Maironis2
5 (100%) 1 vote

Maironis2

MAIRONIS

Pasandravys ir Bernotai rymo lygumoje, vietomis išraižytoje vaizdingų, krūmokšniais ir medžiais apaugusių upelių. Pro Pasandravį teka Sandrava, kitapus Bernotų sodybos – už keliuko ir lauko, durpingą anuomet vandenį į Dubysą plukdė Luknė. Pavasarį žiedai margai išpindavo upelių krantus, padabindavo gėlių vainikais lankas. Aukštai į dangų pakildavo artojų palydovai vieversiai. Toli, kiek akys užmato, driekėsi laukų žaluma, virš galvos plytėjo svaigiai mėlynas dangus.

Jonas Mačiulis – Maironis gimė 1862 metų lapkričio 2 dieną Raseinių rajone, Pasandravio dvarelyje, kur laikinai gyveno jo tėvai – Ona ir Aleksandras Mačiuliai. Tikroji poeto tėviškė – netoliese esantys Bernotai.

Po Mačiulių stogu visa, kas lietuviška, buvo šventa. Aleksandras Mačiulis savo vaikų nelepino ir neskyrė nuo kitų kaimo vaikų. Iš atsiminimų ir iš Maironio poezijos susidaro įspūdis, kad Mačiuliuose būta stiprių šeimyninių tradicijų, kažko šviesaus, senoviško.

Atėjo ir jau pamažu riedėjo į pabaigą 1873 metų vasara, o kartu su ja baigėsi laisva, nerūpestinga Maironio vaikystė. Namie įgijęs pradinių mokslo žinių ir pramokęs lenkų kalbos Jonas Mačiulis, dokumentuose “subajorintai” vadinamas Maciulevičium, įstojo į,Kauno gimnaziją.

Apie Maironio mokymasį Kauno gimnazijoje Vaižgantas rašė: “<…> rėžimas buvo smarkus, negailestingai draudė bet ką lietuvišką ir taip tai sugebėjo daryti, jog nyko mokiniuose bet kas ideališka. Mačiulis per visą laiką lietuvis lieka tik įgimtuoju savo instinktu. Paviršutiniškai jis, kaip ir visi kiti, surusėjęs arba sulenkėjęs. <…> Patekęs į miestą, kur kultūros kalba buvo lenkų kalba, o mokslo kalba rusų kalba, Mačiulis visai pasiduoda tam krypsniui ir lietuviškai su bet kuo pasikalbėti nebėra progos.” Gimnazijoje Maironis, kaip irkiti lietuvių vaikai, atsidūrė ant pavojingos ribos. Lašas po lašo, ir galėjo ateiti toks laikas, kai pasidarytų gėda lietuviškos kilmės, kai, Maironio satyrų žodžiais tariant, suviliotų šilta pastogė, aukso nauda. Šitokiomis istorinėmis aplinkybėmis pats gyvenimas poetui iškėlė alternatyvą: eiti pasroviui ar ieškoti kitų kelių.

Gražių, kilnių darbų troškulys pakirdo Maironio sieloje anksti, dar mokymosi gimnazijoje metais, kai širdis prisipildo miglotų svajonių ir idealizmo, kai aštriai išgyvenami idealo ir realybės disonansai.

Romantiškos, kilnios Maironio galbūt pirmiausia sutapo su mintimis apie kunigystę. Jaunam žmogui čia vaidenosi pasišventimas kitų labui, būdas pabėgti nuo varginančios kasdienybės, to šurmulio, kuriam atseit yra pasmerkta žmogaus būtis.

A.Vytarto veikiamas, J.Mačiulis buvo nutaręs po keturių gimnazijos klasių stoti į Kauno kunigų seminariją.

Netikėtai užprotestavo tėvas, liepdamas sūnui baigti visą gimnazijos kursą. Be to, Maironį stipriai patraukė literatūra.

Mokslas gimnazijoje artėjo į pabaigą, kai kunigystei iškilo dar viena kliūtis – J.Mačiulis pamilo. Šio pirmojo jausmo jis niekada nepamiršo.

Gimnaziją J.Mačiulis baigė 1883 metais dar kankinamas abejonių ir, norėdamas galutinai apsispręsti, vengdamas pašalinio įsikišimo, išvyko į Kijevo universitetą studijuoti Istorijos ir filologijos fakultete, kur jį “mąsino literatūros mokslas”.

Maironio nacionalinė savimonė Kijeve brendo labai sparčiai. Jis jau žinojo išėjus “Aušrą”, pirmąjį nelegalų lietuvių laikraštį. Šiame mieste jam kyla sumanymas ir pačiam ką nors nuveikti: Įtakingame to meto rusų laikraštyje “Novoje Vremia (“Naujasis Laikas”), prisidengęs Narodnyj učitel (Liaudies mokytojo) slapyvardžiu, jis paskelbia žinutę, kurioje atkreipiamas į beteisę lietuvių padėtį, rašto, kultūros varžymą.

Aiškiai suvokęs, kad nuo šiol aukščiausia jo gyvenimo idėje taps tėvynė, Maironis skubiai paduoda pareiškimą ir 1884 sausio mėnesį iš universiteto išstoja. Vasaros pabaigoje grįžta į Lietuvą ir vyksta į Kauną, kur priimamas į kunigų seminariją. Kunigo profesija duos jam teisę gyventi ir darbuotis tarp tautiečių. Lietuvių kalbą ir literatūrą seminarijoje tuo metu dėstė A.Baranauskas. Jaunąjį Maironį stipriai ir teigiamai veikė “Anykščių šilelis”, taip pat vėlesnis gilus A.Baranausko susidomėjimas lietuvių kalba. Širdyje Maironis jau buvo poetas. Netrukus eilėraščių posmai taps jo veiklos arena.

Pirmieji mokslo metai Kauno kunigų seminarijoje mebuvo sunkūs: baigęs visą gimnazijos kursą J.Mačiulis jautėsi pranašesnis už bendro likimo draugus. Tokiomis sąlygomis susidarė galimybė grįžti prie Kijeve kilusio sumanymo ir imtis rašyti Lietuvos istorijos apybraižą. Maironis kantriai dirbo ir 1886 metais ji buvo baigta.

Maironio “Lietuvos istorija” pirmą kartą buvo išleista 1891 metais pavadinimu “Apsakymai apie Lietuvos praeigą”. Vliau ji buvo pakartotinai publikuojama.

Maironis priklausė slaptai seminarijoje veikusiai savišvietos kuopeliai, kurios nariai domėjosi lietuvių nacionaliniu judėjimu, skaitė “Aušrą” ir kitą draudžiamą literatūrą.

Pirmasis Maironio eilėraštis vadinosi “Lietuvos vargas” ir buvo išspausdintas 1885 m. 7-8 “Aušros” numeryje.Poetas jį pasirašė pirmu)ju – Zvaliomio – slapyvardžiu. Maironiu poetas pasirašė 1891 metais. Pseudonimas siejamas su Maironiškių
kaimu, kuriame gyveno poeto dėdė Arba su kitu – Maironių kaimu, buvusiu netoli tėviškės.

Kauno kunigų seminariją Maironis baigė 1888 metais. Kaip gabiam studentui, jam buvo leista tęsti mokslus Peterburgo imperatoriškoje Romos katalikų dvasinėje akademijoje.

Per ketverius seminarijoje praleistus metus Maironis galutinai sutirtėjo savo pasiryžimų kelyje.

Maironis suprato, ko vertas lietuvių dainių triūsas sunkaus carinio rėžimo sąlygomis. Pasikeitusių istorinių aplinkybių, kitokios asmenybės sanklodos ir talento skirtingumo dėka jis tvirtai išsilaikė pasirinktame poeto kelyje.

Kaip yra pažymėjusi V.Zaborskaitė, “apie 1888 – 1894 metų J.Mačiulį tegalime pasakyti, kad jis, daug iš savo aplinkos gaudamas ir daug jai duodamas galutinai susiformavo kaip žmogus ir kaip poetas”.

Maironio eilėraščiai skambėjo kaip kovingi manifestai ir kaip ilgesingos dainos, kaip elegijos ir kaip džiugūs pavasario balsai.

Baigęs Peterburgo dvasinę akademiją, 1892 m. Mairomis pradėjo dėstyti Kauno kunigų seminarijoje dogmatinę teologiją.

Drąsūs jauno dėstytojo žingsniai patiko studentams, ir jis greitai pelnė jų palankumą. Dvejus Kaune praleistus metus Maironis vadino pačiais laimingiausiausiais.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 988 žodžiai iš 1956 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.