Mano hobi
5 (100%) 1 vote

Mano hobi

Kiekvienas žmogus turi vienokių ar kitokių pomėgių. Ne išimtis ir aš. Mane labiausiai dominantys dalykai yra du: DELFINAI ir KREPŠINIS. Apie juos ir papasakosiu.

Pradėsiu nuo delfinų…

Ištraukos “Jūreiviai Juos sutinka su dideliu susižavėjimu. Linksmi Jie visada skrenda pavėjui nuo vienos putotos bangos keteros ant kitos. Tai šaunuoliai, nešami vėjo. Sako, kad Jie neša sėkmę. Ir jeigu jūs, matydami šias džiūgaujančias žuvis, sugebėsite susilaikyti nuo triskartinio “valio”, tai tepasigaili jūsų dangus; arba tai reiškia, kad jūsų širdis akmeninė” ( G. Melvilis, “Mobi Dikas” ).

Pasakojimai apie delfinus mus pasiekia jau nuo senovės Antikos laikų. Jų atvaizdų galima rasti ant iškasamų senovinių monetų ir keraminių dirbinių, o olų piešiniuose šalia delfino neretai matomas žmogus. Šie gyvūnai dažnai sutinkami tautų, gyvenusių salose, mituose, ir čia jie dažniausiai yra žmogaus draugai ir pagalbininkai.

Delfinams jau nuo seniausių laikų buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Ypač jais susidomėta po to, kai 1930 metais Floridos delfinariume pirmą kartą buvo parodytas delfinų pasirodymas. Tačiau iki pat šiol delfinariumuose laikomų delfinų stebėjimų nėra daug. Tyrimai dažniausiai atliekami dėl šiuos gyvūnus laikančių institucijų vidinių reikmių…

Nors gyvena vandenyje, delfinai – ne žuvys, o žinduoliai. Jie kvėpuoja oru, vis iškildami į paviršių. Beje, jie labai įdomiai miega – užplaukę ant seklumų ar tiesiog plūduriuodami paviršiuje, visada atmerkę vieną akį, iš vandens iškišę bent vieną šnervę. Kartais miega net plaukdami, retkarčiais išlįsdami įkvėpti oro. Delfinai plaukia apytikriai 8 km/val. Iš viso gali pasiekti greitį iki 40 km/val., o kai labai skuba – šokinėja į orą.

…Elgsena – tai matomi koordinuoti gyvūno atsakai į aplinkos stimulus. Elgsenos tyrimai padeda suprasti gyvūnų sandaros ypatumų ir jų elgsenos ryšį, leidžia sužinoti, kaip vienoks ar kitoks elgesys padeda jiems išlikti ir daugintis.

Iš kur gyvūnas “žino”, kaip pasielgti, kaip reaguoti vienoje ar kitoje situacijoje? Iš kur jis “žino”, kad vienas objektas jam yra pavojingas, kitas – naudingas, o trečias – dėmesio nevertas? Yra trys “žinojimo” rūšys:

1. “Žinojimas”, paremtas paveldėjimu;

2. “Žinojimas”, įgytas individualiu patyrimu (išmokimu);

3. “Žinojimas”, įgytas mąstymu.

Organizmo elgsenoje šie trys komponentai sudaro vienovę, nors jų santykis būna ir nevienodas. Vienuose veiksmuose vyrauja įgimti komponentai, kituose – įgyti, trečiuose – intelektiniai.

Įgimti komponentai yra paveldimi pagal tuos pačius dėsningumus, kaip ir morfologiniai požymiai. Jie yra gyvūnų rūšies istorinė patirtis, todėl atskirų vienos rūšies individų šie elgsenos komponentai yra vienodi.

Įgyti elgsenos komponentai – individualaus prisitaikymo prie aplinkos vaisius. Kiekvienos naujos kartos individai atsiduria bent šiek tiek pakitusioje aplinkoje. Vadinasi, jie turi gebėti keisti (modifikuoti) savo elgsenos įgimtus komponentus, papildyti įgimtus veiksmus išmoktais. Išmokimas užtrunka tam tikrą laiką. Efektyviau ir greičiau prisitaikoma, kai situaciniai uždaviniai sprendžiami mąstymu (intelektine veikla).

Gyvūnai neatlieka veiksmų šiaip sau. Jie savo elgsena siekia vienokio ar kitokio tikslo. Elgsenos skatintoju paprastai būna organizmo reikmė. Nuo jos priklauso elgsenos kryptingumas. Tikslas lemia elgsenos formą: maisto medžiagų trūkumas skatina mitybos elgseną, informacijos trūkumas – naujų situacijų ieškojimą ir pan…

Delfinai Lietuvoje…

Lietuvos jūrų muziejus kasmet gegužės 16 d kviečia į Tarptautinės jūros kiaulės (Baltijos delfino) dienos minėjimą. 1979 m. Klaipėdoje pradėtas kurti jūros muziejus, o 1986 m. – Delfinariumas, kuriame dabar pristatomi delfinų ir jūros liūtų pasirodymai.

Paskutinį kartą Baltijos jūros delfiną, vadinamą Baltijos jūros kiaule, Lietuvos žvejai Baltijos jūroje pagavo ir atgabeno į muziejų 2003 m. vasario 23 d. Tai retas delfinas. 2001 m. toks delfinas ne tyčia pateko į žvejų tinklus Melnragėje.

…Klaipėdos delfinariume laikomos Juodosios jūros afalinos (Tursiops truncatus ponticus). Jos priklauso bangininių (Cetacea) būrio dantytųjų banginių (Odontooceti) pobūriui. Pobūryje išskiriamos 5 šeimos ir 75 rūšys. Afalinos priklauso delfininių (Delphinidae) šeimai.

Afalinos paplitusios Atlanto, Ramiojo ir Indijos vandenyno vidutinėse platumose. Pagal paplitimą dar išskiriami 4 afalinų porūšiai:

1. Tursiops truncatus ponticus sutinkamos Viduržemio bei Juodojoje jūroje.

2. T. t. truncatus. Šis porūšis sutinkamas Atlanto vandenyne nuo šiaurinės Norvegijos, Islandijos, pietinės Grenlandijos dalies iki pietinės Afrikos ir Brazilijos.

3. T. t. aduncus paplitusios Indijos vandenyne nuo Raudonosios jūros ir pietinės Afrikos iki Bengalų įlankos ir Australijos.

4. T. t. gillii – Ramiojo vandenyno gyventojos. Čia jų yra pietinėje Ochotsko jūros dalyje ir Japonų jūroje, prie Korėjos ir Japonijos, šiaurinės Amerikos ir Meksikos krantų. Taip pat jų yra ir prie Australijos bei Naujosios Zelandijos.

Juodosios jūros afalinos paprastai šiek tiek mažesnės už Atlanto vandenyno afalinas. Juodosios jūros afalinų ilgis paprastai būna 235 –250 cm, kartais

iki 310 cm, tuo tarpu, gyvenančių Atlanto vandenyne, ilgis paprastai būna 270 – 290 cm, kartais 350 –390 cm. Patelės yra mažesnės už patinus. Jos taip pat mažiau ir sveria. Būdami to paties ūgio, patinai sveria 20 – 30 kg daugiau už pateles. Paprastai Juodosios jūros afalinų svoris neviršija 350 kg. Patelės nuo patinų dar skiriasi ir tuo, kad patelių rostrumas yra šiek tiek ilgesnis ir siauresnis nei patinų. Apatinis žandikaulis ilgesnis už viršutinį. Būdinga kūno spalva nuo tamsiai pilkos iki šviesiai pilkos. Paprastai nugarinė dalis yra ryškiai tamsesnė už pilvinę…

…Delfinai gyvena ir veisiasi tik vandenyje. Dėl tokio gyvenimo būdo jų kūno sandara labai pakitusi. Kūno forma verstiška, aptaki. Kaklo nėra, nes jo slanksteliai labai trumpučiai, iš dalies suaugę. Priekinės galūnės virtusios plaukmenimis. Jais kūnas tik vairuojamas, nes pagrindinis judėjimo organas yra raumeninga uodega su dviem horizontaliomis pelekinėmis skiautėmis. Nugarinio peleko pagalba yra palaikoma pusiausvyra. Po vandeniu gali išvystyti greitį net iki 40 km/ val.

Afalinos turi 86 – 88 vienodus, kūgiškus dantis. Jie sulaiko slidų grobį. Kvėpavimo organai prasideda viršugalvyje esančiomis šnervėmis. Jos susilieja į vieną bendrą angą. Ją uždaro vožtuvas. Plaučiai labai dideli, su daugybe alveolių. Smulkias bronchioles suveržia raumeninės skaidulos, todėl delfinui pasinėrus, esantis alveolėse deguonis geriau sunaudojamas. Kaupti organizme deguonį padeda didelis hemoglobino kiekis kraujyje bei raumenų mioglobinas.

Klausa išvystyta labai gerai. Delfinai sugeba kryptingai skleisti impulsais įvairaus dažnumo garsą, taip pat ir žmogui negirdimą ultragarsą. Nosies kanale bei oro maišuose sukeltos ultragarso bangos, atsimušusios nuo kaukolės, eina per riebalinį lęšį, ir pasiekusios objektą (pavyzdžiui, žuvį), grįžta į vidinę ausį per apatinį žandikaulį. Tokiais garsais ne tik palaikomi bandos tarpusavio ryšiai, bet ir tiriama aplinka. Akys nedidelės, uoslės organas sunykęs.

Oda plika, plona, lygi. Po ja būna storas riebalų sluoksnis. Riebalai yra termoizoliatorius, apsaugo nuo machaninių pažeidimų, be to, mažina bendrą kūno lyginamąjį svorį…

…Klaipėdos delfinariume delfinams stengiamasi suteikti kuo geresnes gyvenimo sąlygas. Delfinai turi du baseinus: gyvenamąjį baseiną ir areną. Šie du baseinai susisiekia siauru kanalu, juo vienu metu gali praplaukti tik vienas delfinas.

Gyvenamasis baseinas

Jo tūris 400 kubinių metrų. Yra suskirstytas tiklinėmis pertvaromis į keturis mažus baseinus, kurių kiekvieno plotas 4x4m, gylis 4 metrai, tūris 80 kubinių metrų. Viduryje – išėjimo į areną takas. Kairiajame šio tako gale – varteliai į areną, dešiniajame- “apendicitas”. “Apendicito” gylis 1 metras. Delfinai yra apmokomi įplaukti į “apendicitą”, kad lengviau jį būtų įmanoma ištraukti profilaktinės apžiūros metu, arba dėl kitų priežasčių. Į gyvenamąjį baseiną delfinai grįžta iš arenos po pasirodymo. Kiekvienas delfinas turi savo voljerą, kur yra trumpam uždaromas, kad netrukdytų pasirodymo kitiems dalyviams (jūrų liūtams, sinchroninio plaukimo grupei ir kt.).

Pasirodymui pasibaigus, delfinai išleidžiami, ir plaukioja, kur nori.

Šiuo metu gyvenamasis baseinas laikinai yra padalintas šiek tiek kitaip dėl laukiamų naujagimių. Didesnioji jo dalis yra suapvalinta ir skirta besilaukiančiai mamai. Palei baseino sienas yra įleisti įtvarai su tinklais, kad gimęs jauniklis plaukdamas neatsitrenktų į sieną ir nesusižeistų. Mažesnioji baseino dalis palikta kitiems delfinams.

Arena

Baseino tūris 1600 kubinių metrų. Gylis 5,35 metro. Aukštis iki lubų 8 metrai, todėl čia delfinai “gali siekti šokimo į aukštį rekordų”. Salėje žiūrovams skirta 1032 vietos.

Vanduo imamas iš Baltijos jūros siurbliais. Vamzdžiais jis atkeliauja į delfinariumą, kur praeina penkių filtrų sistemą. Išsifiltravęs vanduo praeina chloratorių. Chloro pilama 0,28 mg litrui vandens. Chloro dozė reguliuojama automatiškai. Po to vanduo patenka į boilerį, kur priklausomai nuo metų sezono, įšyla nuo 16 iki 22 laipsnių Celsijaus temperatūros. Vanduo patenka į baseiną. Kiekvieną dieną į baseiną dar supilama po 200 kg druskos, nes Baltijos ir Juodosios jūros druskingumas nesutampa. Kasdien įpilant po 200 kg druskos, delfinariume druskingumas pakyla iki 17 promilių. Vanduo baseinuose nuolat cirkuliuoja.

Delfinai buvo stebimi maitinimo, žaidimo, treniruočių, pasirodymų, poilsio, profilaktinės apžiūros metu. Buvo fiksuojami gyvūnų judesiai, atliekamų veiksmų įvairovė, trukmė ir gausumas per tam tikrą laiko tarpą.

Delfinai buvo stebimi nuo 1999 02 01 iki 2001 03 22:

· 1999 02 01 – 2000 06 01 delfinai buvo stebėti 2 kartus per savaitę, po 6 – 8 valandas per dieną;

· 2000 06 01 – 2000 09 01 delfinai buvo stebimi 6 kartus per savaitę nuo 10 iki 19 valandos, porą kartų jie buvo stebimi ir naktį;

· 2000 09 01 – 2001 03 22 delfinai buvo stebimi 4 kartus per savaitę po 8 – 10 valandų per dieną….

…Orientacinė – tiriamoji elgsena padeda pažinti aplinką ir suvokti jos objektus. Šios elgsenos akstinas yra smalsumas. Delfinų smalsumas labai didelis. Jo skatinami, delfinai apžiūrinėja naujus objektus, manipuliuoja jais. Atsiradus naujam daiktui
baseine, delfinų smalsumas pasireiškia kūno padėties pakitimu, galvos pasukimu, naujo daikto apžiūrinėjimu ir echolokacinių garsų skleidimu. Iš pradžių naujas objektas tyrinėjamas iš tolo, vėliau prie jo prisiartinama visai arti. Yra bandoma paliesti, patampyti. Įlipus į vandenį sinchroninio plaukimo grupės merginoms, buvo stebimas delfinų išgąstis, pagreitėjąs plaukimas ir daug echolokacinių garsų. Pirmiausiai Gabiukės smalsumas nugalėjo baimę. Ji greitai priplaukė, bakstelėjo vienai merginai, ir vėl greitai nuplaukė tolyn. Kadangi neigiamo atsako nesulaukė, baksnojimas greitai tapo žaidimu….

…Žaidžia įvairaus amžiaus delfinai, tačiau dažniausiai jaunikliai. Su amžiumi žaidybinis aktyvumas silpnėja. Patinų žaidimai baigiasi jiems lytiškai subrendus. Patelės žaidžia ir po lytinio subrendimo. Jos dažnai yra jauniklių žaidimų iniciatorės.

Žaidimus būtų galima suskirstyti į dvi formas:

1. Manipuliacinius žaidimus;

2. Grupinius žaidimus.

Manipuliacinius žaidimus skatina įvairūs išorės objektai, tiek nauji, tiek įprastiniai. Šiuos žaidimus dar būtų galima pavadinti pavieniais, nes yra žaidžiama ne su grupės nariu, o su kokiu nors objektu. Klaipėdos delfinariume įprastas žaidimų objektas yra kamuolys. Delfinai jį gali net ir visą valandą stumdyti rostrumu po baseiną, mėtyti jį virš vandens rostrumu ar uodega, taip pat stengtis jį panardinti. Panašiai žaidžiama su lankeliu. Delfinai jį stumdo ar, užsidėję ant krūtinės peleko, tampo po baseiną. Dažnai į tokius žaidimus yra įtraukiamas ir žmogus.

Mėgstama žaisti ir su žuvimi. Su ja žaidžiama dažniausiai tada, kai delfinai jau yra pasisotinę. Žuvis yra mėtoma į orą, gaudoma ir vėl mėtoma.

Su žuvimi yra žaidžiama ir grupiniuose žaidimuose. Tada numestą žuvį gaudo net keletas delfinų, vėl ją numeta ir vėl gaudo. Žaidimas baigiasi, kai kuris nors delfinas žuvį praryja. Taip pat žuvis dažnai yra nešiojama burnoje taip erzinant kitą delfiną.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1858 žodžiai iš 6110 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.