerikos muzikos sklaidos galimybes edukaciniu aspektu.

4. Atskleisti studentų domėjimosi Lotynų Amerikos muzika priežastis ir šaltinius.

Tyrimo metodai:

1. Teoriniai: mokslinės, metodinės, psichologinės ir pedagoginės literatūros analizė ir apibendrinimas.

2. Empiriniai: anketinė apklausa raštu, kiekybinė gautų duomenų analizė.

3. Matematinės statistikos metodai: procentinė duomenų analizė.

Tyrimo etapai:

I etapas. Studijuojama mokslinė, metodinė, psichologinė ir pedagoginė literatūra siekiant atskleisti Lotynų Amerikos muzikos integracijos Lietuvos kultūroje prielaidas, muzikos poveikį ir svarbą jaunimo sociokultūrinei integracijai.

II etapas. Vykdomas empirinis tyrimas apklausiant Vilniaus Universiteto, Mykolo Riomerio Universiteto, Vilniaus Pedagoginio Universiteto ir Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijos studentus. Siekiant išsiaiškinti kokiais būdais ir priemonėm Lotynų Amerikos muzika skleidžiasi visuomenėje, koks jaunimo požiūris į šią muziką buvo atlikta anketinė apklausa.

III etapas. Rašomas darbas, analizuojami ir interpretuojami empiriniai duomenys, formuluojamos išvados.

Magistro darbo struktūra ir apimtis. Darbą sudaro įvadas, dvi dalys, išvados, literatūros sąrašas, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis, priedai. Bendra apimtis – 60 puslapių (57 puslapiai be priedų). Darbe pateiktos 4 lentelės ir 12 paveikslų. Panaudoti 69 literatūros šaltiniai.

I. LOTYNŲ AMERIKOS MUZIKOS INTEGRACIJOS LIETUVOS KULTŪROJE PRIELAIDOS

1.1. Asmens muzikinės kultūros ugdymas

Jau pirmaisiais Nepriklausomybės metais Lietuvoje vyko tautos ir kiekvieno asmens sąmoningo pasaulėžiūros atsinaujinimo procesas. Pasikeitusi politinė, ekonominė situacija suformavo poreikį keisti tikslus. Anot P. Jucevičienės (1997) atsiranda vis daugiau „netradicinių studijuojančių“, kurie nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo lygio siekia mokslų įvairiose srityae. Neformalaus švietimo įstaigos sudaro tam palankias sąlygas. Neformalaus suaugusiųjų švietimo įstatyme, 3 straipsnyje pažymėti tokie uždaviniai: 1) padėti asmeniui tenkinti savišvietos poreikius, plėtoti savo kultūrinius interesus; 2) ugdyti asmens kūrybines galias ir gebėjimus. Ir kt.

Šiame amžiuje aukšti gyvenimo, veiklos standartai skatina žmogų siekti tobulybės visose srityse. Saviugda, savišvieta tampa svarbiu šių dienų reiškiniu. Saviugda apibrėžiama kaip specialiai organizuota, tikslinga individo veikla, skirta asmenybei tobulinti. Bet taip pat saviugda gali būti ir neorganizuota, trumpalaikė, nebūtinai turinti ilgalaikius savęs kūrimo tikslus. Saviugda gali būti suprantama kaip bendras asmenybės tobulėjimas (Baublienė, 2003).

Domėjimosi tam
srtitimi priežastys ir motyvai gali būti labai įvairūs. Saviugdos poreikis gali atsirasti dėl darbo, namų, šeimos aplinkoje susidariusių sąlygų, atsiradusių problemų ar atsakomybės, tai yra tose srityse, kurios praktiškai pritaikomos gyvenime. Jaunimo tarpe tai gali būti susiję su hobiu ir poilsiu, ypatingai kalbant apie domėjimąsi įvairiomis kultūros sritimis.

Kultūra ir menas pasirenkama kaip viena iš svarbiausių asmenybės tobulinimo krypčių. „Menas žmogui yra svarbi saviraiškos, savirealizacijos sfera. Kartu tai ir galimybė perimti žmonijos subrandintas dvasines bei menines vertybes, ugdyti savo individualią kultūrą“ (Kievišas 2000, p. 7). Dalyvavimas įvairioje meninėje veikloje ugdo savarankišką ir laisvą asmenybę. Tokia veikla padeda ugdyti kūrybiškumą, gebėjimą kelti bei spręsti problemas, gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti, ugdoma socialinė patirtis (žmonių bendrumo jausmas, bendradarbiavimo įgūdžiai ir kultūra, tolerancija kitoms kultūroms ir socialinėms grupėms). Įvairios meno sritys suteikia daug galimybių ugdant moralines vaiko ar jaunuolio bendravimo su bendraamžiais formas.

Ne visomis kultūros ir meno sritimis žmonės domisi vienodai. 2000 m. A. Matulionio atlikti kultūros vertybių vartojimo tyrimai rodo kad muzika besidominčiųjų skaičius yra žymiai didesnis, nei besidominčių kitomis kultūros ir meno sritimis. Tai natūralu, kadangi muzika yra labiausiai prieinama sritis. Muzikos galima klausyti sąmoningai – eiti į koncertus, klausytis įrašus ir pan. Bet taip pat muzikos galima klausytis užsiimant ir kita veikla. Tokiu atveju muzika tarnauja kaip fonas, kuri gali teikti malonumą, raminti arba linksminti, nereikalaudama tam specialaus laiko. Matulionio tyrimai parodė kad įvairiomis kultūros sritimis dažniau didesnį susidomėjimą parodo moterys nei vyrai, tačiau muzika tiek moterys, tiek vyrai domisi maždaug vienodai (2000, p. 438).

Muzikinis ugdymas yra lygiai taip pat svarbus kaip ir visas meninis, fizinis, intelektinis, emocinis ir kt. ugdymas. Kitaip sakant reikalingas visuminis ugdymas, kad išaugtų pilnavertė, visapusiškai išsilavinusi ir pasitikinti savimi asmenybė. Dar antikos laikais ugdymo vientisumą akcentavo Sokratas, Aristotelis, Pitagoras ir kiti. Platonas savo veikale „Valstybė“ rašė apie visuminio ugdymo, auklėjimo svarbą. Pabrėžė, kad fizinis ugdymas reikalingas kūnui, o meninis – sielai. Tie kurie lavina vien tik kūną būna grubesni, o ugdantys vien tik sielą – per daug švelnūs (Platonas, 1981).

Visose kultūrose nuo senų laikų meninis tobulėjimas užėmė svarbią vietą. Pirmykščių žmonių gyvenime muzika ir šokis buvo viena svarbiausių religinių apeigų, maldų, būrimų ir švenčių dalis, o muzikantai visados buvo gerbiami ir vertinami.

Muzika, kaip ir dailė, daugeliu atvejų yra labiau orientuotos į vidinį individo pasaulį ir jo raišką. Yra žinoma, kad muzika daro poveikį jau pradinėje individo vystymosi stadijoje. Atliekamų tyrimų rezultatai patvirtina, kad dar net negimę kūdikiai reaguoja į garsus, ritmus ir intonacijas, kurie turi įtakos jų psichologinei būsenai. Todėl jau nuo pirmų gyvenimo dienų siūloma lavinti vaiko klausą, ugdyti muzikalumą.

Pasak Z. Rinkevičiaus „muzikinis ugdymas leidžia įgyti meninės praktinės patirties bei žinių. Perteikiamos muzikos mene užkoduotos asmenybės ir sociokultūrinio fono estetinės, etinės, tautinės, dvasinės ir kitokios vertybės. Muzikinis ugdymas – tai asmenybę kuriantis žmonių bendravimas, sąveikaujantis su muzikos meno bet kitomis kultūros vertybėmis“ (1998, p. 16).

Muzikiniame ugdyme dalyvauja ir yra svarbūs ne tik profesionalūs pedagogai, bet taip pat ir šeimos nariai, draugai bei socialinio ugdymo veikėjai, tai radio, televizijos, spaudos žurnalistai, renginių vedėjai ir kt. Kadangi muzika yra labai plačiai paplitusi kultūros sritis – muzikinis ugdymas pagrinde vyksta už ugdymo institucijų ribų. Muzikinių vertybių ir skonio formavimuisi didesnę įtaką daro ne pedagogų vykdomos švietimo programos, o kultūros ministerijų, miestų savivaldybių organizuojama ar remiama kultūrinė veikla šalyje.

Besiremdama Piličiausko ir Rinkevičiaus atliktais stebėjimais bei empiriniais tyrimais L.Navickienė teigia, kad „moksleivių sąmonėje išlieka žema muzikos dalyko reikšmė, nesusiformuoja poreikis muzikuoti, o kartu ir ugdyti savo gebėjimus bei asmenybės įvairiapusiškumą. Tikėtina, jog dėl šių ir kitų priežasčių bendrojo lavinimo mokyklos muzikos pamokose sudaromos nepakankamos sąlygos moksleivių sėkmingam ugdymui funkcionuoti“ (2001, p. 10).

„Mokymo procese svarbiausia išugdyti mokinių norą mokytis, išplaukiantį iš vidinio poreikio prasmingai mokytis“ pabrėžiama Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų Bendrosiose programose. Vadinasi visose disciplinose, taip pat ir muzikos mokymo procese yra svarbu atsižvelgti į mokinio jausmus. Kadangi mūsų visuomenę šiuo metu yra užvaldžiusi masinė popkultūra, kuri yra ypač artima šių laikų jaunimui, reikėtų pasitelkti taip pat ir jos pagalbą ugdant jaunų žmonių muzikalumą. Per jaunimo interesus atitinkančią muziką papraščiau sudominti, įdiegti tam tikrus įgūdžiu, žinias ir atverti kelią į visų kitų muzikos žanrų ir stilių pažinimą. Per tai kas yra artima ir suprantama plėsti asmens kultūrinį
akiratį, skatinti norą pažinti.

Muzikinio ugdymo paskirtis yra išauginti išprususį klausytoją, muzikos esančios Lietuvos kultūroje vartotoją. Ne kiekvienas nori ir gali būti profesionaliu muzikantu, ne kiekvienam yra duota absoliuti klausa ar gražus balsas, ne kiekvienas gali išmokti dainuoti, šokti, groti ar kurti muziką. Tačiau visi gali išmokti ją klausyti, vertinti ir atsirinkti tinkamą ir veringą iš gausios pasiūlos.

Lietuvos, kaip ir kitų tautų kultūra neapsiriboja vien tik liaudies menu, o muzika vien tik liaudies dainomis ir šokiais. Didelę mūsų kultūros dalį sudaro užsienio šalių klasikinės, džiazo, popmuzikos kūriniai skambantys koncertų, festivalių metu, per radiją ar televiziją, pamėgti, klausomi ir atliekami Lietuvos klausytojų ir atlikėjų. Kiekviena kryptis, žanras ir stilius turi savo gerbėjų atsirandančių priklausomai nuo laikotarpio, aplinkos, madų ir kitų veiksnių.

Studentų ir moksleivių domėjimasis kultūra, ar konkrečiai muzika, daugiau ar mažiau yra susijęs su jų mokymusi ir lavinimusi, todėl bet kuri ugdymo institucija tiesiogiai ar netiesiogiai gali įtakoti domėjimąsi kultūra. Vadovėliuose esantys pavieniai Lotynų Amerikos muzikos pavyzdžiai vargiai ar gali sukelti jauno žmogaus susidomėjimą, kadangi keletas parinktų dainų negali atspindėti net vienos tautos muzikinės kultūros, ką jau kalbėti apie visą Lotynų Ameriką. Bet kokiu atveju Lotynų Amerikos muzika kaip ir visa masinė kultūra plinta ir be ugdymo įstaigų pagalbos. Tik iškyla klausimas, ar šios įstaigos išugdys jauno žmogaus poreikį domėtis ir atsirinkti tai kas vertinga, tobulinti save, o ne paprasčiausiai egzistuoti masinėje kultūroje. Norą tobulintis lemia ne tik įgimtos asmens savybės, bet taip pat ir šeima, auklėjimas, mokymosi ar darbo aplinka.

Šiame amžiuje kiekvinam visuomenės nariui ypač aktuali tampa žmogaus dvasinės kultūros brandos kokybė. Efektyviausia priemonė – kultūros sfera labiausiai atitinkanti asmens interesus. Šiais laikais yra didžiulė pasirinkimo galimybė. Muzika turinga stiliais ir žanrais tiesiog „brukama“ aktyviam ir pasyviam klausytojui, kadangi skamba visur ir visomis progomis. Nuo jos neįmanoma pabėgti, todėl ji priimama ne kaip tam tikras produktas, o kaip savaime suprantama aplinka. Todėl turėtų džiuginti jei jaunam žmogui gimsta poreikis vienokiai ar kitokiai muzikinei veiklai, o per jo interesus atitinkančią muziką ir muzikinę raišką atsiranda natūralus poreikis plėsti akiratį, tobulinti asmenybę ir dvasines vertybes.

Plačiausiai paplitusi ir populiariausia Lotynų Amerikos kultūros dalis yra popmuzika. Natūralu, kad ja daugiausiai domisi jaunesni žmonės kuriems dažnai masinė popkultūra yra neatsiejama nuo laisvalaikio praleidimo. Lietuvoje ne tik šiuo metu, bet ir sovietų laikais egzistavo Lotynų Amerikos muzika. Tam tikri šokiai buvo įtraukti į pramoginių ar sportinių šokių programas, juos galima buvo stebėti nacionalinėse ar tarptautinėse varžybose. Šokiai kaip profesionalus sportas nebuvo prieinami visiems, kadangi būreliai, mokyklos atsirinkdami ir ugdydami gabiausius, siekė išauginti profesionalius šokėjus.

Šiuo metu kiekvienas gali mokytis šokti savo malonumui nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo ar gabumų. Svarbiausia yra noras ir susidomėjimas. Rengiami kursai ir šokių mokyklos priima visus norinčius mokytis, o mokymo programos paruošiamos atsižvelgiant į pažangumo lygius ir amžiaus grupes. Nežiūrint to, didesnis susidomėjimas jaučiamas iš jaunimo pusės, galbūt todėl, kad jauni žmonės imlesni ir atviresni naujovėms. Vyresnio amžiaus žmonės dažniau klausosi Lietuviškos muzikos, o jaunimas linkęs dažniau keliauti ir domėtis kitomis kultūromis, mieliau klausosi muzikos iš kitų pasaulio šalių.

Žinios, patyrimas ar nuomonė apie bet kokio laikotarpo, stiliaus ir žanro muziką susiformuoja per ugdymą ir saviugdą, kurie be abejonės sąveikauja tarpusavyje. O pati muzika, ar muzikinė veikla kiekvienos asmenybės gyvenime gali pasireikšti kaip komunikacija, tarnauti kaip terapijos priemonė, ar tapti saviraiškos sfera (žr. 1 paveikslą).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2704 žodžiai iš 8991 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.