Maisto priedai1
5 (100%) 1 vote

Maisto priedai1

ĮvadasMaisto priedas – tai medžiaga (ar medžiagų mišinys), kurios pridedamos į

maistą ir kuri gali būti naudojama to maisto gamybos, perdirbimo, pakavimo

ar saugojimo metu, nebūdama vienu iš pagrindinių maisto ingredijientų.

Lietuvos higienos normoje HN 53 – 1995 maisto priedai apibrėžiami taip:

“Medžiagos, kurios nebūdamos maistas ar maisto sudėtinės dalys,

sąmoningai dedamos į maistą technologinio proceso metu, siekiant suteikti

pageidaujamų juslinių ar kitų technologinių savybių.”Norint apsaugoti maisto žaliavas ir produktus nuo mikrobiologinio gedimo,

maisto konservantai pradėti naudoti jau gilioje senovėje. Jie, kaip ir kiti

maisto priedai gali būti natūralūs (gamtinės kilmės) ir sintetiniai. Iš

sintetinių konservantų plačiausiai naudojami benzeno rūgšties dariniai,

sorbo rūgštis, sulfidai ir kai kurie kiti junginiai. Panaudojant efektyvius

šiuolaikinius tyrimo metodus ir mokslinę aparatūrą, vis daugiau

informacijos gaunama apie galimą sintetinių maisto priedų toksiškumą. Jau

laba senai žinoma, kad kai kurie prieskoniai, aromatinai ir medicininiai

augalai prailgina maisto laikymo trukmę, apsaugo jį nuo mikrobinio

uždegimo, sumažina patogeniškų bakterijų vystymąsi, padeda žmonėms įveikti

įvairius mikrobiologinės kilmės uždegiminius susirgimus. Todėl pastaruoju

metu atlikta daug tyrimų, siekiant nustatyti kaip tokių augalų priedai ar

iš jų pagaminti ekstraktai veikia atskiras mikroorganizmų rūšis. Pavyzdžiui

gerai žinoma, kad cinamonas, gvazdikėliai, garstyčios pasižymi stipriu

antimikrobiniu poveikiu; ankštiniai pipirai, lauro lapai, kmynai, kalendra,

egiptietiški kmynai, raudonėlis, rozmarinas, šalavijas, čiobrelis –

vidutinišku, o juodieji bei raudonieji pipirai ir imbieras – silpnesniu.Seniai yra diskutuojama, ar produktų išvaizdai pagerinti tikslinga

naudoti dažiklius. Mitybos higienos požiūriu geriau jų atsisakyti. Antra

vertus, technologiškai apdorojami produktai, kurių natūralios dažančios

medžiagos nepatvarios, dažnai praranda spalvą ir tampa nepatrauklios arba

net neestetiškos išvaizdos. Taigi maisto dažų kokybš ir tinkamas jų

vartojimas labai svarbu maisto produktų gamintojams ir vartotojams. Maisto

dažai vartojami norint išsaugoti, pagerinti, suteikti maisto produktams tam

tikrą spalvą ir išvaizdą.Po detalių klinikinių tyrimų pastaruoju metu pasaulyjeė griežtinami

maisto priedams keliami reikalavimai. ES direktyvose, reglamentuojančiuose

dažų vartojimą maisto pramonėje, susiaurintos kai kurių sintetinių dažų

vartojimo sritys ir sumažinti maksimalūs leistini jų kiekiai. Todėl labiau

domimasi natūraliomis dažančiomis medžiagomis, daugiau gaminama ir

vartojama natūralių maisto dažų. Rūpindamiesi savo sveikata vartotojai vis

dažniau renkasi maisto produktus, pagamintus naudojant maisto dažus, gautus

iš natūralių žaliavų: vaisių, uogų, daržovių ir kt. Todėl labai aktualūs

tampa tyrimai, susiję su natųralių maisto dažų savybių nustatymu, kokybės

gerinimu ir technologiniu tobulinimu.Lietuvoje yra pakankamai natūraliems maisto dažams tinkamų vietinių

žaliavų – aronijų, juodųjų serbentų, burokėlių, šaltalankių ir kt., tačiau

šiuo metu tokie dažai nėra gaminami. Norint sudaryti geros kokybės

natūralių sausųjų maisto dažų gamybos Lietuvoje prielaidas, būtina ištirti

vietinės žaliavos savybes, parinkti technologinę schemą bei nustatyti

gamybos proceso parametrus. Kadangi natūralūs pigmentai, kaip ir dauguma

gamtinių medžiagų, jautrūs technologinių veiksnių, pavyzdžiui, terpės pH,

temperatūros, deguonies, fermentų poveikiui, būtina ištirti dažančių

medžiagų savybes bei minėtų veiksnių sukeltus struktūros pokyčius ir,

remiantis šiuolaikine molekulinės chemijos ir fizikos teorija, paaiškinti

bei pašalinti šių pokyčių priežastis, taip pat numatyti jų įtaką galutinio

produkto (maisto dažų) kokybei.Skonio sustiprintojų maisto priedų grupei priklauso tokie junginiai,

kurie sustiprina maisto produkto skonines – aromatines savybes, tačiau

patys naudojami koncentracijos ribose pasižymi išskirtiniu skoniu bei

kvapu. Tokių priedų poveikis maisto juslinėmis savybėmis apibūdinamas gana

abstrakčiaib ir dažnai susijčs su tokiais terminais kaip, “bendras skonio

pojūtis”, “pilnumas”, “šviežumas” (ypač termiškai apdorotuose produktuose).

Jų pajautimas kartais taip pat susijęs su skonio pajutimo greičio

pasikeitimu.Maisto produktai neretai papildomi įvairiais maisto priedais, turint

tikslą juos falsifikuoti, paslėpti gedimo požymius, prailginti maisto

galiojimo terminą, sudaryti neteisingą, bet vartotojui pageidautiną įspūdį

apie produkto kokybę ir pan. Tai neleistina. Bet kuriuo atveju reikia

siekti, kad kasdieniniame maiste būtų kuo mažiau maisto priedų.4.1.1 Neapdorotiems vaisiams ir daržovėms yra naudojami šie maisto

priedai priskiriami, I. įvairių maisto priedų grupei:

Anglies dioksidas E 290,dar vadinama angliarūgšte, sausuoju ledu (kietoji

forma), anglies rūgšties
anhidridu. Jo cheminė formulė CO2. Normaliomis

aplinkos sąlygomis bespalvės nežymiai aštraus kvapo dujos. Prekinis anglies

dioksidas siunčiamas ir laikomas skystos formos padidinto slėgio

balionuose, didelėse saugyklose arba presuotuose kietuose sausojo ledo

blokuose. Sausosios (sausojo ledo) formos savo sudėtyje paprastai turi

rišančiųjų medžiagų, tokių kaip propilenglikolis ar mineralinė alyva.

Argonas E 938 . Tai bespalvės, bekvapės nedegios dujos.

Helis E 939 Bespalvės bekvapės nedegios dujos.

Azotas E 941 Cheminė formulė N2. Tai bespalvės bekvapės nedegios dujos.

Nitrito oksidas E 942 Cheminė formulė N2O. Tai bespalvės nedegios

saldoko kvapo dujos.

Deguonis E 948 Bespalvės nedegios dujos.

Visas šias dujas galima naudoti neapdorotiems vaisiams ir daržovėms pagal

q.s. principą (Kiek reikia, tiek dėk).4.1.2 Vaisiai ir daržovės su neapdorotu paviršiumi

I Antioksidantai ir konservantai:

Bifenilas E 230. 1,1′-bifenilas, fenilbenzenas. Cheminė formulė C12H10 .

Balta arba blankiai geltona iki gintarinės spalvos, kieta savito kvapo

medžiaga. Galima naudoti tik citrusiniams vaisiams su apdorotu paviršiumi-

70mg/kg.

Ortofenilfenolis E 231 Cheminis pavadinimas : (1,1′-bifenil)-2-olis, 2-

hidroksidifenilas, o-hidroksidifenilas. Cheminė formulė: C12H10O Balti arba

vos gelsvi kristaliniai milteliai. Galima naudoti tik citrusiniams vaisiams

su apdorotu paviršiumi-12 mg/kg

Natrio Ortofenilfenolis E 232 . Cheminė formulė: C12H9ONa(4H2O. Tai

balti arba vos gelsvi kristaliniai milteliai. Galima naudoti tik

citrusiniams vaisiams su apdorotu paviršiumi- 12mg/kg

Tiabendazolas E 233 Cheminis pavadinimas: 4-(2-benzimidazolil)tiazolas,

2-(4-tiazolil)-1H-benzimidazolas. Cheminė formulė: C10H7N3S Balti ar

beveik balti bekvapiai milteliai. Galima naudoti tik citrusiniams vaisiams

su apdorotu paviršiumi-6 mg/kg, bananams – 3mg/kg.

II. Įvairūs

Riebalų rūgščių sacharidai E 473 . Dar vadinami cukroesteriai, cukraus

esteriai. Tai sacharozės mono-, di- ir triesteriai su riebalų rūgštimis,

esančiomis maistiniuose riebaluose ir aliejuose. Jie gali būti pagaminti iš

sacharozės ir iš maistinių riebalų rūgščių metilo ir etilo esterių arba

sacharozės gliceridų estrahavimo būdu. Jų gamybai naudojami tik šie

organiniai tirpikliai: dimetilsulfoksidas, dimetilformamidas, etilacetatas,

propan-2-olis, 2-metil-1-propanolis, propandiolis ir metiletilketonas.

Standūs geliai, lygios kietos medžiagos arba baltos ar šiek tiek pilkšvai

baltos spalvos milteliai.

Sacharozės gliceridai E 474 arba cukraus gliceridai. Sacharozės

gliceridai gaunami reaguojant sacharozei su maistiniais riebalais arba

aliejais, susidarant sacharozės ir riebalų rūgščių esminiam mono-, di- ir

triesterių mišiniui, kartu su mono-, di- ir trigliceridų iš riebalų arba

aliejų likučiais. Jiems gaminti naudojami tik šie organiniai tirpikliai:

cikloheksanas, dimetilformamidas, etilacetatas, 2-metil-1-propanolis ir

propan-2-olis. Apibūdinami taip: Lygios kietos medžiagos, standūs geliai

arba balti ar beveik balti milteliai. Naudijami pagal q.s. principą tik

šviežiems vaisiams.

Bičių vaškas E 901 Yra baltas ir geltonas bičių vaškas. Geltonasis bičių

vaškas yra vaškas, gaunamas karštu vandeniu ištirpdžius Apis mellifera L.

bičių medaus korių sieneles ir pašalinus pašalines medžiagas. Dažniausia

tai gelsvai balti arba gelsvai arba pilkšvai rudi gabalėliai arba

plokštelės su smulkiais grūdeliais arba nekristalinėmis dalelėmis malonaus

medaus kvapo. Vaškai lydosi 62°C – 65°C temperatūroje, esti netirpus

vandenyje, mažai tirpus alkoholyje, labai gerai tirpus chloroforme ir

eteryje.Kandelila vaškas E 902. Tai yra išgrynintas vaškas, gautas iš kandelilos

augalo Euphorbia antisyphilitica lapelių. Kietas gelsvai rudas neskaidrus

ar pusiauskaidrus vaškas.Karnauba vaškas E 903. Tai yra išgrynintas vaškas, gautas iš Brazilijos

Mart vaškinių palmių Copernicia cereferia pumpurų ir lapų. Šviesiai rudi

arba gelsvi milteliai, dribsniai arba kietos ir trapios dervingos dalelės.

Netirpus vandenyje, iš dalies tirpus verdančiame etanolyje, tirpus

chloroforme ir dietilo eteryje.

Šelakas E 904 Šelakas yra išgryninti ir išbalinti raudonieji sakai,

dervinga vabzdžių Laccifer (Tachardia) lacca Kerr. (Coccidae šeimos)

sekrecija. Išbalintas šelakas – labai šviesi (beveik balta) amorfinė

granulių pavidalo derva. Išbalintas šelakas, kuriame nėra vaško, yra

šviesiai geltona amorfinė derva.

Bičių vaškas, Kandelila vaškas, Karnauba vaškas, Šelakas yra vartojami

tik šviežiems citrusiniams vaisiams, melionams, riešutams, kriaušėms ir

obuoliams pagal q.s. principą.

Montano rūgščių esteriai E 912 Jiems priskiriami montano rūgštys ir

(arba) jų ir etilenglikolio, ir (arba) 1,3-butandiolio, ir (arba)

glicerolio esteriai. Beveik balti arba gelsvi dribsniai, milteliai,

granulės arba tabletės. Naudojami tik šviežiems citrusiniams vaisiams pagal

q.s. principą.

Oksiduoto polietileno vaškai E 914 – poliniai švelnios polietileno

oksidacijos reakcijos produktai. Tai beveik balti dribsniai,
milteliai,

granulės arba tabletes. Naudojami tik šviežiems citrusiniams vaisiams pagal

q.s. principą.

Vaisiams ir daržovėms su apdorotu paviršiumi taip pat naudojamos sios

dujos: Anglies dioksidas E 290, Argonas E 938, Helis E 939, Azotas E 941,

Nitrito oksidas E 942, Deguonis E 948.

4.1.3 Nulupti ir /arba supjaustyti vaisiai ir daržovės

I Antioksidantai, konservantai

Sieros dioksidas E 220 Cheminis pavadinimas: Sieros dioksidas, sulfito

rūgšties anhidridas. Cheminė formulė – SO2. Tai bespalvės lengvai

neužsidegančios stipraus aštraus dusinančio kvapo dujos.

Natrio sulfitas E 221 Natrio sulfitas (bevandenis arba heptahidratas),

bevandenis: Na2SO3, heptahidratas: Na2SO3(7H2O. Balti kristaliniai

milteliai arba bespalviai kristalai.

Natrio bisulfitas E 222 Cheminis pavadinimas – Natrio bisulfitas, natrio

rūgštusis sulfitas. Cheminė formulė – NaHSO3 vandeniniame tirpale. Skaidrus

bespalvis iki geltonos spalvos tirpalas.

Natrio metabisulfitas E 223 – Pirosulfitas, natrio pirosulfitas.

Cheminis pavadinimas-

Natrio disulfitas, natrio pentaoksodisulfitas Na2S2O5. Balti kristalai

arba kristaliniai milteliai.

Kalio metabisulfitas E 224- Kalio pirosulfitas, cheminis pavadinimas –

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1632 žodžiai iš 5422 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.