Makroekonominiai rodikliai ir jų kitimas Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Makroekonominiai rodikliai ir jų kitimas Lietuvoje

Turinys

Įvadas……………………………………………………………………………………………………………….2

1.Makroekonomika kaip mokslas…………………………………………………………………………..3

2.Makroekonomika ir ekonominė politika………………………………………………………………..3

3.Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai ir jų kitimas Lietuvoje………………………………..4

3.1.Nacionalinio produkto rodikliai……………………………………………………………….4

3.1.1.Kas tai yra BNP?……………………………………………………………………..4

3.1.2.BNP Lietuvoje…………………………………………………………………………8

3.2.Bendrasis kainų lygis………………………………………………………………………….11

3.2.1.Infliacija………………………………………………………………………………..11

3.2.2.Infliacija Lietuvoje…………………………………………………………………..12

3.2.3.Gamintojų kainų indeksas……………………………………………………….14

3.3.Ekonominis gyventojų užimtumas…………………………………………………………16

3.4.Nedarbas………………………………………………………………………………………….18

3.5.Palūkanų norma…………………………………………………………………………………21

Išvados……………………………………………………………………………………………………………24

Naudota literatūra……………………………………………………………………………………………..25

Įvadas

Šalies ekonomikos apimtis yra nustatoma pagal bendrą šalyje pagaminamų prekių ir paslaugų kiekį. gaminant vis daugiau prekių ir paslaugų, ekonomika kyla, o pats geriausias būdas įvertinti šį augimą yra pinigais įkainoti visus pirkimus ir pardavimus. Nors pinigai nėra vienintelis ekonomikos apimties įkainojimo būdas, juos pasitelkus lengviausia susumuoti visa, kas šalyje buvo pagaminta bet kuriais metais: obuolius ir apelsinus, automobilius ir kompiuteris, futbolo rungtynes ir koledžo mokymą.

Kai susumuojama visa šių prekių ir paslaugų pinigine išraiška, gautą rodiklį galima palyginti su kitų šalių rodikliais. Ir nors valiuta jose skirtinga, kiekvienos šalies bendra prekių ir paslaugų suma, naudojant valiutų kursus, turi būti perskaičiuota, kad palygintume vienos ir kitos šalies ekonomikos apimtis.

Nūdienos ekonomikos mokslo tikslas – pasaulinio patyrimo kaupimas ir kūrybinis jo pritaikymas, siekiant socialinės bei ekonominės Lietuvos gerovės. Visa tai, o juo labiau naujų ekonominių koncepcijų kūrimas reikalauja naujo požiūrio į daugelį reiškinių, su kuriais tenka susidurti gyvenime.

1. Makroekonomika kaip mokslas

Makroekonomika, tai ekonomikos šaka tirianti bendrą ekonominę veiklą valstybės mastu. Makroekonominė analizė tiria kaip funkcionuoja ekonomikos visuma, ir kokie veiksniai ją veikia. Makroekonominių tyrimų objektas – šalies ūkis. Kaip ir visi ekonomikos mokslai, taip ir makroekonomika remiasi teorija ir stebėjimais. Stebėjimai yra organizuoti ir susisteminti. Kiekvienos valstybės vyriausybė reguliariai pagal ekonominės statistikos mokslo patvirtintą sistemą renka informaciją apie žmonių ekonominę veiklą, jų pajamų dydį, paklausos ir paklausos struktūrą, kainų dydį, žmonių apsirūpinimą darbu, žmonių gyvenimo sąlygas, pinigų cirkuliaciją ir kitus ekonominius, socialinius klausimus. Šie duomenys sumuojami ir gaunami statistiniai rodikliai apibūdinantys visos ekonomikos būklę. Tie rodikliai fiksuojami dinamikoje laiko požiūriu. Atsižvelgiant į ekonomikos būklę, valstybės yra vykdoma atitinkama ekonominė politika, kuriamos ir vykdomos ekonominės ir socialinės programos. Pagrindiniai ekonominės ir socialinės informacijos nešėjai:

· Nacionalinis produktas;

· Vartojamų prekių kainų indeksas;

· Nedarbo lygis;

· Palūkanų norma.

Beveik kasdien masinės informacijos priemonės atkreipia mūsų dėmesį į šalies infliacijos, nedarbo lygius, skelbia gamybos augimo arba nuosmukio tempus. Visa tai yra plačiai diskutuojama, ieškoma priemonių, kaip minėtas problemas spręsti. Ekonomikos būklės stebėjimui, valdymui ir analizavimui naudojami makroekonominiai modeliai ir rodikliai.

2. Makroekonomika ir ekonominė politika

Kodėl? ir Ką reiškia? – tai du svarbiausi klausimai ekonomikoje. Galutinis ekonomikos tikslas – parengti mūsų problemų sprendimo politiką. Tačiau prieš tai, kol mes galėsime suformuluoti mūsų politiką, kiekvienas iš mūsų turi pasistengti suprasti, kaip ekonomika veikė praeityje ir kaip dabar. Priešingu atveju, kupina geriausių norų, ekonominė politika gali nueiti klaidingu keliu, kuris privestų prie nenumatytų ir klaidingų kelių.

Kai nagrinėjama ekonominė politika, dėmesio centre dažniausiai būna vyriausybės politika ir tokie jos elementai kaip mokesčiai, vyriausybės išlaidų programos, atskirų pramonės šakų, tokių kaip energetika, tvarkymas. Nežiūrint to, privataus
verslo vykdoma politika irgi yra svarbi. Reikia suprasti, kaip geriausiai galima organizuoti prekių gamybą, kad mažėtų savikaina. Kokias kainas turėtų nustatyti verslo firmos, jei nori maksimizuoti pelną? Kada parduotuvė turėtų padidinti prekių atsargas savo sandėlyje?

Yra penki pagrindiniai ekonominės politikos tikslai : aukštas užimtumas, kainų stabilumas, efektyvumas, teisingas pajamų paskirstymas ir augimas. Pirmi du tikslai susiję su ekonomikos stabilumu. Esant nestabiliai ekonomikai, daugelis žmonių neturi darbo, vyksta kainų augimas. Todėl pirmuosius du tikslaus galima apibūdinti kaip vieno tikslo du aspektus, t.y. kaip siekimą pusiausvyros tarp stabilių kainų ir žemo nedarbo lygio.

Antroji problema – tai efektyvumas. Nagrinėjant šią problemą, būtina atsakyti į tokius klausimus : ar pilnai išnaudojame savo galimybes? Kada laisvoji rinka padidina efektyvumą? Kada laisvoji rinka nesprendžia efektyvumo problemos?

Trečioji problema – teisingumas. Jei vyriausybė vadovausis “laissez faire” principu, tai kas atsitiks su darbininku, žemės ūkio dalyvio pajamomis? Kaip vyriausybė gali padėti neturtingoms šeimoms?

Ekonominiai tikslai pildo vienas kitą, jeigu vieno iš jų siekimas padeda pasiekti kitą.Pavyzdžiui, sumažinus nedarbą, sumažėja skurdas. Tačiau tikslai gali prieštarauti tarpusavyje. Gamybos apimties sumažėjimas sumažina nedarbą, bet tuo pačiu gali padidinti infliaciją.

3. Pagrindiniai makroekonomikos rodikliai ir jų kitimas Lietuvoje

3.1. Nacionalinio produkto rodikliai

3.1.1. Kas tai yra BNP?

Vienos šalys pagamina labai daug žaliavos, pavyzdžiui, medienos tuo tarpu kitos gamina daugiau pramoninių gaminių (automobilių), o dar kitos tiekia paslaugas – kino industrijos, draudimo ar banko.

Šalies ekonomikos apimtis yra nustatoma pagal bendrą šalyje pagaminamų prekių ir paslaugų kiekį. Gaminant vis daugiau prekių ir paslaugų ekonomika kyla. Sveika, tvirta ekonomika auga nuolat. Kai augimas sustoja arba prasideda smarkus kritimas, sakoma – tai ekonominis nuosmukis (smukimas).

Kai susumuojama visa prekių ir paslaugų apimtis, pinigine išraiška, gautą rodiklį galima palyginti su kitų šalių.

Bendrasis nacionalinis produktas (BNP) nusako baigtinių prekių ir paslaugų vertę, kuri išreiškia visų kurios nors šalies piliečių ūkinės veiklos rezultatus. Tai yra, BNP nusako, kokio dydžio produktas priklauso tos šalies piliečiams, įskaitant ir pajamas, gaunamas iš investicijų užsienyje, bei atskaitant užsieniečių toje šalyje gaunamas pajamas.

BNP yra rodiklis, su kurio pagalba bandome išmatuoti kiekvieną legaliai pagamintą prekę ar paslaugą. Ūkininkas, prekiaudamas šviežiomis daržovėmis, poetas – naujomis savo knygomis – kiekvienas jų parduodamas prekes ar paslaugas įneša savo indėlį į ekonominę veiklą, matuojamą BNP. Kiekvienoje stadijoje, kaskart sukuriant naują vertę, padidėja šalies BNP.

Tačiau BNP apima toli gražu ne visas prekes ir paslaugas, kurias pardavė tais metais rinkoje jų gamintojai.

Pirma, į kurių nors metų BNP įeina būtent tais metais pagaminta produkcija. Tai reiškia, kad eliminuojamos visos turto perpardavimo (automobilių, namų ir t.t.) operacijos. Šių prekių vertė jau atsispindėjo nacionaliniame produkte jų pagaminimo ir pirmojo realizavimo metais. Jei prekė tais pačiais metais pagaminta, bet lieka neparduota, jos vertė pateks į BVP tuo atveju, jei dėl to padidės gamybinių atsargų bei nerealizuotos gatavos produkcijos apimtis – šių atsargų prieaugis įeina į BVP.

Antra, BVP sudaro vien baigtinių prekių ir paslaugų vertė.

Baigtinė prekė ir paslauga – tai ta, kuri pasiekia savo galutinį vartotoją, tai yra kuri nebėra vartojama kaip sąnaudos kitai prekei ar paslaugai gaminti. Taigi savo esme baigtinis produktas arba paslauga – tai asmeniniams žmonių poreikiams patenkinti skirtas dalykas. Esant šiuolaikiniam gamybos specializavimo lygiui daugelis firmų ir įmonių gaminamų produktų pereina per kelias gamybos ir vartojimo stadijas, kol jų vartojimas baigiasi baigtinio produkto sukūrimu ar baigtinės paslaugos suteikimu. Jei visuminis metinis produktas būtų skaičiuojamas kaip šalies įmonių ir firmų tais metais pagamintų visų, o ne vien baigtinių prekių ir paslaugų, verčių suma, būtų neišvengiamas dalies prekių vertės pakartotinis, keliskartinis suskaičiavimas. Kartotiniai skaičiavimai padidintų nacionalinį produktą tarpinio produkto dydžiu. Pavyzdžiui, anglis, pirkta individualaus namo krosniai kūrenti, yra baigtinis produktas, anglis, kuri bus sunaudota kaimo mokyklai šildyti, yra tarpinis produktas. Į BNP jos vertė paklius ne tiesiogiai, o per kaimo gyventojams teikiamų paslaugų vertę. Reliatyvi išimtis daroma investicinėms prekėms – gamybinių fondų prieaugiui; šios prekės ( darbo priemonės ) taip pat laikomos baigtinėmis prekėmis ir įeina į BNP sudėtį pagrindinių gamybinių fondų prieaugio dydžiu.

Kartotinių prekių ir paslaugų skaičiavimo išvengiama, jei, apskaičiuodami bendrąjį nacionalinį produktą, sumuojame kiekvienoje gamybos stadijoje sukurtą pridėtinę vertę.

Pridėtinė vertė – tai skirtumas tarp firmos pagamintos produkcijos rinkos kainos ir jos gamybai pirktų prekių ir paslaugų kainų.

Panagrinėkime pavyzdį, pateiktą lentelėje 3.1.1.1.

3.1.1.1.

lentelė

Prekė Pardavėjas Pirkėjas Sandėriokaina Pridėtinė vertė Baigtinės prekės(arba išlaidos) Gamintojo (gamybosveiksnio) pajamos

Plienas Plienogamintojas Automobilių gamintojas 1000 1000 – 1000

Padangos Padangų gamintojas Automobilių gamintojas 500 500 – 500

Plastmasės Plastmasėsgamintojas Automobilių gamintojas 2000 2000 – 2000

Automobilis Vartotojas 7000 3500 7000 3500

Sandėrių kainų suma 10500 – – –

Bendrasis nacionalinis produktas – 7000 7000 7000

Lentelėje pateiktos keturios tarpusavyje susijusios įmonės (firmos) : plieno, padangų, plastmasių ir automobilių gamintojai. Plieno gamintojai patys sau kasa geležies rūdą ir ją perdirba į plieną, todėl jų veiklos pridėtinė vertė yra tūkstantis litų. Tokia pati situacija gaminant padangas ir plastmases. Vienintelė perkanti ir naudojanti gamybos procese įvairius tarpinius produktus (plieną, padangas, plastmases) yra automobilių gamybos įmonė. Joje sukurta pridėtinė vertė apskaičiuojama atimant iš automobilių gamybos įmonės realizuotos produkcijos kainos (7000 litų) jos pirktų ir sunaudotų gamybos procese tarpinių produktų kainą (3500 litų). Taigi šalies bendrojo nacionalinio produkto apimtis yra lygi kiekvienos gamybos stadijos pridėtinės vertės sumai – 7000 litų arba baigtinių prekių kainų sumai – 7000 litų.

Analogiškai, naudojant pridėtinės vertės sumavimo būdą, galima apskaičiuoti ir valstybės bendrąjį nacionalinį produktą. Bendrajam nacionaliniam produktui apskaičiuoti naudojami ir kiti du būdai – pagal išlaidas ir pagal pajamas.

Trečia, kai kurios baigtinės prekės paslaugos yra kuriamos ir teikiamos vartotojui be jų pirkimo – pardavimo. Dabar tokios rūšies paslaugos sudaro žymią nacionalinio produkto dalį. Jų apimtis apskaičiuojama pagal tų paslaugų kaštus. Ekonomistai prisipažįsta, kad tai išeitis, bet neideali.

Ketvirta, BNP skaičiavimas apima, žinoma, tik oficialiai patvirtinta tvarka atliekamas rinkos operacijas. Nelegalūs sandėriai, “šešėlinės” ekonomikos procesai BNP dydyje neatsispindi, nors kartais jie gali sudaryti žymią dalį.

Šešėlinė ekonomika apibrėžiama kaip ekonominė veikla, kurioje pagamintos prekės ir suteiktos paslaugos nedeklaruojamos valdžios institucijoms. Taigi, šešėlinė ekonomika apima ir nelegalių veiklų veiksmus, kurių ekonominiai rezultatai yra neapskaitomi valdžios institucijų.

Neapskaityta šalies užsienio prekyba sudaro dalį šešėlinės ekonomikos. Pagrindinės nedeklaruojamų arba neteisingai deklaruojamų prekybos srautų priežastis – siekimas išvengti muitų, akcizo, PVM mokesčių bei kitokių rinkliavų, prekės muitinės kainos nustatymo, prekių standartų ir kitų procedūrų. Neapskaitomos užsienio prekybos dalį didina ir neskaidri bei dažnai kintanti prekių apskaitos sistema, besikeičiantys informacijos rinkimo bei apskaitos metodai, neefektyvus informacijos valdymas muitinėse. Dėl minėtų priežasčių dalis Lietuvos užsienio prekybos yra neapskaitoma.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1664 žodžiai iš 5345 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.