MAKROEKONOMINIŲ PROCESŲ ĮVERTINIMAS
1. TURINYS
1. TURINYS 2
2. ĮVADAS 3
3. RINKA IR PAGAMINTOS PRODUKCIJOS MATAVIMAS 4
4. BENDRASIS NACIONALINIS PRODUKTAS IR JO SUDĖTINIAI ELEMENTAI 5
5. REALUSIS IR NOMINALUSIS BNP 7
6. BNP DEFLIATORIUS 8
7. NACIONALINĖS PAJAMOS 9
8. EKONOMINĖS GEROVĖS ĮVERTINIMAS 10
9. PAGRINDINIAI TEIGINIAI 12
10. IŠVADOS 13
11. NAUDOTA LITERATŪRA: 14
2. ĮVADAS
Šiuolaikiniai valstybių ūkiai (tiesiog vadinami ekonomikomis) gamina labai daug įvairių prekių ir paslaugų. Tai ir maistas, ir butai, ir medicininis aptarnavimas, ir automobiliai. Vienas iš būdų įvertinti kurią nors ekonominę sistemą- išmatuoti visų jos teikiamų prekių bei paslaugų vertę. Žinoma, įvertinę bendrąją gamybos apimtį, dar nesužinosim apie šalies žmonių pragyvenimo lygį. Mat turtingo žmogaus ir laimingo žmogaus sutapatinti negalima. Žmogui būtini ir kiti dalykai: pasitenkinimas savo darbu, bei aplinka, kuri jį supa. Kaip bebūtų, pagamintos produkcijos apimtis- tai vienas iš svarbių ekonomikos sėkmės rodiklių.
3. RINKA IR PAGAMINTOS PRODUKCIJOS MATAVIMAS
Gaminių įvairovė sąlygoja problemą: kaip reiktų išmatuoti visą nacionalinį produktą. Kaip galima sumuoti, pavyzdžiui,apelsinus ir obuolius? Tai fiziškai skirtingi dalykai.
Atsakymą pateikia rinkos kainos. Jei apelsinai perkami po 5 litus už kilogramą, o obuoliai po 2,50, tai reiškia, kad kilogramas apelsinų yra vertas dviejų kilogramų obuolių. Nacionalinis produktas (NP) – tai pinigais išreikšta prekių ir paslaugų, pagamintų per atitinkamą laikotarpį( dažniausiai per metus) vertė:
Obuolių ir apelsinų sumavimas panaudojant rinkos kainas.
Kiekis(kg) padauginta Kaina už kg lygu Rinkos vertė
(1)*(2)=(3)
obuoliai 400 * 2.50 = 1000
apelsinai 100 * 5.00 = 500
Iš viso 1500
Panašiu būdu galima nustatyti sudėtingos ūkinės sistemos tiekiamų produktų bendrąją vertę. Padaugindami produkcijos kiekį iš kainos, gauname vieno kurio nors produkto vertę. Tuo tarpu sumuodami įvairių produktų – drabužių, maisto, automobilių ir t.t.- kainas, galime pinigais įvertinti metinį nacionalinį produktą.
4. BENDRASIS NACIONALINIS PRODUKTAS IR JO SUDĖTINIAI ELEMENTAI
Gamindami daugiau prekių bei paslaugų, mes daugiau turime ir pajamų. Pvz.,jei firma „General Motors“ gamina daugiau automobilių, tai ji samdo daugiau darbuotojų. Todėl didėja ir darbuotojų gaunamos pajamos ir firmos gaunamas pelnas. Kai gaminame produktus, tai tuo pačiu kuriame pajamas.
Apskaičiuojant nacionalinio produkto vertę, galutiniai produktai skirstomi į keturias kategorijas: 1) asmeninio vartojimo išlaidos; 2) vyriausybės išlaidos prekių bei paslaugų pirkimui; 3) individualios (privačios) vidaus investicijos; 4) grynasis eksportas, t.y. eksporto ir importo skirtumas.
1) Asmeninio vartojimo išlaidos sudaro didžiausią nacionalinio produkto vertės dalį. Jos skiriamos į tris komponentus: ilgalaikio vartojimo prekės, pvz. automobiliai, skalbimo mašinos; trumpalaikio vartojimo prekės, pvz., maistas, drabužiai; paslaugos, pvz., kirpėjo ar mediko.
2) Vyriausybės prekių bei paslaugų pirkimas. Samdo mokytojus ir tokiu būdu teikia švietimo paslaugas. Ji leidžia pinigus kelių taisymui ir tokiu būdu garantuoja prekę- gerus kelius.
3) Individualios vidaus investicijos. Jos susideda iš trijų dalių: a) verslininkų investicijos į gamyklas ir įrengimus; b) investavimai į gyvenamųjų namų statybą; c) atsargų pokyčiai.
Gamyklos ir įrenginiai. Šiai kategorijai priskiriamos investicijos, skirtos fabrikų, sandėlių ir kitų gyvenamųjų patalpų, naudojamų versle, statybai, taip pat mašinų ir kitų įrengimų įsigijimui.
Gyvenamųjų namų statyba laikoma investicijomis, nes jie panašiai kaip gamybiniai įrengimai yra turtas, galintis teikti pajamas. Jeigu ateityje gyvenamieji namai bus išnuomoti, tai jų savininkai gaus rentą.
Atsargų pokyčiai. Atsargų pokyčiai gali būti teigiami arba neigiami. Jei javai neužderėjo, tai metų gale jų atsargos gali būti ir mažesnės negu metų pradžioje. Kai atsargų sunaudojama daugiau negu jos papildomos, tai atsargų pokytis yra neigiamas. Tokiu atveju nacionalinio produkto vertė pastarojo pokyčio apimtimi sumažėja.
4) Prekių ir paslaugų eksportas. Prekių, pvz., tokių kaip kviečiai, eksportas vyksta akivaizdžiai. Jos pakraunamos į laivus ir išplukdomos į kitas šalis. Kitaip yra su paslaugomis. Pvz., turistai iš Tokijo atvyksta į Havajus. Jie ten moka už teikiamas paslaugas. Pastarąsias paslaugas teikia amerikiečiai, ir todėl jų vertė- tai dalis JAV nacionalinio produkto vertės. Kadangi už paslaugas sumokėjo užsienietis, todėl laikoma, kad jos yra eksportuojamos paslaugos.
5. Prekių ir paslaugų importas. Jei Japonija perka kviečius iš JAV, tai šis eksportas įskaičiuojamas į JAV nacionalinio produkto vertę. Jei JAV perka iš Japonijos automobilius, pastaroji prekė priskiriama JAV vartojamų prekių grupei ir jos negalima laikyti JAV nacionalinio produkto dalele. Mat ji buvo pagaminta ne JAV, bet užsienyje.
Nacionalinio produkto įvertinimo formulė
NP=C+I+G+E-J
NP- nacionalinis produktas
C- asmeninio vartojimo išlaidos
I- individualios vidaus investicijos
G- vyriausybinis prekių ir paslaugų pirkimas
( E- I ) – grynasis eksportas,
t.y. eksporto ir importo skirtumas
Verslininkai kasmet didina savo kapitalą : stato gamybinius pastatus, gamyklas, perka įrengimus. Tačiau ne visos šios išlaidos įtraukiamos į nacionalinio produkto vertę. Mat naudojami pastatai bei įrengimai amortizuojami ir nuvertėja metams bėgant.
(Amortizacija- tai kapitalo vertės sumažėjimas dėl jo pasenimo ir susidėvėjimo.) Taigi, norint sužinoti, kiek per metus padidėjo kapitalas, būtina įvertinti amortizacija. Tuo tikslu išskiriamos dvi investicinių išlaidų grupės:
Bendrosios individualios vidaus investicijos (Ig)- tai visos išlaidos, skirtos naujoms įmonėms, gyvenamiesiems namams pastatyti, įrengimams įsigyti, o taip pat atsargoms papildyti.
Grynosios individualios vidaus investicijos ( In) – tai kapitalo padidėjimas. Jis nustatomas kaip bendrųjų individualių investicijų (Ig) ir amortizacijos skirtumas.
Šios dvi investicijų sąvokos atitinka dvi nacionalinio produkto sąvokas: bendrasis nacionalinis produktas( BNP) ir grynasis nacionalinis produktas(GNP)
BNP=C+Ig+G+E-J
GNP=C+In+G+E-J
Teorijoje tikslesnis matas yra GNP, o ne BNP. Priežastis ta, kad GNP įvertina įrengimų bei pastatų senėjimą ir fizinį susidėvėjimą. Taigi įvertinamos prekės ir paslaugos, be kurių pasenusių kapitalinių įrengimų veikimas būtų neįmanomas. Tačiau ekonominėje literatūroje žymiai daugiau dėmesio skiriama BNP, o ne GNP? Taip yra todėl, kad nors BNP ir yra geresnis matas abstrakcijų lygyje, tačiau jis sunkiai apskaičiuojamas praktiškai. Bendrąsias investicijas, kurias sudaro naujų pastatų, įrengimų bei atsargų padidėjimo vertė, nėra sudėtinga išmatuoti. Tačiau įvertinant grynąsias investicijas, būtina išmatuoti amortizaciją, o tai jau ne taip paprasta. Reikia žinoti, per kiek laiko mašina visai susidėvi. Jeigu susidėvėjimą išdėstysime dešimčiai metų, tai ar jis bus tolygus metai iš metų, pvz.,po 10%, ar greičiau vyks pirmaisiais metais negu paskutiniaisiais? Kaip beatsakytume šiuos klausimus, atsakymai vis tiek nebus patikimi. Dėl šios priežasties BNP praktikoje vartojamas kur kas dažniau negu GNP.