Maisto medžiagos
5 (100%) 1 vote

Maisto medžiagos

MAISTO MEDŽIAGOS

BALTYMAI

Baltymai – svarbiausioji organizmo sudedamoji dalis. Tai būtinai reikalinga organizmui maisto medžiaga, iš kurios sudaromos naujos ir atstatomos susidėvėjusios ląstelės.

Gyvame organizme vyksta nuolatinis baltymų irimas ir kūrimas. Gauti su maistu baltymai virškinimo metu suskaldomi į amino rūgštis, kurios pro žarnų sieneles susigeria į kraują, o jau iš amino rūgščių kiekvienas organas sukuria sau būdingus baltymus. Kūno baltymuose randama net 20 skirtingų amino rūgščių, kurių beveik pusę organizmas būtinai turi gauti su maisto baltymais, nes pats jų sukurti negali.

Suaugusiam žmogui reikia apie 1-1,5 g baltymų vienam svorio kilogramui, iš kurių apie pusė turi būti gyvulinės kilmės.

Sunkiai dirbantiems, augantiems, sveikstantiems po ligos baltymų reikia daugiau.

Kai baltymų trūksta:

organizmas blogiau auga;

pablogėja kraujo gamyba;

sutrinka nervų sistemos ir kepenų veikla;

greičiau susergama užkrečiamomis ligomis.

RIEBALAI

Riebalai yra labai svarbūs žmonių mityboje, nes jie yra vieni iš pagrindinių energijos šaltinių ir organizme iš jų susidaro riebalinės kilmės medžiagos: riebalų rūgštys, vitaminai, hormonai. Maisto, farmacijos ir kosmetikos produktuose esančių lipidų oksidacija yra neišvengiamas procesas, pakeičiantis produkto sudėtį, fizines, organoleptines ir mitybines savybes. Todėl lipidai gali tapti ir žmogaus sveikatai kenksmingų cheminių junginių pirmtakais, vykstant riebalinių produktų autooksidacijai. Žmogaus organizme susidarantys ar su maisto produktais patenkantys laisvieji radikalai skatina kai kuriuos neigiamus procesus ( ląstelių senėjimą, kancerogenezę, aterosklerozę, diabetą). Oksidacijos procesui stabdyti naudojami antioksidantai. Antioksidantų panaudojimo praktika yra gana sena ir pasitvirtinusi. Ji leidžia efektyviai blokuoti oksidacijos procesus ir gerai užkonservuoti maisto produktus. Iki devintojo dešimtmečio plačiausiai buvo naudojami sintetiniai antioksidantai- butilhidroksidantai (BHT), butilhidroksianizolis (BHA) ir galatai. Šie antioksidantai yra gana efektyvūs ir todėl buvo populiarūs. Tačiau nuolat kyla abejonių dėl jų saugumo. Natūralūs antioksidantai yra reali alternatyva, pakeičiant sintetinius antioksidantus. Be to, vartotojai vis dažniau yra linkę pasirinkti natūralius produktus. Paskutiniuosius 10 metų vykdomi intensyvūs natūralių fenolinių antioksidantų, gautų iš aromatinių ir vaistinių augalų, tyrimai. Natūralūs fenoliniai antioksidantai domina mokslinius, maisto produktų gamintojus ir vartotojus keliais ypač svarbiais aspektais:

1. Jie efektyviai stabdo lipidų oksidaciją.

2. Pagerina maisto skonio ir mitybines savybes.

3. Apsaugo nuo širdies- kraujagyslių ir kitų ligų.

4. Yra ateities funkcinio maisto pirmtakai, turinys specifinių sveikatą gerinančių savybių.

Riebalai, kaip ir angliavandeniai, teikia energiją.

Riebalai sudaryti iš glicerino ir riebiųjų rūgščių.

Į riebalų sudėtį įeinančios rūgštys būna sočiosios ir nesočiosios.

SOČIOSIOS RŪGŠTYS (gyvuliniai riebalai) NESOČIOSIOS RŪGŠTYS (augaliniai riebalai)

Lydosi aukštoje temperatūroje,

sunkiai virškina,

ištirpusiuose riebaluose yra vitaminas A ir D. Lydosi žemesnėje temperatūroje,

Lengviau organizmas virškina,

Didelė reikšmė kepenų veiklai.

Maistui reikia naudoti augalinius ir gyvulinius riebalus.

Riebalų žmogui reikia tiek pat, kiek ir baltymų: vienam svorio kilogramui – apie 1 g.

Riebalų perteklius maiste kenkia nervų sistemai, pablogina kraujo gamybą, sumažina apetitą ir atsparumą ligoms.

Produktai Riebalų kiekis

Kiauliena

Žąsiena

Sūdyta silkė

Riebus sūris 34%

44%

17%

30%

ANGLIAVANDENIAI

Tai – krakmolas, įvairių rūšių cukrus, celiuliozė, pektinės medžiagos.

Angliavandeniai – tai medžiaga teikianti organizmui energiją.

Normaliai maitinantis, angliavandenių žmogaus organizmas sunaudoja 4 – 4,5 karto daugiau, negu baltymų. Kai jų nepakanka, žmogus darosi nedarbingas, kai per daug – atideda riebalų pavidalu.

Kad negautume per daug angliavandenių, nereikia daug ir dažnai valgyti įvairių saldumynų.

Angliavandeniai – svarbiausias mūsų organizmo energijos šaltinis, labiausiai paplitusi maisto medžiaga.

Žmogus su maistu gauna paprastų ir sudėtingų angliavandenių.

Angliavandeniai

PAPRASTI (Monosacharidai) SUDĖTINGESNI (Disacharidai) SUDĖTINGI (Polisacharidai)

Gliukozė (vynuogių cukrus)

Fruktozė (vaisių cukrus)

Galaktozė Sacharozė (runkelių, cukranendrių cukrus)

Laktozė (pieno cukrus)

Maltozė (salyklo cukrus) Krakmolas

Glikogenas (gyvulinis krakmolas)

Virškinimo trakte krakmolas ir disacharidai skyla iki monosacharidų. Iš čia jie, daugiausia gliukozės pavidalu, patenka į kraują.

Gliukozė teikia žmogui energiją.

Kraujyje jos kiekis paprastai pastovus.

Angliavandenių atsargos kaupiamos kepenyse ir raumenyse netirpaus gyvulinio krakmolo – glikogeno – pavidalu. Glikogenas nuolatos verčiamas gliukoze.

Gliukozė labai paplitusi gamtoje.

Jos kartu su fruktoze yra vaisiuose, daržovėse, meduje.

Jeigu valgomojo cukraus – sacharozės – saldumą imtume 100%, fruktozės jis būtų 173 %, o gliukozės 61%.

MINERALINĖS

MEDŽIAGOS

Kalcis Fosforas Magnis Kalis

Natris Valgomoji druska Geležis Mikroelementai

Mineralinės medžiagos organizme:

Mineralinės medžiagos sudaro apie 4 proc. suaugusio žmogaus kūno svorio. Daugiau kaip pusė šio kiekio – tai kaulų, dantų, nagų ir minkštųjų audinių statybinė medžiaga. Likusi dalis yra kraujyje ir kituose skysčiuose. Daugelio jų randama labai mažai, todėl jie vadinami mikroelementais (cinkas, silicis, fluoras ir kt.). Mineralinės medžiagos reguliuoja daugelį procesų: virškinimą, medžiagų apykaitą ir jų įsisavinimą. Be jų organizmas negalėtų gyventi ir dirbti.

Mineralinės medžiagos matuojamos gramais, miligramais arba mikrogramais. Suaugusio vyro, sveriančio 70 kg, organizme yra šių mineralinių medžiagų:

kalcio -1050 g

fosforo – 700 g

kalio – 245 g

sieros – 175 g chloro -105 g

natrio – 100 g

magnio – 35 g

Sieros daugiausia yra odoje, plaukuose ir naguose, kalio – ląstelėse, natrio – skysčiuose, geležies – hemoglobine (raudonasis kraujo pigmentas), jodo – skydinėje liaukoje, cinko – kasoje, kobalto – kraują gaminančiuose organuose ir t.t.

Kodėl sutrinka mineralinių medžiagų balansas?

Mineralinių medžiagų balansas dažniausiai sutrinka dėl:

neracionalios mitybos,

neteisingos mitybos,

taip pat dėl įvairių ligų.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 885 žodžiai iš 1762 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.