Makroekonomikos pagrindai
5 (100%) 1 vote

Makroekonomikos pagrindai

Makroekonomika ir jos problemos

Makroekonomika ir jos problemos



1. Kas yra makroekonomika?


Makroekonomika – mokslas, tiriantis ekonomiką kaip visumą, jos funkcionavimo principus. Jos elementai grupuojami į visumą, atspindinčią ekonominės veiklos rezultatus (dažniausiai per metus). Makroekonomika – ekonomikos disciplina, nagrinėjanti ekonominę sistemą kaip visumą arba sustambintus jos sektorius.



2. Kokius reiškinius nagrinėja makroekonomika?


nagrinėja ekonomiką kaip visumą. Makroekonomikos objektas nagrinėja- ekonomikos politikos tikslus ir priemones; nacionalines pajamas ir jų apskaitą; fiskalinę(biudžetinę) politiką; pinigus, bankus, monetarinę politiką; ekonominio augimo teorijas; nedarbą, infliaciją; tarptautinę prekybą, tarptautinius finansus.



3. Kokie yra makroekonomikos tikslai?


Makroekonomikos tikslas – ekonominių procesų aiškinimas, ūkio raidos prognozavimas bei ekonominės politikos tobulinimas.



4. Kuo skiriasi klasikinis ir keinsistiskasis požiūriai i ekonomika?


Keinsistiskasis požiūris:


1. Vertybinių popierių pirkimas laisvojoje rinkoje dažniausiai sumažina palūkanų normą.

2. Žemesnė palūkanų norma skatina verslininkus daugiau investuoti. Tada yra pigiau skolintis pinigų pirkti naujus įrenginius bei statyti naują gamyklą.

3. Didesnė paklausa investicijoms turės didesnį poveikį visuminei paklausai ir nacionaliniam produktui.

Pagal Keynes`ą pinigų paklausa yra elastinga palūkanoms; esant blogai konjunktūrai paklausa pinigams gali netgi būti tobulai elastinga palūkanoms.



Klasikinis požiūris:





Nacionalinio produkto samprata ir jo apskaičiavimo problemos



5. Kas yra nacionalinis produktas ir nacionalines pajamos?


Nacionalinis produktas (NP) – tai pinigais išreikšta vertė prekių ir paslaugų, kurias pagamina šalis per tam tikrą laikotarpį (dažniausiai per metus).



Kadangi skaičiuojant BVP yra atsižvelgiama tik vidaus gamybos sąskaita gautas pajamas, BVP neapima visų šalies pajamų gautų iš visų šaltinių – kai kurios pajamos, gautos užsienyje, gali atitekti šalies gyventojams, o kai kurios pajamos, gautos šalyje, gali atitekti nerezidentams. Bendrosios nacionalinės pajamos apibūdinamos kaip BVP atėmus pajamas, sumokėtinas nerezidentams, ir pridėjus pajamas, gautas iš užsienio, arba kaip BVP plius grynųjų pajamų (NY) iš užsienio vertė.


GNY = BVP + NY


6. Kodėl transferiniai išmokėjimai neįskaitomi i NP verte?


Iš vyriausybinių išlaidų, apskaitomų kaip BNP dalis, turi būti eliminuoti neatlygintini (transferiniai) išmokėjimai, nes jie nepadidina nacionalinio produkto.


7. Kodel nustatant nacionalinio produkto verte, reikia suskaičiuoti galutiniu produktu verte?





8. Kas yra bendrasis nacionalinis produktas, bendrasis vidinis produktas, grynasis nacionalinis produktas, realusis bendrasis nacionalinis produktas?


BNP (Gross Nacional Product) – yra bendra galutinių produktų (prekių ir

paslaugų), pagamintų šalies ūkyje per tam tikrą laiką (pvz. metus) suma,

išreikšta einamosiomis kainomis.



BVP – tai šalyje sukurtų baigtinių ekonominių gėrybių piniginių verčių suma, išskaitant pajamas, gautas iš investicijų užsienyje ir pridedant toje šalyje užsieniečiams priklausomas investicines pajamas“



Grynasis nacionalinis produktas (GNP) – tai rodiklis, kuris yra gaunamas iš Bendro nacionalinio produkto (BNP) apimties minusavus amortizacinius atskaitymus.


Realusis BNP (real) – perskaičiuotas nominalusis BNP

atsižvelgiant į kainų lygio pasikeitimo tempą arba visų baigtinių

prekių/paslaugų, pagamintų per tam tikrą laiką (metus) suma

palyginamosiomis kainomis.



9. Ką vadiname vartojimo kainų indeksu ir kaip jis apskaičiuojamas?


Vartotojų (vartojimo) kainų indeksas (VKI) – rodiklis, kuris padeda įvertinti prekių ir paslaugų, kurias įsigyja ir kurias suvartoja gyventojai, kainų lygio pokyčius laiko aspektu. VKI skaičiuoti naudojama Laspeyres formulė.


VKI = ∑(TKP*IKP*S)


TKP – trumpalaikių kainų pokyčio rodiklis; IKP – ilgalaikių kainų pokyčio rodiklis; S – piniginių išlaidų dalis prekių pirkimui.



10. Apibrėžkite BNP kainų defliatorių


BVP(BNP) defliatorius yra indeksas, kuriuo matuojamas vidutinis šalies produkcijos kainų lygis palyginus su baziniais metais, todėl BVP defliatoriaus atspindi visų šalies prekių ir paslaugų kainų didėjimo tempą ekonomikoje.



11. Kaip apskaičiuojamas BNP vienam gyventojui ir ką sis rodiklis parodo?


BNP skaičiavimas – sudėtinga procedūra. Skaičiavimo rezultatai labai priklauso nuo to, kokia metodika yra naudojama. Dažniausi metodai:


• einamojo valiutų kurso metodas,


• paritetinės perkamosios galios metodas.


Neretai BNP vienam gyventojui laikomas patikimiausias šalies sėkmės, turto ir ekonomikos pajėgumo rodikliu. Tačiau, tai matyt, tai nėra itin tiksli tiesa. Svarbiausia priežastis labai paprasta: BNP parodo pajamas, bet ne turtą. Kitaip sakant, parodo kiek naujų gėrybių sukuriama per metus, bet nerodo kiek jų jau turime. O juk pajamos ir turtas – skirtingi dalykai.








12. Kokios problemos iškyla, nustatant BNP ir BVP?


Skaičiuojant BNP kyla problema, kaip jį susumuoti, juk dalis prekių ir paslaugų tinkamos galutiniam vartojimui(gaunami pakartojimai-vienai įmonei galutinė produkcija yra žaliava kitai įmonei). Vadinasi sumuojant nacionalinį produktą pagal įmonių pagamintą metinę produkciją, reikia neskaičiuoti tarpinio produkto(kurį sudaro:žaliavos, medžiagos, kuras, elektros energija, pusgaminiai pirkti iš kitų įmonių).



BVP skaičiavimo problemos

Nors BVP duomenys plačiai naudojami šalies gyventojų gerovei matuoti, dėl keleto priežasčių šie duomenys nėra visai tikslūs. Pagrindinės paklaidų priežastys yra šios:

• Kai kurie produktai yra netiksliai įvertinami, kadangi jais neprekiaujama rinkoje. Tokių produktų pavyzdys yra vyriausybės paslaugos – švietimas, socialinės paslaugos.

• Sunku teisingai apskaičiuoti prekių kokybės pagerėjimą. Pavyzdžiui, nors kompiuterių, televizijos ir automobilių kokybė pagerėjo, jų kainos sumažėjo.

• Pereinamuoju laikotarpiu privačioji gamyba nėra visiškai užregistruojama. Ekonomika kinta taip greitai, kad tradicinė statistika nepajėgi vytis.

• Šešėlinė ekonomika – vengdami mokesčių ar siekdami apeiti kitus įstatymus žmonės slepia sandorius, nors jie ir yra legalūs, todėl gali būti, kad didelė ūkinės veiklos dalis nepatenka į BVP skaičiavimus.



Cikliniai svyravimai



13. Paaiškinkite ekonomikos augima ir gamybini pajeguma


Ekonomikos augimas – tai pastovus ūkio gamybinio pajėgumo kilimas, pasireiškiantis nacionalinio produkto (pajamų) apimties didėjimu



14. Kas yra cikliniai svyravimai ir verslo ciklas?


Cikliniai svyravimai yra kitokie negu sezoniniai, jie yra ilgalaikiai ir nereguliarūs. Šiuos svyravimus lemia ekonominės jėgos, kurios yra šalies ūkio viduje ir yra bendro ekonominio gyvenimo dalis



Jei kuriam nors procesui nebūdingi sezoniniai

svyravimai, arba juos eliminuojame, jis anaiptol nesirutulios tolygiai,

remdamasis savo ilgalaike tendencija. Daugumos procesų parametrai nuolat

kinta, tačiau bendra tendencija lieka. Tie pokyčiai nėra atsitiktiniai,

nereguliarūs, jie susiklosto į sistemingą, reguliarų, pasikartojančios

konfigūracijos judėjimą. Ekonominio pakilimo metai pertraukiami bendros

ūkinės padėties santykiniu ir absoliučiu pablogėjimu, šį dėsningai pakeičia

naujas ūkio aktyvumo pakilimas. Tokie svyravimai vadinami cikliniais.

Nuolatiniai nacionalinio produkto gamybos ir vartojimo pakilimai ir

atoslūgiai jo ilgalaikės tendencijos rėmuose, pašalinus sezoniškumo

apraiškas, vadinami verslo ciklais.



15. Apibrėžkite ciklo stadijas (fazes)


Krize, pagyvėjimas, viršūne, nuosmukis











16. Kokios cikliniu svyravimu priežastys?


Galimos priežastys – vėlgi, yra daug teorijų, aiškinančių verslo

ciklo priežastis. Kai kurios jų – tokios kaip technologinės inovacijos

(pavyzdžiui, geležinkeliai, automobiliai ir kompiuteriai, skatinantys

augimą) arba politiniai įvykiai (karai, OPEC naftos kainų kilimas ir t.t.)

– nesugeba paaiškinti, kodėl verslo ciklai atsiranda laikais, kurių metu

nebūna tokių inovacijų ar politinių sukilimų. Kitos teorijos – tokios kaip

monetariniai paaiškinimai, kurie priskiria kredito augimą ir mažėjimą

cikliniams svyravimams, demografinės teorijos (didelis gimstamumo bumas

sekęs stagnacinį ekonominį senstančios populiacijos periodą) – yra iš

dalies tikėtinos.

Galima priežastis – greičiausiai geresnis verslo ciklų paaiškinimas

randamas disbalanse ir dislokacijoje tarp gamybos ir vartojimo



17.Apibrezkite nelegalios (seselines) ekonomikos samprata ir juodąją rinka


Šešėlinė arba neapskaitoma ekonomika – tai ekonomika, apimanti įstatymams prieštaraujančią veiklą arba nusikalstamas veikas, kai vengiama mokėti mokesčius.


Juodoji rinka – tai rinka,

kurioje kainos viršija legaliai nusistatytą jų maksimumą. Kitaip tariant, juodoji rinka yra neoficiali rinka, kurioje prekių ir paslaugų kainos skiriasi nuo legaliai egzistuojančių {paprastai esti didesnės); toji rinka dažniausiai atsiranda tada, kai vyriausybė nustato mažesnę nei pusiausvyros norma prekės kainą, ir po


to tenka įvesti normavimosistemą, kad būtų galima paskirstyti turimą pasiūlą tarp pirkėjų. Juodoji rinka – rinkos dalis, neįtraukiama į oficialiąją ekonominę statistiką, siekiant (nu)slėpti ūkinę veiklą, privalomą deklaruoti, vengiant mokesčių bei dėl kitų paskatų bei priežasčių.



Fiskaline politika



18. Kokia fiskalines politikos esme ir tikslai?


Kaip matome, fiskalinė politika yra ne kas kita, kaip biudžeto politika Jos bene pagrindinis klausimas yra biudžeto balansas.


Pagrindinis fiskalinės politikos tikslas yra nedarbo arba infliacijos panaikinimas.



19. Kokias žinote fiskalines politikos priemones?


Fiskalinė politika – tai vyriausybės sąmoningai vykdomas mokesčių ir išlaidų keitimas, siekiant paveikti realią nacionalinio produkto apimtį, užimtumą ir kontroliuoti infliaciją.


Pagrindinės fiskalinės politikos priemonės yra mokesčių arba vyriausybės išlaidų keitimas.



20. Valstybes biudžetas ir jo sandara


Valstybės biudžetas yra didžiausias centralizuotas valstybės fondas, per kurį akumuliuojama pagrindinė dalis lėšų, reikalingų valstybei deleguotoms funkcijoms finansuoti.


Valstybės biudžetas – tai metinė valstybės pajamų ir išlaidų sąmata. Valstybės biudžeto projektą rengia Lietuvos Respublikos finansų ministerija


Biudžeto sandara – tai biudžetinės sistemos, veikiančios pagal valstybės biudžetą reglamentuojančius įstatymus, organizavimas ir šios sistemos sudarymo principai.


Valstybės biudžetą sudaro du pagrindiniai skyriai – numatomos metinės valstybės pajamos ir išlaidos.






21. Kokiomis priemonėmis finansuojamas valstybes biudžeto deficitas?


Valstybės biudžeto deficitas gali būti dengiamas spausdinant pinigus – pertekline pinigų emisija, tačiau dėl perteklinių pinigų ir kainų kilimo ekspansinis poveikis gali būti trumpalaikis.


Demokratinės šalys biudžeto deficitą finansuoja parduodamos Vyriausybės vertybinius popierius: iždo vekselius.



22. Kas tau yra ir kaip veikia automatiniai stabilizatoriai?


AUTOMATINIAI STABILIZATORIAI yra ekonominis mechanizmas, kuris automatiškai keičia gamybos apimtį, reaguodamas į paklausos pokyčius, t.y. nei valstybė, nei privatus sektorius nedaro ekonomikai jokio poveikio. Šitaip veikdami, jie sušvelnina ciklinius svyravimus, t.y. stabilizuoja reprodukcijos procesą. Automatiniai stabilizatoriai yra: mokesčiai (asmenų pajamų mokestis, firmų pelno mokestis) ir transferiniai mokėjimai (pensijos, įvairios pašalpos).



Pinigai, bankai ir monetarine politika



23. Kas yra pinigai?


T. Mayer, J.S.Duesenberry, R.Z.Aliber knygoje „Pinigai, bankai ir ekonomika“ pateikia tokį pinigų apibrėžimą: Pinigai yra viskas, kas funkcionuoja kaip mainų tarpininkas, kaip vertės matas, kaip būsimų mokėjimų priemonė arba kaip labai likvidi kaupimo priemonė.


Dar vienas apibrėžimas skelbia, kad pinigai yra aukšto likvidumo finansinis turtas, paprastai priimamas mainais už prekes ir paslaugas ir atliekantis mainų priemonės, vertės mato arba apskaitos vieneto, atidėtų arba būsimų mokėjimų bei kaupimo priemonės funkcijas.



24. Kokios yra pinigu funkcijos?


1) mainų tarpininko,

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1681 žodžiai iš 5470 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.