Mandagumo ugdymas ir jo samprata šeštais gyvenimo metais
5 (100%) 1 vote

Mandagumo ugdymas ir jo samprata šeštais gyvenimo metais

VILNIAUS KOLEGIJA

PEDAGOGIKOS FAKULTETAS

MANDAGUMO UGDYMAS IR JO SAMPRATA

ŠEŠTAIS GYVENIMO METAIS

KURSINIS DARBAS

Ikimokyklinio ugdymo

4tj grupės studentė – Lidija Molevičienė

Dėstytoja – Dalia Šlapelienė

2004 – 2005 m.m.

1.

Įvadas

………………………………………………………………..

2.

Teorinė dalis

…………………………………………………………………

3; 4; 5.

Praktinė dalis

………………………………………………………………….

6; 7; 8; 9.

Baigiamoji dalis

………………………………………………………………..

10.

Apibendrinimas

………………………………………………………………….

11.

Tyrimas

………………………………………………………………….

12 – 18.

Išvados

………………………………………………………………….

. 19

Pasiūlymai

………………………………………………………………….

. 20

Literatūra

………………………………………………………………….

. 21

Priedai

………………………………………………………………….

..

2.

Įvadas

Dirbant pedagoginį darbą kasdieną tenka matyti netinkamą vaikų elgesį

ir tarpusavyje, ir su tėvais, ir su suaugusiais žmonėmis…

Norėdama išspręsti mūsų grupės problemą ir surati sprendimo būdus,

pasirinkau šią temą:

,,Mandagumo ugdymas ir jo samprata šeštaisiais gyvenimo metasi”.

Mandagumas – viena iš svarbiausių žmogaus savybių. Tai ir geras

išsiauklėjimas, dėmesingumas, jautrumas kitiems, tolerancija, taktas,

korektiškumas, delikatumas. Mandagumas – išreiškiamas, balso intonacija,

veido išraiška, žodžiais…

3.

Teorinė dalis

Kad auklėjimas žmogui

galėtų būti antrąją prigimtimi,

reikia, kad auklėjimo idėjos

virstų auklėtinių įsitikinimais,

įsitikinimas – įpročiais,

o įpročiai – polinkiais.

K. Ušinskis

Didėjant civilizacijai, vis svarbesnį vaidmenį visuomenės gyvenime ima

vaidinri dorovinis pradas. Dorovinis auklėjimas yra tikslingas ir

sistemingas dorovinės sąmonės, dorovinio elgesio bei jo motyvų ir dorovinių

jausmų ugdymas. Šio auklėjimo pagrindas – bendražmoniškos moralės normos

bei principai. O moralė – tai ypatinga visuomenės sąmonės forma ir

visuomeninių santykių rūšis.

Dorovinio auklėjimo vaidmuo ypač svarbus šiandien, mūsų visuomenės

demokratėjimo epochoje. Tokiomis sąlygomis iškyla žmogaus dvasingumo, jo

dorovinių vertybių ugdymo reikšmė. Mes suprantame, kad ne vien duona gyvas

žmogus, kad jis daugiausia gyvena tiesa ir sąžine, teisingumu ir laisve,

dorovingumu ir humanizmu.

Dorovinės vertybės perduodamos iš kartos į kartą. Perimdama jas,

jaunoji karta doroviškai bręsta. Dorovinis asmenybės brendimas – aktyvus

dorovinių vertybių įvardymo procesas, asmenybės kokybinis pozityvus kitimas

daugelio veiksmų įtakoje: aplinkos, auklėjimo, veiklos, saviauklos.

Doroviniam brendimui ypač reikšmingas yra žmogaus bendravimas su

kitais žmonėmis. Kryptingų asmenybės dorovinį brendimą užtikrina dorovinis

auklėjimas, sąveikaudamas su kitomis auklėjimo sritimis.

Doroviniu auklėjimu siekiama neutralizuoti neigiamas išorines įtakas,

o teigiamais aplinkos veiksniais turtinti bei ugdyti dorovinį žmogaus

pasaulį. Dorovinis žmogaus pasaulis yra platus ir sudėtingas, dinamiškas,

individualus ir nepakartojamas.

Dorovinis auklėjimas – pati pirmoji auklėjimo pakopa ir pagrindas

tolesniam asmenybės socialiniam bei dvasiniam brendimui. Dorovinis

auklėjimas prasideda jau pirmaisiais kūdikystės metais šeimoje, vaikui

emociškai bendraujant su motina, o vėliau ir su kitais šeimos nariais.

Šeimoje sukurtu dorovinio auklėjimo pagrindu vėliau remiasi ir kitos

auklėjimo sritys.

Negalima pasiekti laimėjimų dorovinio auklėjimo srityje, jei vaiko

darbo, drausmingumo, organizuotumo, valios neskatins visuomeniniai motyvai,

jei jo aktyvumą žadins tik asmeninės gerovės troškimas.

Labai svarbu, kad ugdomi vaiko būdo bruožai – humaniškumas,

atsakingumas, dorovinės ir valios savybės – padėtų
siekti tam tikro tikslo

– formuoti kolektyvinį asmenybės kryptingumą.

Ugdant jaunąją kartą, reikėyų siekti, kad bendrieji moraliniai

principai bei reikalavimai taptų kiekvieno vaiko dorovine pareiga, garbe ir

sąžine.

4.

Svarbiausia dorovinio auklėjimo paskirtis – išugdyti jaunosios kartos

dorovinę sąžinę, pastovų dorovinį elgesį ir dorovinius jausmus bei elgesio

motyvus, dorovines savybes. Pasiekti šį tikslą galime tik kompleksiškai

veikiant asmenybę. Ugdant pilnavertę asmenybę, jau iš mažumės daug dėmesio

tenka skirti dorovinių jausmų auklėjimui. Doroviniai jausmai yra vertybinio

santykio su kitais žmonėmis ir savimi pačiu išgyvenimas.

Dorovinius jausmus ugdant lemiamas laikotarpis yra vaikystė. Kūdikiui

iš pradžių yra būdingas egocentriškumas. Reikia daug pastangų, kad mažylio

sieloje įsitvirtintų aukštesni doroviniai jausmai.lemiamą vaidmenį

emociniam auklėjimui turi vaiko motina, o veliau ypač padidėja kitų šeimos

narių vaidmuo. Jeigu ankstyvuoju laikotarpiu neugdomi vaoko dorovinis

vakukmas, kurį vėliau jau daug sunkiau užpildyti.

Savo knygoje ,,Širdį atiduodu vaikams ,, V. Suchomlinskis rašė:” kai

iš vaikystės neišugdyti kilnūs jausmai,jų niekuomet neišsiugdysi dėl to,

kad tai, kas tikrai žmogiška, įsitvirtina sieloje kartu pažįstant pirmąsias

ir svarbiausias tiesas, vienu metu su subtiliausių gimtojo žodžio atspalvių

išgyvenimu ir jutimu”.

Vaikų emocinis jautrumas lemia pirmųjų humaniškumo jausmų gimimą:

rūpestidumo, mandagumo, atidumo, gerumo. Ju pagrindu ugdomi draugystės bei

koletyviškumo jausmai. Doroviniai jausmai bręsta bendraujant su

suaugusiais, o vėliau ir su vienmečiais. Ikimokyklinukai gali patirti

stiprų prieraišumo jausmą kaip atsaką į globą ir švelnumą. Jei vaikas

neturės prieraišumo jausmo, jis gali tapti baimės ir nerimo auka arba gali

pradėti psichiškai atrofuotis.

Tai gali atsiliepti visam tolesniam vaiko gyvenimui ir turės įtakos

doroviniams vertinimams bei valiai.

Geri jausmai turi įsišaknyti vaikystėje,o žmoniškumą, mandagumą,

gerumą, švelnumą, geranoriškumą formuoja darbas, rūpestis ir jaudinimasis

dėl aplinkinio pasaulio grožio.

Žymus pedagogas V.Suchomlinskis knygoje “Širdį atiduodu vaikams” rašė:

“Gerėjimasis grožiu- tik pirmas tyro jausmo daigelis, kurį reikia ugdyti,

kad jis virstų aktyviu veiklos siekimu. Labai svarbu pažadinti šviesius,

tyrus vaikų jausmus, įtvirtinti jų širdyse geranoriškumą, rūpestingą

pažiūrą į tai, kas gyva ir gražu”.

Žmogus prasideda nuo vaikystės. Ir gėris sėjamas vaikystėje, bet tik

praėjus daugeliui metų suprantame ar gėrio sėklos sudygo, ar jas užgožė

blogio piktžolės. Tik tada paaiškėja koks žmogus atėjo į gyvenimą. Todėl

kiekvieno mūsų uždavinys –siekti, kad sudygtų gėrio sėklos.

Nuo mažens vaikui būti ugdomi doroviniai jausmai, pratinama laikytis

dorovės normų, mokama kultūringai elgtis ir doroviškai vertinti savo ir

kitų elgesį.

Visos žmogaus savybės – tiek gerosios, tiek blogosios – ne įgytos, o

įgytos gyvenant , auklėjimo procese. Dorovinis vaikų auklėjimas vyksta

natūraliai bendraujant su vaiku jo kasdieninėje ir įvairioje veikloje,

stebint vaikų tarpusavio santykius, jų veiklą ir natūraliai visa tai

koreguojant bei įprasminant.

Ikimokykliniame amžiuje dedami svarbiausių asmenybės savybių

pagrindai.

Dorovinės savybės – tai asmenybės savybės, būdingos tos pačios moralės

normų besilaikantiems žmonėms.

5.

Nuo ankstyvojo amžiaus reikia ugdyti teigiamas dorovinės vaikosavybes

: gerumą, draugiškumą, teisingumą, sąžiningumą, kuklumą, drausmingumą bei

elgesio kultūrą.

Udyti dorovinės asmenybės savybes labai padeda auklėtojai nuoširdūs

individualiniai pokalbiai su vaikais apie jiems artimus žmones, jų

išgyvenimus.

Reikia vaikus paguosti, laiku padėti, patarti, priglausti. Naudojame

grožinės literatūros kūrinius bei labai padeda ugdyti vaikų dorovines

savybes darbinis ir estetinis auklėjimas.kasdieninėje vaikų vekloje – tai

auklėtojos bei šeimos nrių pavyzdys.

Vienas iš humaniškumo ugdymo aspektų, labiausiai suprantamas vaikui

nuo ankstyvosios vaikystės, yra gerumo ugdymas.

Gerumo ugdymo pradžia, tai vaikų mokymas skirti gėrį ir blogį.

Ugdydami vaikų dorovines savybes galime remtis lietuvių filosofo ir

pedagogo S.Šalkauskio mintimis apie žmogaus dvasinio veiklumo objektus:

tiesą, gėrį ir grožį.

“Tiesa, – rašo S.Šalkauskis, – yra protinio veikimo objektas, gėris –

valios vekimo objektas ir pagaliau “estetinio jausmo objektas yra grožis”.

Vaikai tiesa pažįsta per žinojimą, todėl darželyje perteikiame jiems

dorovės normas, taisykles, padedame suvokti jų reikšmę. Norint išugdyti

gėrio meilę reikia būtinai ugdyti vaikų valią. Negalėsime išugdyti valios

tenkindami visus vaikų norus, bet būtina žinoti vaikų poreikius ir juos

paisyti. Tik per vaikų veiklą, kuri reikalauja valios pastangų, gerumo,

susitvardymo galime išugdyti gėrį.

Vaikų kasdieniniame gyvenime rekia atkrepti dėmesį į tai, kad aplinkui

yra daug žmonių,
augalų, kuriems reikalinga yra jų pagalba ir

dėmesys.

Mokymas ir noras būti doram, elgtis gerai labai priklauso nuo to, ką

vaikai mato artimiausioje aplinkoje, kaip elgiasi suaugusieji, o ne nuo to,

ką vaikai girdi ir žino.

Pavyzdžiui: vaikai žino, kad knygutes negalima plėšyti, kad gėlytę

reikia globoti, o ne minti, kad reikia būti mandagiems, bet jei vaikai

kasdien nemato pavyzdingo suaugusiųjų elgesio, jei jie negirdi gražios

kalbos, jei vaikai savo kasdieninėje veikloje elgiasi nedorai, jie niekada

neužaugs dorais žmonėmis.

Labai dažnai girdime žodžius “geras” ir “negeras” vaikas, taip dėja

kalba ir tėveliai, ir pedagogai. Tais žodžiais lyg apimame visą vaiko

elgesį. Dauguma tėvų laiko geru vaiku, jei vaikas yra paklusnus,

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1370 žodžiai iš 4547 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.