Maisto medziagos
5 (100%) 1 vote

Maisto medziagos

Referatas

Maisto medžiagos

Maistas teikia žmogui energijos, reikalingos augti, fiziniam aktyvumui (darbui) ir gyvybinėms organizmo funkcijoms (kvėpavimui, kraujo cirkuliacijai, virškinimui, nuolatinei kūno temperatūrai palaikyti, mąstyti). Be to, maistas aprūpina organizmą statybinėmis medžiagomis.

Maisto medžiagos skirstomos į:

• Baltymus

• Angliavandenius

• Riebalus

• Vitaminus

• Mineralines medžiagas

Baltymai

Baltymai yra būtina sudedamoji kiekvieno gyvo organizmo dalis. Didesnė su maistu gaunamų baltymų dalis organizme sunaudojama naujoms ląstelėms ir audiniams susidaryti.

Baltymai skirstomi į:

• Pilnaverčius

• Nepilnaverčius

Pilnaverčiai baltymai labiau patenkina mūsų organizmo poreikius; šiai grupei priskiriami gyvulinės kilmės baltymai, esantieji piene, mėsoje, kiaušiniuose. Nepilnaverčiai – augaliniai.

Baltymo molekulės erdvinė konfigūracija, primenanti spiralę, susidaro daugelio vandenilinių ryšių tarp grupių -CO- ir -NH- dėka. Tokia baltymo struktūra vadinama antrine. Susisukusi į spiralę polipeptidinė grandinė erdvėje įgyja tretinę baltymo struktūrą. Ji įtvirtinama įvairių polipeptidinės grandinės funkcinių grupių sąveika. Pvz.: tarp karboksir. ir hidroksilo grupės – esterinis tiltelis, tarp sieros atomų dažnai susidaro disulfidinis tiltelis, o tarp karboksigrupės ir amonio grp. gali atsirasti druskos tiltelis. Sutvirtina struktūrą ir atsiradę vandeniliniai ryšiai. Tretinė baltymo struktūra lemia jo specifinį biologinį aktyvumą.

Dariniai iš kelių baltymų molekulių vadinami ketvirtinėmis struktūromis.

Fizikinės savybės. Yra vand. Tirpių ir netirpių baltymų. Kai kurie baltymai vand. sudaro koloidinius tirpalus.

Cheminės savybės.

1. Baltymai, veikiami daugeliu cheminių reagentų, iškrinta nuosėdomis.

Baltymai su lengvųjų metalų ir amonio druskomis sudaro nuosėdas, kurias vėliau galima vėl ištirpinti. Sunkiųjų metalų druskos, priešingai, – baltymus denatūruoja. Tas pats vyksta, veikiant juos koncentruota sieros r. ar kaitinant.

2. Spalvinės baltymų reakcijos: 1.su konc. Sieros rūgštim, azoto rūgštim sudaro geltonas nuosėdas 2. Su Na šarmu ir Cu sulfatu susidaro violetinės nuosėdos.

3. Baltymai hidrolizuojasi kaitinant su šarmais ar su rūgštimis. Reakcijos metu gaunamos dvi ar daugiau amino rūgštys.

BALTYMŲ Kl. PAVYZDŽIAI FUNKCIJOS IR (ARBA) LOKALIZACIJA

Struktūriniai

baltymai. Kolagenas, Keratinas, Elastinas, Mukoproteinas Jungiamojo audinio tarplastelinės medžiagos komponentas, esantis kauluose, sausgyslėse ir kremzlėse. Įeina į odos, plunksnų, nagų, plaukų sudėtį. Elastinėse skaidulose funkcionuoja kaip struktūrinis elementas. Yra seilėse, tai lipnus sekretas – gleivės

Apsauginiai baltymai. Fibrinogenas, Lizocimas Svarbus kraujo krešėjimui, nes veikiamas trombino virsta netirpiu baltymu fibrinu. Ardo bakterijų sieneles, todėl į bakterijų viduje vanduo suplėšo membraną ir bakterija žūsta.

Hormonai. Insulinas, Gliukagonas, Stomatropinas, Mažina gliukozės kiekį kraujyje. Didina gliukozės kiekį kraujyje. Skatina visų audinių ir kaulų augimą, stimuliuoja ilgųjų kaulų aufima. Skatina antinksčių žievės steroidinių hormonų sekreciją.

Transportiniai baltymai. Albuminas, Hemocianinas Tirpus kraujo plazmos baltymas, gabenas kraujyje steroidus ir riebiasias rūgštis. Gabena deguonį kai kurių bestuburių kraujyje.

Sandėliniai baltymai. Feritinas, Mioglobinas Geležies atomų atsargą ląstelėse saugantis baltymas. Raumenų skaidulos baltymas, kaupias deguonies atsargą.

Judėjimo baltymai. Miozinas, Aktinas Raumeninės skaidulos judantys siūlai. Raumeninės skaidulos nejudantys siūlai.

Atsarginiai baltymai. Kiaušinio Albuminas, Kazeinas Kiaušinio baltyme, pieno baltyme

Fermentai. Tripsinas, Amilazė, Lipazė, DNR polimerazė, karboanhidrazė Katalizuoja baltymų hidrolizę virškinamąjame trakte. Skaido krakmolą burnos ertmėje. Skaido riebalus virškinimo trakte. Dalyvauja dvigubėjant DNR ir baltymų biosintezėje. Kraujo fermentas.

PAGRINDINIAI

Produktai Baltymų kiekis(g) / 100 g produkto

Mėsa 14-25

Žuvis 15-22

Kiaušinis 13-14

Sūris 15-30

Pienas 3-4

Duona 5-10

Bulvės 1,2

Soja 30

Žirniai 20

BALTYMŲ ŠALTINIAI.



Angliavandeniai

Angliavandeniai yra pagrindinis dietinės energijos šaltinis. Pagal PSO rekomendacijas, energijos kiekis paros maisto racione, gaunamas iš angliavandenių turi būti apie 60 procentų. Tai viena pagrindinių maisto medžiagų, kurios rezervai organizme yra nedideli, todėl angliavandenių organizmas turi gauti pastoviai. Skylant 1 g angliavandenių, išsiskiria 4,3 kilokalorijos.ANGLIAVANDENIŲ KLASIFIKACIJA

1. Monosacharidai – gliukozė, galaktozė, fruktozė

2. Disacharidai – maltozė, sacharozė, laktozė

3. Trisacharidai – rafinozė

4. Tetrasacharidai

5. Polisacharidai – krakmolas.



PAGRINDINIAI ANGLIAVANDENIŲ

ŠALTINIAIProduktai Angliavandenių kiekis (g) / 100 g produkto

Duona 40-50

Grikių kruopos 64

Ryžiai 70

Cukrus 95-99

Bulvės 20

Arbūzai 9

Morkos 8

Vynuogės 11ANGLIAVANDENIŲ APYKAITA

Visi angliavandeniai
organizme virsta į gliukozę. Pagrindiniai skirtumai tarp angliavandenių yra tokie, jog discharidai į gliukozę virsta greičiau, negu polisacharidai. Žr. Į lentelę.

ANGLIAVANDENIO TIPO, PLAZMOS GLIUKOZĖS KONCENTRACIJOS IR INSULINO KONCENTRACIJOS KRAUJYJE PRIKLAUSOMYBĖ

Angliavandenis Gliukozės koncentracija kraujyje mg/ 100ml

po 30 minučių Insulino koncentracija kraujyje mikroU/ml

po 30 minučių

Gliukozė 130 60

Sacharozė 135 70

Krakmolas 105 20

Riebalai

Riebalai – svarbiausias koncentruotas energijos šaltinis. Juose yra visų būtiniausių žmogaus organizmui riebalų rūgščių. Tačiau riebalus reikia vartoti saikingai.

Taip pat būtina žinoti, kad pagrindiniai organizmui gyvybiškai svarbūs vitaminai (A,D,E,K) pasisavinami tik su riebalais. Suaugęs žmogus su riebalais per parą turi gauti 30 proc. paros maisto davinio kalorijų.

Lipidai (graik. lipos – riebalai) – tai iš gyvulinių, augalinių ir mikrobiologinių objektų išskirtas įvairių organinių medžiagų, vienijančių bendra savybe – netirpumu vandenyje ir geru tirpumu organiniuose tirpikliuose, mišinys. Kaip jau supratote riebalai, dar kitaip vadinami lipidais. Lipidai yra klasifikuojami.

Gamtiniai gyvuliniai ir augaliniai riebalai (aliejai) yra triacilgliceroliai, t.y. glicerolio ir riebalų rūgščių esteriai. Jų bendroji formulė:



Riebalai yra dviejų rūšių – turintys sočiųjų ir nesočiųjų riebiųjų rūgščių. Jie skiriasi savo sudėtimi ir tuo, kaip veikia jūsų organizmą. Sočiųjų riebiųjų rūgščių yra gyvulinės kilmės ir pieno produktuose. Nuo jų kraujyje daugėja cholesterolio, o tai savo ruožtu didina riziką susirgti koronarine širdies liga. Su daugeliu daržovių aliejų gauname nesočiųjų riebiųjų rūgščių, kurios žymiai naudingesnės sveikatai.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 923 žodžiai iš 2932 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.