Maisto priedai
5 (100%) 1 vote

Maisto priedai

Kas yra maisto priedai ?

Maisto priedai – ne šių dienų atradimas. Jau nuo senų laikų, siekdami apsaugoti maistą nuo gedimo ar pagerinti jo skonį, žmonės naudojo valgomąją druską, actą, salietrą, įvairias augalinės kilmės medžiagas.

Šiandien, kai vis mažiau maisto gaminama namuose, vartotojai pageidauja, kad parduotuvėse būtų kuo didesnis skanių, saugių, sveikų maisto produktų pasirinkimas prieinamomis kainomis.

Sparčiai vystantis maisto pramonei, į rinką pateikiama vis daugiau paruoštų vartoti maisto produktų, plečiantis tarptautinei prekybai, didėja atstumai nuo gamintojo iki vartotojo, augant vartotojų susidomėjimui sveika mityba, didėja mažo kaloringumo produktų poreikis. Visos šios aplinkybės reikalauja prailginti produktų tinkamumo vartoti trukmę, apsaugoti juos nuo gedimo, suteikti patrauklią prekinę išvaizdą, pageidaujamą skonį, kvapą, spalvą ar kitas savybes, taip pat išlaikyti produktų kokybę juos gabenant ir laikant..

Visus šiuos tikslus įmanoma pasiekti tiktai naudojant naujas maisto technologijas, kuriose svarbų vaidmenį atlieka tam tikros medžiagas, vadinamos maisto priedais.

Kas yra tie maisto priedai?

Lietuvos teisės aktuose maisto priedas apibūdinamas kaip medžiaga, kuri nėra vartojama kaip atskiras maisto produktas ir kaip tipinė maisto produktų sudedamoji dalis, neatsižvelgiant į tai, ar ji turi mitybinę vertę, ar jos neturi, ir kuri sąmoningai įdėta į maisto produktus dėl technologinių tikslų (gamybos, perdirbimo, apdorojimo, pakavimo, gabenimo ar laikymo) tampa pati ar jos dariniai tokių maisto produktų sudėtine dalimi.

Gamintojai maisto priedus naudoja ne tik dėl technologinių, bet ir dėl ekonominių tikslų – jų naudojimas sumažina maisto produktų savikainą, padeda konkurencinėje kovoje, didina pelną., kadangi leidžia sutrumpinti gamybos procesą, brangias sudedamąsias dalis pakeisti pigesnėmis: cukrų – saldikliais, mėsą – baltyminiais pakaitalais, pateikti į prekybą nesezoninių ir naujų gaminių, o svarbiausia – pailginus tinkamumo vartoti trukmę, ženkliai sumažėja nuostoliai dėl maisto gedimo.

Kodėl naudojami maisto priedai?

Maisto priedus leidžiama naudoti tik tada, kai:

• yra pagrįstas technologinis poreikis ir tikslo negalima pasiekti kitomis ekonominiu ir technologiniu požiūriu priimtinomis priemonėmis (t.y. nėra kitos išeities);

• jų panaudojimas maisto produktuose nekelia grėsmės vartotojų sveikatai;

• jie neklaidina vartotojo .

Maisto priedų naudojimas yra leidžiamas tik tais atvejais, kai jie skirti vienam ar keliems žemiau išvardytų tikslų:

• pagerinti ar išsaugoti maisto produkto mitybinę vertę;

• aprūpinti reikiamomis sudedamosiomis dalimis maisto produktus, gaminamus ypatingų mitybos poreikių turinčioms vartotojų grupėms;

• pagerinti maisto produktų kokybę, išlaikyti stabilumą , pagerinti jų juslines savybes;

• pagerinti gamybos, perdirbimo, apdorojimo, pakavimo, gabenimo ir laikymo sąlygas.

Maisto priedus draudžiama naudoti, norint užmaskuoti nekokybiškas žaliavas, maisto gedimą ar kitas nepageidaujamas savybes.

Tobulinant pakavimo ir apdorojimo technologijas, daugelio maisto priedų būtų galima atsisakyti, tačiau dėl to padidėtų produktų kaina.

Maisto priedų naudojimą maisto produktų gamyboje derina Respublikinis mitybos centras. Derinimo tikslas – patikrinti maisto priedų ir mišinių kiekius, suderinamumą, technologinį pagrįstumą, ženklinimą, saugos valdymą.

Siekiant užtikrinti maisto priedų nekenksmingumą vartotojų sveikatai bei apsaugoti Lietuvos rinką nuo vartotojus klaidinančios informacijos, pirmą kartą įvežami iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką maisto priedai bei Lietuvoje gaminami maisto priedai turi būti registruojami Respublikiniame mitybos centre.

Kokias funkcijas atlieka maisto priedai?

Pagal pagrindinę funkciją maisto priedai skirstomi į šias grupes:

Dažikliai – maistui suteikia arba sugrąžina prarastą apdorojant ar laikant spalvą, ją suintensyvina ir padeda išlaikyti.

Konservantai – prailgina tinkamumo vartoti trukmę, padeda apsaugoti maistą nuo mikroorganizmų (bakterijų, pelėsių, mielių) sukeliamo gedimo ar apnuodijimo.

Antioksidatoriai – prailgina tinkamumo vartoti trukmę, apsaugo maistą nuo gedimo, kurį sukelia oras (oksidacija) – riebalus nuo apkartimo,nemalonaus kvapo, šviežius vaisius ar daržoves nuo spalvos pasikeitimo (patamsėjimo).

Emulsikliai – padeda sudaryti ir išlaikyti dviejų ir daugiau nesimaišančių medžiagų (pvz., aliejaus ir vandens) pastovų mišinį maisto produkte.

Tirštikliai – padidina klampumą, suformuoja ir išlaiko norimą maisto produkto konsistenciją.

Stingdikliai – suteikia maistui žele pavidalą.

Stabilizatoriai – palaiko vienodą medžiagų pasiskirstymą maisto produkte (neleidžia išsisluoksniuoti), išlaiko ar sustiprina spalvą.

Aromato ir skonio stiprikliai sustiprina esamą maisto skonį ir (arba) aromatą.

Rūgštys suteikia maistui rūgštų skonį, padeda išskirti anglies dvideginį kildymo medžiagose, veikia kaip konservantai.

Rūgštingumą reguliuojančios medžiagos – padeda reguliuoti maisto rūgštingumą ar šarmingumą ir išgauti norimą skonį, išlaikyti spalvą.

Lipnumą reguliuojančios medžiagos – mažina maisto
produktų dalelių galimybę sulipti vienai su kita.

Modifikuoti krakmolai – maistiniai krakmolai, kurių viena ar kelios charakteristikos pakeistos chemiškai apdorojant, naudojami kaip tirštikliai, stabilizatoriai, užpildai.

Saldikliai – neturinčios cukraus medžiagos, suteikiančios maistui saldų skonį, žmogaus organizme neperdirbamos ir beveik neišskiria energijos.

Tešlos kildymo medžiagos – medžiagos, kurios išskiria dujas ir padidina tešlos tūrį.

Medžiagos nuo putojimo – padeda išvengti putojimo ar jį sumažinti.

Glajinės medžiagos – suteikia maisto produkto paviršiui blizgesį arba sudaro apsauginę valgomą dangą.

Emulsinimo druskos – užtikrina vienodą riebalų ir kitų komponentų pasiskirstymą sūryje.

Miltų apdorojimo medžiagos – pagerina kepinių kokybę ir išvaizdą (spalvą).Kietikliai – suteikia vaisiams ir daržovėms stangrumą, trapumą arba, sąveikaudami su stingdikliais, sukelia ar sustiprina stingimą

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 851 žodžiai iš 2801 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.