Magnetai ir magnetizmas
5 (100%) 1 vote

Magnetai ir magnetizmas

Magnetai ir magnetizmas

Magnetizmas ir elektra nėra du skirtingi reiškiniai. Jų tarpusavio ryšys buvo atskleistas tik 1820 m. , kai danų mokslininkas Hansas Kristianas Erstedas (1777 – 1851) įrodė kad laidu tekanti elektros srovė pakreipia kompaso rodyklę. Kur tik srovė teka – ar tarp debesų ir Žemės, kaip žaibas, ar mūsų kūno raumenimis – visur sukuria magnetinį lauką. Žmonės tyrė magnetizmą ir juo naudojosi (ypač navigacijoje) tūkstančius metų, kol dar nebuvo paaiškinta elektros prigimtis. Tik tada, kai buvo nustatyta, kad medžiaga susideda iš atomų, paaiškėjo, jog magnetizmas ir elektra yra susiję.

Jei tik kur nors aptinkamas magnetizmas, tai visuomet turi būti ir elektros srovė. Medžiagos magnetines savybes (kai nėra jokio išorinio srovės šaltinio) lemia elektronai, kurie judėdami atome sukuria mikroskopines elektros sroves.

Gamtinis mineralas magnetitas – geležies heminis junginys traukia geležį ir geležingas medžiagas. Matyt, iš kažkokio magnetito atmainos buvo pagaminti pirmieji kinų išrasti kompasai. Kai kurioms medžiagoms lengvai galima suteikti magnetinių savybių (pavyzdžiui geležiai ir plienui).

Nuolatiniai magnetai

Medžiagos, traukiančios geležį, yra nuolatiniai magnetai, nors jų magnetinės savybės išlieka tik tam tikrą laiką. Tašelio formos nuolatinis magnetas patiria Žemės magnetizmo jėgą: jei jis gali laisvai judėti, tai vienas jo galas pasisuka Žemės šiaurės ašigalio, kitas – pietų link. Magneto galai atitinkamai vadinami šiauriniu ir pietiniu magnetiniu poliumi.

Įvairiavardžiai magnetiniai poliai vienas kitą traukia. Traukdamas kurią nors medžiagą, magnetas pradžioje ją paverčia silpnu magnetu. Vienavardžiai poliai vienas kitą stumia (nors tai ne taip akivaizdu kaip traukos atveju). Geležis ar plienas, veikiami magneto, įgyja priešingą poliškumą ir patys tampa magnetais, todėl juos magnetai ir traukia. Kai du vienodo stiprumo magnetai padedami arti vienas prie kito vienavardžiais poliais, tai stūmos jėga lygi traukos jėgai, kuri veikia tarp dviejų įvairiavardžių polių, esančių tokiame pat nuotolyje vienas nuo kito.

Magnetizmo poveikį patiria ne tik geležies turinčios medžiagos. Tačiau akivaizdžiai matomi grynųjų metalų, pavyzdžiui, geležies, nikelio, kobalto, magnetiniai reiškiniai.

Žemės magnetinis laukas

Žemės magnetinis laukas jau seniai išmatuotas ir aprašytas, tačiau dar iki šiol visiškai nepaaiškintas. Labai supaprastintai galime įsivaizduoti, kad tarp šiaurės ir pietų geografinių ašigalių yra paprastas plokščias magnetas, kuris ir sukelia kai kuriuos stebimus reiškinius. Bet tai nepadeda paaiškinti neįprasto Žemės magnetinio lauko stiprumo bei jėgų linijų krypties kitimo: nei kodėl prieš milijoną metų Žemės magnetiniai poliai buvo išsidėstę priešingai negu dabar, nei kodėl jie lėtai, bet nuolat juda.

Ir Žemės, ir mažų geležies gumulėlių magnetizmą lengviau paaiškinti, tarus, kad magnetinės jėgų linijos )dažnai vadinamos magnetinio srauto linijomis) eina iš šiaurinio magnetinio poliaus į pietinį. Bet tai tik patogus įvaizdis, panašiai kaip platumos ir ilgumos linijos, nubraižytos žemėlapyje.

Paprastojo plokščiojo magneto jėgų linijos eina iš poliaus į kitą ir tarsi gaubia visą magnetą, sudarydamos ritinį. Vienos krypties linijos tarytum stumia viena kitą`. Jos visada prasideda viename poliuje, baigiasi kitame ir nesusikerta.

Pradėjus tirti Žemę supančią visatos erdvę kosminiais aparatais nustatytos žemės magnetinio lauko ribos. Erdvė, kurioje tas laukas juntamas pavadintas geomagnetosfera. Ta erdvė yra labai kaitri. Į saulę atsisukusioje pusėje Žemės magnetinis laukas baigiasi per 8 – 10 Žemės spindulių nuo Žemės centro, taigi nutįsęs apie 60000 km. Priešingoje nuo Saulės pusėje Žemės magnetosfera nutįsta ilga uodega, arba šleifu, turbūt šimteriopai toliau, gal net per 900 Žemės spindulių. Spėjama, kad magnetosferinis planetos šleifas driekiasi net už Žemės planetos gravitacijos lauko ribų.

Šiuo metu Jūs matote 57% šio straipsnio.
Matomi 630 žodžiai iš 1115 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.