MAKROEKONOMIKA
NACIONALINIS PRODUKTAS
1. BNP, jo apskaičiavimas
2. Kiti nacionalinio produkto rodikliai.
BNP, jo apskaičiavimas
Šalies ekonomikos apimtis yra nustatoma pagal bendrą šalyje pagaminamų prekių ir paslaugų kiekį. Jeigu tą kiekį įvertinsime piniginiais vienetais, turėsime galimybę palyginti atskirų šalių ekonomikos augimo tempus.
Jeigu sudėsime visų šiuo metu turimų prekių ir paslaugų pinigines vertes, gausime nacionalinį turtą. Sudedant per tam tikrą laikotarpį pagamintų prekių ir paslaugų vertes, gauname nacionalinį produktą.
BNP – visų baigtinių prekių ir paslaugų, pagamintų per tam tikrą laikotarpį (paprastai per metus), piniginių verčių suma. BNP apima ne visas prekes ir paslaugas, kurias per metus pardavė jų gamintojai. Skaičiuojant BNP eliminuojama:
• Turto perpardavimo operacijos. Jei prekė bus pagaminta ir neparduota tais metais, ji įeis į BNP kaip gamybinių atsargų ir nerealizuotos gatavos produkcijos apimties prieaugis.
• Į BNP įeina tik baigtinių prekių ir paslaugų vertė. Baigtinė prekė – tai ta prekė, kuri patenka galutiniam vartojimui, o ne kaip žaliava. Taip išvengiama kartotinio skaičiavimo. Pvz., popierius. Kartotinų prekių ir paslaugų verčių skaičiavimo išvengiame, jeigu sumuojame kiekvienoje gamybos stadijoje sukurtą pridėtinę vertę, t.y. skirtumą tarp įmonės pagamintos produkcijos rinkos kainos ir jos gamybai pirktų prekių ir paslaugų rinkos kainų.
• Į BNP įeina tik oficialios rinkos operacijos.
• Neįeina finansinės transakcijos, t.y. vertybinių popierių pirkimas ir pardavimas.
Skaičiuojant BNP ir norint jį palyginti su kitų metų BNP, reikia atsižvelgti į kainų kitimą (infliaciją ar defliaciją). Apskaičiuojant BNP faktinėmis kainomis gauname nominalųjį BNP, o sugretinamosiomis kainomis – realųjį BNP. BNP padidėjimas yra ekonomikos augimas:
Realusis BNP = Nominalusis BNP/kainų indeksas.
Kainų indeksas parodo, kaip kito vartotojų perkamų prekių ir paslaugų vidutinės kainos.
BNP skaičiavimas išlaidų būdu.
Nacionalinėje sąskaityboje visi ekonominiai vienetai, atliekantys ūkines operacijas, skirstomi į 4 sektorius:
1. Namų ūkį: gyventojai, nekomercinės organizacijos (profsąjungos, labdaros, sporto organizacijos ir kt.)
2. Įmones: turinčios juridinio asmens statusą įmonės, organizacijos ir įstaigos.
3. Vyriausybę: visi valstybės valdymo aparato elementai (administracija, teismai, policija, ginkluotosios pajėgos, mokslo, sveikatos, kultūros, švietimo apsaugos įstaigos, išlaikomos valstybės lėšomis)
4. Užsienio šalių subjektus.
Visų šių sektorių sprendimai sąlygoja visumines išlaidas, visuomenės pajamas ir paslaugų apimtį šalyje. BNP produkcijos visumines išlaidas sudaro minėtų 4 sektorių išlaidos:
• Privatus vartojimas (vartotojiškos išlaidos) (C – consumption),
• Investicijos (I – investment),
• Vyriausybės pirkimai (išlaidos) (G – government),
• Grynasis eksportas ( =Е-I)
C. sudaro didžiausią nacionalinio produkto dalį (Lietuvoje apie 70%):
• Išlaidos prekėms:
o Trumpalaikio vartojimo (maistas, drabužiai…)
o Ilgalaikio vartojimo (automobiliai ir jų dalys, baldai, namų apyvokos reikmenys…)
• Išlaidos paslaugoms.
I. Tai išlaidos pagrindiniams fondams ir atsargoms bei rezervams (Lietuvoje apie 20 %):
• Investicijos gamykloms ir įrengimams (patalpų statyba, mašinų ir įrengimų įsigijimas, t.y. pagrindiniam kapitalui).
• Investicijos gyvenamųjų namų statybai (nes juos galima išnuomoti ir gauti pajamas)
• Gamybinių atsargų ir gatavos produkcijos prieaugiui (jei atsargų apimtis sumažėjo – atimama iš BNP)
G. (Lietuvoje apie 18%) Paprastai skaitoma, kad visos vyriausybės išlaidos yra galutiniam vartojimui. Tai įvairios išlaidos: mokyklų, ligoninių, oro transporto kontrolės paslaugos, geležinkeliai, ginkluotės pirkimas, kosmoso erdvės tyrimai, pagalba užsienio valstybėms ir kt.
Iš vyriausybės išlaidų turi būti išbraukti transferiniai išmokėjimai – lėšų išmokėjimai asmenims ar organizacijoms ne už pagamintas prekes ir suteiktas paslaugas, o neatlygintinai. Tai pašalpos šeimoms ir invalidams, palūkanos vyriausybės obligacijų savininkams ir lėšų pervedimas iš aukštesnių žemesniems valdymo organams. Visa tai nedidina BNP.
tai eksportas – importas. Sudaro labai nežymią BNP dalį. (Lietuvoje apie 10% ir neigiamas)
Kitais žodžiais visuminės išlaidos (AC – aggregate cost)
BNP apskaičiavimas pajamų būdu
Šiuo būdu BNP apskaičiuojamas sudedant visas pajamas, kurias gauna visų gamybos veiksnių savininkai už savo paslaugas bei pridedant amortizacinius atskaitymus ir netiesioginius verslo mokesčius.
Pajamos susideda iš 4 dalių:
1. Atlyginimai. Tai stambiausia pajamų grupė, darbo jėgos pajamos. Įeina sumokėjus asmeninį pajamų mokestį. (Lietuvoje apie 41%)
2. Nuomos mokesčiai (renta). Tai žemės ir kito nekilnojamo turto pajamos.
3. Palūkanos. Tai piniginio kapitalo pajamos. Palūkanos už indėlius banke, kompanijų obligacijų turėtojų gaunamos pajamos. Vyriausybės obligacijų, iždo vekselių kitų vertybinių popierių turėtojų palūkanos neįeina, nes jos apskaičiuojamos kaip transferiniai išmokėjimai.
4. Pelnas. Jį sudaro dvi dalys: 1. pavienių savininkų (partnerių ar kooperatyvų) grynąsias pajamas ir
susijungusių savarankiškų savininkų (bendrovių / korporacijų) pelną.
Amortizacija. Dalis baigtinių produktų vertės įgyja amortizacijos formą, t.y. pasireiškia kaip kapitalo vartojimo atskaitymai. Jie atspindi per metus suvartoto kapitalo (darbo priemonių) vertę. Šios lėšos yra reinvestuojamos į gamybą, išsaugant pradinį darbo priemonių gamybinį pajėgumą.
Netiesioginiai verslo mokesčiai. Tai PVM, akcizai, muitai. Visi jie – gamybos kaštai. Netiesioginiai mokesčiai todėl, kad nustatomi ne pačiai įmonei, o jos gaminamai produkcijai. Įmonė sumoka juos iš pajamų, gautų pardavus produkciją. Taip šie mokesčiai patenka į valstybės iždą tiesiogiai ir turi būti apskaitoma atskirai.
BNP=Atlyginimai+Renta+Palūkanos+Pelnas+Amortizacija+Netiesioginiai verslo mokesčiai.
2.Kiti nacionalinio produkto rodikliai
Bendrasis vidinis (tėvyninis) nacionalinis produktas parodo šalyje sukurtų baigtinių prekių ir paslaugų rinkos vertę, ignoruojant užsienyje gautas pajamas iš investicijų ir pridedant šioje šalyje užsieniečiams priklausančias investicines pajamas. Jis apskaitomas gamybos veiksnių kaštais, kurių suma nustatoma sudedant pridėtinę vertę kiekvienoje šakoje ir įmonėje.
Grynasis nacionalinis produktas (GNP) Tai BNP – Amortizacija. GNP parodo produkciją, kuri lieka vartoti visuomenei ir išplečia gamybinį kapitalą. Bet kadangi tiksliai apibrėžti amortizaciją sunku, dažniau skaičiuojamas BNP, o ne GNP.
Nacionalinės pajamos (NP) Kartais BNP vadinamas nacionalinėmis pajamomis. Tačiau tiksliau NP=GNP-netiesioginiai verslo mokesčiai. NP parodo tą visuomenėje sukurtą pajamų dalį, kurią galima pavadinti visuomenės gamybos grynąja išeiga (net output), sudarančia gamybos veiksnių pajamų (veiksnių kaštų) sumą, t.y. vertė, kuri atitenka gamybos veiksnių savininkams. Šis rodiklis retai naudojamas.
Asmeninės pajamos (AP) Tai ta BNP dalis, kuri faktiškai atitenka individams. Mat dalis pajamų nepakliūna į šeimininkų rankas. NP – įnašai soc. Draudimui – nepaskirstytas korporacijų pelnas – pelno mokestis + transferiniai išmokėjimai.
Disponuojamos pajamos (DP) Ne visomis asmeninėmis pajamomis individai disponuoja. AP – asmeniniai mokesčiai (pajamų, turto ir paveldėjimo).
Dažniausiai naudojamas rodiklis – BNP. Tačiau jis netiksliai atspindi gerovę: jis neatspindi darbo natūriniame ūkyje rezultatų, neatspindi neigiamų ekonomikos augimo padarinių gamtai, žmonių sveikatai ir saugumui ir pan. Šiek tiek tiksliau kai skaičiuojama BNP vienam gyventojui.
BNP pastoviai auga, nes vis efektyviau panaudojami gamybos veiksniai, auga našumas.
VISUMINĖ PAKLAUSA IR PASIŪLA
Visų atskirų šalyje gaminamų prekių ir paslaugų kainas sudėję į vieną, gausime šalies bendrą kainų lygį. Sudėję visų prekių ir paslaugų gaminamą kiekį gausime realiąją nacionalinės gamybos apimtį.
Sudėję atskiras rinkas, atskirų prekių ir paslaugų paklausas ir pasiūlas, gauname visuminę (agreguotą) paklausą ir visuminę (agreguotą) pasiūlą.
Visuminė paklausa
AD – tai kreivė, parodanti, prekių ir paslaugų kiekį, t.y. nacionalinę gamybos apimtį, kurią pirktų vartotojai, įmonės ir vyriausybė, esant atitinkamam kainų lygiui.
(Skaidrė)Kreivė yra krentanti, tai lemia trys efektai:
1. Palūkanų normos efektas. Kainoms didėjant didėja palūkanų norma, kuri sumažina vartotojų išlaidas ir investicijas. ( )
2. Turto efektas. Kainoms augant gyventojų sukauptas turtas finansinių aktyvų pavidalu (terminuoti indėliai, obligacijos) sumažėja, dėl to mažėja jų išlaidos ( ).
3. Importo efektas. Importo ir eksporto kiekis priklauso nuo kainų pokyčių šalies viduje ir užsienyje. Kainoms augant užsieniečiai ims mažiau pirkti mūsų prekių, t.y. eksportas mažės, o importas didės, nes mūsų šalies gyventojai ims mieliau pirkti pigesnes užsienio šalių prekes. Sumažės grynasis eksportas ( ).
AD kreivės poslinkių veiksniai (Skaidrė):
Vartotojiškos išlaidos (C). Jos priklauso nuo šeimų disponuojamų pajamų. Be pajamų pokyčių C pokyčius taip pat lemia:
• Vartotojiškos paklausos pokyčiai. Vartotojų poreikių struktūra gana stabili, keičiasi lėtai. Tačiau kartais vyksta ir staigūs pokyčiai, pvz., OPEC pakėlus naftos kainą, staiga krito automobilių paklausa. Tai mažino AD ir veikė gamybą destabilizuojančiai.
• Palūkanų normos ir infliacijos išaugimo grėsmė. Jei laukiama infliacijos, imama didinti C, kol kainos neišaugo. Palūkanų normos augimas sumažina C.
• Apmokestinimo ir piniginių transferų (išmokėjimų) pokyčiai. Mokesčių didinimas mažina C. Jei vyriausybė padidina transferinius išmokėjimus piliečiams, C auga.
Investicijos (I). Jos priklauso nuo:
• Produkcijos paklausos (Jei ji didėja, didėja ir investicijos).
• Verslininkų lūkesčiai. Visos investicijos daromos ateičiai. Jeigu laukiama ekonomikos nuosmukio, stimulai investuoti dingsta.
• Palūkanų norma. Palūkanos už kreditus tiesiogiai veikia investicijas. Didėjanti palūkanų norma mažins investicijas ir atv.
Kokybiniai gamybos technologijos pokyčiai. Kuo greičiau vyksta kokybiniai technologijų pokyčiai, tuo daugiau investuojama.
Investicijų svyravimai. Itin nesuvaldoma ir smarkiai besikeičianti visuminių išlaidų dalis. Ilgame laikotarpyje BNP ir investicijos kinta ta pačia kryptimi.
jog investicijos didžiausia dalimi veikia verslo ciklus.
Investicijų dalys:
• Investicijos į gamybines atsargas. Sudaro nedidelę dalį investicijų. Tačiau pasižymi dideliu judrumu ir todėl daro didelį poveikį bendram investicijų kitimui. Atsargų kitimas priklauso nuo produkcijos realizavimo. Augant produkcijos realizavimui siekiama turėti daugiau atsargų ir atv. Palūkanų normos augimas neskatina didinti atsargų.
• Investicijos į gyvenamųjų namų statybą. Sudaro 20-35% visų investicijų (išskyrus vyriausybės investicijas). Paprastai tam imami kreditai. Todėl palūkanų normos augimas mažina šias investicijas. Taip pat priklauso nuo šeimų pajamų.
• Investicijos į pagrindinį kapitalą. Tai piniginių lėšų panaudojimas įrenginiams ir kitoms gamybos priemonėms įsigyti bei ūkinės paskirties objektų statybai. Tai pati didžiausia investicinių išlaidų dalis. Jos priklauso nuo įmonių nepaskirstyto (neišdalinto akcininkams) pelno, nuo palūkanų normos (daugiausia šios investicijos daromos iš skolintų lėšų) ir nuo nacionalinių pajamų kitimo.
Vyriausybės išlaidos (G). Vyriausybės išlaidų kitimas gali būti panaudojamas ekonomikos stabilumui išsaugoti. Depresinę situaciją sukelia paprastai investicijų paklausos mažėjimas. Tokiu būdu didindama G, vyriausybė gali atstatyti visumines išlaidas ir sugrąžinti užimtumą į buvusią situaciją. Jeigu investicinės išlaidos vėl pradėtų didėti, galima mažinti G, taip vėl išlaikant ekonomikos stabilumą. G pokyčiai. Paprastai jų pokyčiai ekonominių svyravimų nesukelia, atvirkščiai – naudojami stabilumui išsaugoti. Išimtis: karo atvejis, kai užsakymai ginklams ir kitoms prekėms, kas padidina gamybą iki potencialaus NP ribos.
1. Grynasis eksportas ( ). Ne tik kainų pokytis keičia eksporto ir importo apimtis. Kiti veiksniai:
• Pajamos užsienio šalyse. Joms augant užsieniečiai galės daugiau įsigyti mūsų šalies prekių todėl eksportas didės, kartu didės grynasis eksportas ( ).
Valiutos kursas.
E pokyčiai. Labai priklauso nuo išorinių priežasčių: bendros ekonominės konjunktūros pasaulyje, atskirų prekių rinkos situacijos, tarptautinių valiutinių ir finansinių santykių padėties; taip pat nuo vidinių veiksnių: eksportuojamų prekių konkurencinio pajėgumo, vidinių kaštų santykio su tarptautiniais. Tai svarbus cikliškumo veiksnys.
AD didėjant kreivė slenka į dešinę, o mažėjant – į kairę.
Visuminė pasiūla
Visuminės pasiūlos kreivė rodo, kokį prekių ir paslaugų kiekį gamintojai teiks rinkai esant atitinkamai rinkos kainai.
Kreivę galima suskirstyti į tris atkarpas:
1. Keinsistinę (horizontalią). Ji atspindi nuosmukių ir depresijų laikotarpius. Keičiantis visuminei paklausai keisis tik išteklių panaudojimo, gamybos ir užimtumo lygiai, o kainos ir darbo užmokestis išliks tame pačiame lygyje.
2. Klasikinę (vertikalią). Visuminė paklausa pakankamai didelė, kad užtikrintų visišką užimtumą. Visi gamybos ištekliai panaudojami, todėl nėra galimybės plėsti gamybą. Keičiantis visuminei paklausai kis tik kainų lygis, o ne gamybos apimtys ir užimtumas.