Makro ekonomikos špera – fiskalinės politikos nedarbo infliacija monetarinė politika
5 (100%) 1 vote

Makro ekonomikos špera – fiskalinės politikos nedarbo infliacija monetarinė politika

FISKALINĖ POLITIKA

Valstybės funkcijoms vykdyti būtina turėti atitinkamų finansinių išteklių, kurių svarbiausias šaltinis yra valstybės pajamos , surenkamos į biudžetą iš įvairių mokesčių.

MOKESTIS – mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei.

Mokesčiai:

*tiesioginiai

*netiesioginiai

Tiesioginiai:

*Pajamų

*Turto

*Žemės

*Verslo

*Kapitalo

*Palikimo

*Kiti

Netiesioginiai:

* Akcizai: Alui,cukrui.benzinui ir kt.

* Universalūs:

-Apyvartos mokestis

-PVM

-Muitai

-Fiskaliniai monopoliniai

Mokesčiai sudaro dalį pajamų (%) ,

surinktų į valstybės biudžetą :

1999 metai 89.80 %

2000 metai 87.94 %

2001 metai 89.39 %

2002 metai 81.28 %

2003 metai 85.07 %

2004 metai 79.21 %

Nekilnojamojo turto mokestis:

iki 1-2 %. nuo vertės bus apmokestinamas fizinių asmenų nek. turtas – turimas antras būstas. (nebus apm.pirmas būstas, sodas, garažas)

Kelių mokestis:

nuo 2007m. žadama atsisakyti.

Biudžeto deficitas ir jo matavimo problemos:

Visur biudžeto deficitas matuojamas tradiciškai – kaip valstybės išlaidų ir pajamų skirtumas.

Tačiau toks matavimas nėra korektiškas:

I. Skaičiuojant biudžeto deficitą reikia atsižvelgti į infliacijos tempą, t.y. realiais, o ne nominaliais dydžiais;

II. Iš visų išlaidų turi būti pašalintos arba atimtos investicijos

(pvz., vyriausybė finansuoja viadukų, geležinkelių statybą, uostų ir t.t.). Šios investicijos yra priskiriamos prie vyriausybės išlaidų, tačiau verslininkas savo investicijų nepriskiria prie išlaidų, o greičiau prie aktyvų (turto visuma), o prie išlaidų priskiria nusidėvėjusio kapitalo išlaidas. Taigi, prie vyriausybės išlaidų reikia priskirti ne investicijas, o tik valstybės nuosavybėje esančio kapitalo susidėvėjimą;

III. Nepaskirstyti įsipareigojimai. Biudžeto deficitas iškraipomas neįstačius į jį kai kurių vyriausybės įsipareigojimų, pvz., valstybės tarnautojų pensijos (būsimos pensijos yra valstybės skola).

Maastricht’o sutarties laužymas:

Daugelis šalių turi nemažą valstybės biudžeto deficitą, nors, pagal Maastricht’o sutarties kriterijų, valstybės biudžeto deficitas neturi viršyti 3 BVP. Tačiau nemažai šalių turėjo ir turi didesnį valstybės biudžeto deficitą.

Modernių šalių argumentai “UŽ” biudžeto deficitą:

* Vyriausybės išlaidų didėjimas įgalina greičiau pasiekti socialinius ir ekonominius tikslus;

* Vyriausybės išlaidos gerina infrastruktūrą (ūkio šakų, aptarnaujančių visą reprodukcijos procesą, kompleksas), padidina privataus kapitalo grąžą ateityje;

* Didėjant investicijoms mokslui, sveikatos apsaugai, didėja žmogiškasis kapitalas, produktyvumas ir biudžeto pajamos, stiprėja šalies verslo firmų konkurencinis pajėgumas;

* Fiskalinė politika atlieka svarbų vaidmenį slopinant verslo cikliškumą.

Modernių šalių argumentai “PRIEŠ” biudžeto deficitą:

* Didėja ne investicijos mokslui ir sveikatos apsaugai, o transferai;

* Biudžeto deficitas aiškinamas mokesčių sumažėjimu, tačiau šis argumentas gali būti paneigtas: didėjant mokesčiams, mažėja verslo aktyvumas, mažėja stimulas investuoti, mažėja biudžeto pajamos, ekonomika stoja.

Biudžeto deficito finansavimas pertekline pinigų emisija:

* Valstybės biudžeto deficitas gali būti dengiamas spausdinant pinigus – pertekline pinigų emisija, tačiau dėl perteklinių pinigų ir kainų kilimo ekspansinis poveikis gali būti trumpalaikis.

* Ilgu periodu, dėl kainų augimo, auga nominali palūkanų norma, dėl to mažėja vartotojų išlaidos ir investicijos.

Vykdant perteklinę pinigų emisiją, galimos pasekmės:

* Perteklinė pinigų emisija iššaukia valiutos nuvertėjimą;

* Nuvertėjus valiutai, mažėja importas;

* To pasėkoje mažėja konkurencija šalies viduje;

* Infliacijos paspartėjimas nuvertina gyventojų pajamas, firmų apyvartines lėšas;

* Dėl to mažėja socialinės sferos realusis darbo užmokestis.

Vyriausybės pajamos, gaunamos spausdinant pinigus, yra vadinamos senjoražu:

Vyriausybės pajamos, gaunamos iš senjoražo, yra artimai susijusios su infliacijos tempu. Nominalių pinigų pasiūlos didėjimas nekintant gamy-bos apimčiai yra lygus kainų didėjimo tempui – infliacijai. p = DM / M

(čia M – pinigų pasiūla).

Biudžeto deficito finansavimas parduodant VVP:

Demokratinės šalys biudžeto deficitą finansuoja parduodamos Vyriausybės vertybinius popierius: iždo vekselius (nuo vieno mėnesio iki vienerių metų); obligacijas (išpirkimo terminas iki 25 metų).

Galimos pasekmės iš tokio finansavimo:

* vyriausybės vertybinius popierius perka fiziniai ir juridiniai asmenys. Vertybiniai popieriai sumažina paskolų fondą ir dėl to padidina palūkanų normą. Jai padidėjus, mažėja investicijos, mažėja vartojimo išlaidos. Taigi, vyriausybės vertybiniai popieriai išstumia privataus sektoriaus išlaidas;

* jie perskirsto pajamas tarp tų kurie perka juos ir likusių gyventojų. Reikalas tas, kad mokesčius moka visi, o palūkanas už vertybinius popierius gauna tik patys turtingiausi;

* jei valstybės biudžetas yra nuolatos deficitinis, tai neišvengiamai didėja valstybės skola, jos aptarnavimo kaštai, palūkanų suma. Atsiranda svarbus valstybės biudžeto išlaidų straipsnis – skolos
(vidinės) aptarnavimo išlaidos.

Deficito ir skolos našta:

* Stabdo investavimą. Deficito išlaidos gali tapti našta ateities kartoms.

* Skolinimasis iš užsienio sukelia naštą mokėti palūkanas užsieniečiams;

* Papildoma apmokestinimo našta verčia vengti mokesčių mokėjimo, todėl mažėja ekonomikos efektyvumas;

* Vyriausybės poreikis mokėti palūkanas veda prie pajamų perskirstymo;

* Būtinybė mokėti palūkanas, augant skolai, gali sukelti infliaciją, jei Vyriausybė finansuoja skolą ne rinkdama mokesčius, o skolindamasi;

* Nacionalinė skola pati save maitina.

Pagrindiniai 1990-1999 metų Lietuvos fiskalinės politikos bruožai:

* Nuo Nepriklausomybės atkūrimo visose Lietuvos valstybės finansų sistemos grandyse atlikta esminė pertvarka. Įvestas fiskalinis valdymas, tinkantis rinkos sąlygoms. Mokesčių reforma iš esmės pakeitė valstybės pajamų sandarą. Valstybės finansų išlaidų sąranga buvo pakeista perskirstant funkcijas tarp įvairių valdymo lygių ir skolos valdymas iškilo kaip visai nauja viešųjų finansų sritis.

* Vertindami pagrindinių rodiklių dinamiką galime pasakyti, kad įgyvendinant fiskalinę politiką pirmiausiai buvo stengiamasi atkurti makroekonominį stabilumą. Nuo 1992 metų kasmet infliacijos lygis krito. Pasiekus žemesnį infliacijos lygį, 1995 metais buvo užfiksuotas ekonominis augimas. Infliacijos pažabojimas ir ekonominio augimo atnaujinimas buvo paremtas fiskalinėmis ir struktūrinėmis reformomis.

* Per pastarąjį dešimtmetį matėme didelius fiskalinės būklės pokyčius. 1991 metais konsoliduoto centrinio šalies biudžeto fiskalinis perteklius siekė 1,4 procento BVP, tačiau 1992 metais buvo užfiksuotas paskutinis fiskalinis perteklius. Tai buvo pasiekta sekvestruojant išlaidas, nebeteikiant subsidijų įmonėms, sustabdant dideles viešojo sektoriaus investicijas ir nutraukiant mokėjimus. 1993 metais fiskalinė būklė staiga tapo ekspansyvi. Sumažėjus pajamoms, išlaidos buvo sumažintos nuo 33 iki 27,7 procento BVP, tačiau konsoliduotas fiskalinis deficitas dėl nebiudžetinių perskolinimo operacijų pasiekė beveik 5 procentus BVP.

* Nuo 1994 iki 1997 metų kasmet buvo pasiekiama pažanga mažinant biudžeto deficitą. Konsoliduoto fiskalinio deficito nuolatinį mažėjimą iki 1.8 procento BVP 1997 metais daugiausia lėmė perskolinimo mažinimas ir mokesčių tarifų bei įplaukų didinimas.

* Stabdoma infliaciją,

* mažinama neigiama įtaka mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitui,

* Vyriausybė stengėsi sumažinti biudžeto deficitą,

* mokesčių bazės plėtimas,

* akcizų tarifų didinimas orientuojantis į ES minimalias normas .

Mokesčių sistema:

* Akcizais buvo nuspręsta apmokestinti degalus, tabaką, alkoholinius gėrimus taikant specifinius tarifus,

* Atskaitymai į Kelių fondą ,

* Netiesioginių mokesčių dalis, įskaitant PVM, akcizus ir muitus, kiekvienais metais nuolatos didėjo.

* Akcizų įplaukos išaugo nuo 1,1 procento BVP 1994 metais iki 3,1 procento 1998 metais.

* Fizinių asmenų pajamų mokesčio įplaukos į nacionalinį biudžetą sumažėjo nuo 30 procentų 1994 metais iki 24 procentų 1997 metais, kadangi buvo sukurtas Privalomojo sveikatos draudimo fondas, o juridinių asmenų pelno mokesčio įplaukos tais metais sumažėjo nuo 14,2 iki 7,7 procento.

* Įmonėms buvo leista visiškai atskaityti reinvestuotą pelną faktiškai du kartus; buvo nustatytas nulinis tarifas ir leista taikyti turto amortizaciją. Įmonių patirtus nuostolius buvo leista perkelti į kitus mokestinius metus, ir tai buvo naudinga įmonėms, turinčioms didelį pradinį kapitalą.

* Buvo panaikintas pajamų iš užsienio dvigubas apmokestinimas.

Mokesčių administravimas:

* Pagal Ekonominių tyrimų centro vertinimus šešėlinė ekonomika šio dešimtmečio viduryje sudarė apie 40 procentų visos ekonominės veiklos.

* Mokesčių inspekcija (VMI) ir Muitinės departamentas (MD) įgyvendino du valdymo reformų etapus: funkcinį ir geografinį.

* Valstybinės mokesčių inspekcijos reforma buvo tęsiama 1998 metais ir 1999 metais.

* Kova prieš mokesčių vengimą.

Išlaidos:

* Konstitucija apibrėžia valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus.

* 1998-1999 metais dėta daug pastangų pradedant viešųjų išlaidų sistemos reformą.

* 1998 metais Vyriausybė patvirtino Biudžetinės sandaros koncepciją ir 1999 metais parengė Biudžetinės sandaros įstatymą.

* Biudžeto procesas reformuojamas siekiant įvesti trimetį planavimą.

* Apie pusę nacionalinio biudžeto išlaidų būdavo skiriama švietimui, sveikatos apsaugai, socialinei rūpybai ir apie trečdalį – krašto apsaugai, teisėsaugai ir policijai.

* Pastaraisiais metais Lietuva beveik baigė diegti kompiuterizuotą Iždo sistemą.

Skolos valdymas:

* Nuo 1994 metų veikia vidinė Vyriausybės vertybinių popierių rinka, padedanti finansuoti biudžeto deficitą bei kitus skolinimosi poreikius.

* 1994 metais 65 procentai centrinio šalies biudžeto deficito buvo finansuojama panaudojant Vyriausybės vertybinius popierius.

* Finansavimas Vyriausybės vertybiniais popieriais 1994 – 1998 metais sudarė apie 1,4 -1,8 procento BVP

* 1994-1997 metais apie trečdalį Vyriausybės vertybinių popierių pirko užsienio investuotojai.

* Iki 1995 metų tarptautinės finansų institucijos (TVF, Pasaulio bankas, ERFB) buvo
pagrindiniai užsienio deficito finansavimo šaltiniai.

* Skolinimasis iš užsienio komercinių šaltinių sudarė 88 procentus deficito finansavimo 1996 metais.

Svarbesnės pereinamojo laikotarpio pamokos:

* Skubėta reformuoti viešąją politiką neturint pakankamai laiko įvertinti net svarbiausių politinių sprendinių būsimas pasekmes ir neskiriant laiko viešiems svarstymams.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1498 žodžiai iš 4938 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.