Manicheistai
5 (100%) 1 vote

Manicheistai

Manis (216-276) Mesapotamijos gimęs persų pranašas, įkūrė dualistinę religiją, kurią jis skelbė esant galutiniu visuotiniu apreiškimu.

Pranašas Manis

1970 atrastas graikiškas pergamentas, Kelno rankraštis, patvirtino arabų teiginį, jog Manis augęs tarp elchazaitų; tai žydų – krikščionių baptistų grupė. Būdamas 24 metų, Manis ėmė prieštarauti elchazaitų vandens krikštui ir skelbė išsigelbėjimą per slaptą žinojimą (gnosis).

Manis pamokslavo Mesapotamijoje, Persijoje ir net Indijoje. Jį globojo Šapūras I, Sasanidų (Persijos) karalius, tačiau Šapūro sūnus Bahramas I persekiojo. Išbuvęs sukaustytas grandinėmis 26 dienas, Manis mirė kalėjime.

Manis, talentingas dailininkas, sukūrė paveikslų knygą skleisti savo tikėjimą tarp beraščių. Jis tap pat parašė septynis kūrinius, įskaitant Šapūrakaną, dedikuotą karaliui Šapūrui, ir Gyvąją Evangeliją, kuri skelbė Manį esant Kristaus išpranašautu Parekletu (Šventąja Dvasia, Guodėja). Nors senovinių manicheistų tekstų sirų ir viduramžių persų kalba nėra daug, išliko tūkstančiai puslapių koptų tekstų, rastų 1930 Egipte. Kitas vėlesnis (VII ir IX a.) manicheistų tekstų rinkinys kilęs iš kinų Turkestano.

Šviesa ir Tamsa

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 191 žodžiai iš 361 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.