Mano mėgstama sporto šaka – beisbolas
5 (100%) 1 vote

Mano mėgstama sporto šaka – beisbolas

ĮVADAS

Darbo tikslas: supažindinti su labai sena ir populiaria pasaulyje sporto šaka – beisbolo žaidimu.

Šiame darbe charakterizuojamas beisbolas kaip vis labiau populiarėjanti Lietuvoje sporto šaka. Supažindinama su žaidimo kilme ir istorija. Tai, kad beisbolo istorija siekia šimtmečius, aiškiai rodo, kad ši sporto šaka nėra laikinas reiškinys Lietuvoje, kad ją reikia vystyti ir tobulinti, populiarinant beisbolą vaikų ir jaunimo tarpe.

Pilnam temos atskleidimui aprašytos šios sporto šakos taisyklės, išsamiai supažindinama su Lietuvos beisbolo istorija, komandomis bei jų pasiekimais.

Prieduose pridedami visi Lietuvos beisbolo čempionatai ir komandos – jų nugalėtojos bei Lietuvos beisbolo komandos, dalyvavusios Europos turnyruose ir jų pasiekti rezultatai.

TRUMPA BEISBOLO ISTORIJA

Beisbolas – olimpinė sporto šaka, žaidžiama Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Europoje, Azijoje ir Afrikoje, Australijoje ir Okeanijoje. Nors beisbolas yra neatskiriama “amerikietiško gyvenimo būdo” dalis (panašiai kaip hamburgeris ar Coca Cola), ši sporto šaka populiari ir toli už JAV ribų. Stipriausioje pasaulio lygoje MLB (Major League Baseball), sudarytoje iš Nacionalinės (National League) ir Amerikos lygų (American League) žaidžia ne tik JAV, bet ir keli Kanados klubai. Ypač didelį susidomėjimą sukelia “Pasaulio serijos” (World Series), kur Nacionalinės ir Amerikos lygų nugalėtojai mače iki 4 pergalių kovoja dėl stipriausios profesionalų komandos titulo. Vis didesnį vaidmenį MLB vaidina kitų šalių beisbolininkai.

Jungtinėse Valstijose labiausiai žiūrovų mėgstamos 3 lygos: MLB, NBA ir NFL (Nacionalinė amerikietiško futbolo lyga). Vis dėl to JAV sportas Nr.1 (Lietuvoje kai kam tai bus naujiena) turbūt yra beisbolas. Tarp šalių, kuriose beisbolas yra populiariausia ar viena populiariausių sporto šakų, paminėtinos Kuba (iškovojusi daugiausia pergalių pasaulyje “mėgėjų” tarpe), Japonija (kur beisbolą žaidžia ar juo domisi kas antras šalies gyventojas) ir kt. Sparčiai beisbolas vystosi ir Europos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje.

Kaip žaidimas beisbolas gimė prieš daugiau kaip 160 metų. Tai viena seniausių (jei ne pati seniausia) žaidimų sporto šakų, žaidžiamų ir Lietuvoje.

Beisbolo kilmė neaiški. Kai kurie šaltiniai teigia, kad beisbolas yra kilęs iš seno anglų žaidimo “rounders”, kurio įvairios variacijos buvo žaidžiamos Amerikoje anglų kolonizacijos laikotarpiu. Kiti šaltiniai teigia, kad beisbolo panašumas į anglų žaidimą yra atsitiktinis, ir, kad beisbolo šaknys Jungtinėse Amerikos Valstijose, tikriausiai Kuperstoune (Cooperstown), Niujorke, 1839 metais, kai Abner Doubleday (vėliau JAV armijos generolas) sugalvojo žaidimo schemą. Apie XIX a. pradžią žaidimas, žinomas “Vienos senos katės” pavadinimu (“One Old Cat”), tapo populiarus tarp moksleivių. Šiaurės Atlanto valstijose žaidimą žaisdavo trys berniukai.

Kiekvienas gaudydavo ir atmušdavo kamuoliuką paeiliui. Atmušėjas pelnydavo tašką,

kai nubėgdavo iki vienos bazės ir grįždavo atgal, neišmuštas iš žaidimo. “Dvi senos katės” (“Two Old Cat”), “Trys senos katės” (“Three Old Cat”), “Keturios senos katės” (“Four Old Cat”) buvo šio žaidimo modifikacijos, kai žaisdavo atitinkamai 4, 6 ar 8 žaidėjai.

Pirmosios rungtynės tarp organizuotų beisbolo klubų buvo žaidžiamos Niujorko kaimynystėje, kur 1833 metais buvo įkurtas “Washington Baseball Club”. 1845 metais “Knickerbocker” beisbolo klube (Niujorke) buvo parašytos pirmosios beisbolo taisyklės. Kuriantis naujiems beisbolo klubams, žaidimas tuo metu sparčiai populiarėjo. Į beisbolo rungtynes susirinkdavo iki 40 000 žiūrovų. Tais laikais tai buvo fantastiškas skaičius.

1858 m. JAV įkurta pirma nacionalinė beisbolo asociacija.

Pirmasis visiškai profesionalus beisbolo klubas – “Cincinnati Red Stockings” įkurtas 1868 metais. 1876 metais 8 profesionalūs beisbolo klubai susijungė į Nacionalinę lygą (National League), kiek vėliau įkurta Amerikos lyga (American League).

Antra valstybė po JAV, kurioje paplito beisbolas buvo Kuba. Čia jis pradėtas žaisti

1865 metais. Japonijoje pirmosios beisbolo rungtynės buvo sužaistos 1869-aisiais. Gana greitai beisbolas paplito Lotynų Amerikos šalyse: 1895 metais – Venesueloje, 1897 m. – Puerto Rike, 1903 m. – Kolumbijoje, 1904 m. – Panamoje. XX a. pradžioje amerikiečių kareiviai atvežė žaidimą į Europą. Kiek vėliau jis paplito Afrikoje, Azijoje, Australijoje.

1938 metais buvo įkurta Tarptautinė beisbolo federacija (IBAF – International Baseball Federation), kuri šiuo metu vienija 110 šalių nacionalines beisbolo federacijas. IBAF organizuoja Pasaulio taurės, Tarpkontinentinės taurės, Olimpinių žaidynių beisbolo turnyrus, taip pat Pasaulio jaunių ir jaunučių čempionatus.

Pirmosios Pasaulio taurės varžybos įvyko 1938 metais Didžiojoje Britanijoje. Šios šalies beisbolininkai ir tapo pirmaisiais nugalėtojais. Iki šiol įvyko 33 Pasaulio taurės turnyrai, 22 iš jų laimėjo Kubos beisbolininkai. 1998 metų turnyre Italijoje, kurį laimėjo Kuba, dalyvavo 16 šalių rinktinės (tarp jų 4 iš Europos). Nuo 1973 metų vykdomos Tarpkontinentinės taurės varžybos. Čia taip pat dominuoja Kuba, nors 1999 metais Australijoje
nugalėjo šeimininkai. Tarp aštuonių dalyvių Australijoje buvo ir 2 Europos šalys (Italija ir Olandija).

1986 m. spalio mėnesį TOK 91-ojoje sesijoje, vykusioje Lozanoje, beisbolas priimtas į olimpinių sporto šakų tarpą. Nors parodomosios beisbolo varžybos Olimpiadose vykdavo ir anksčiau, pirmasis olimpinis beisbolo turnyras įvyko 1992 m. Barselonoje. Olimpinėse žaidynėse dalyvauja 8 komandos. Dvi vietos skirtos Europai. Pirmaisiais olimpiniais beisbolo čempionais vėlgi tapo Kubos beisbolininkai. Savo pasiekimą jie pakartojo ir 1996 metais Atlantoje.

O 2000 m. Olimpiadoje Sidnėjuje čempionais tapo JAV beisbolininkai.



Pasaulio taurės ir Olimpinių žaidynių turnyrai šiuo metu vyksta kas 4 metus lyginiais metais, o Tarpkontinentinės taurės – kas 2 metus lyginiais metais. Tokiu būdu pasauliniuose beisbolo turnyruose rinktinės susitinka kasmet. Kubos beisbolininkų pergalės neturėtų stebinti. IBAF rengiamose varžybose dėl susikertančių grafikų JAV ir kitų komandų sudėtyse nedalyvauja stipriausios pasaulyje profesionalų beisbolo lygos MLB žaidėjai.

1953 metais įkurtas IBAF padalinys Europai – Europos beisbolo konfederacija (CEB, angl. European Baseball Confederation), kurios narėmis šiuo metu yra 38 šalys.

Pirmasis Europos čempionatas įvyko 1954 metais Belgijoje. Čempionais tapo Italijos beisbolininkai. Iš 26 iki šiol vykusių Europos čempionatų 16 laimėjo Olandija,

8 Italija. Tik 1955 metais Ispanijoje ir 1967 metais Belgijoje nugalėjo šeimininkai.

Europos A grupės čempionatas, kur išsiaiškinama, kas atstovaus Europą Olimpiadoje ar Pasaulio taurėse, vyksta kas 2 metus nelyginiais metais. Lyginiais metais vyksta B grupės čempionatas, kurio 2 stipriausios komandos patenka į A grupę.

CEB taip pat vykdo Europos šalių klubinių komandų taurių turnyrus (Europos taurė, Taurių taurė, CEB taurė ir Supertaurė) bei Europos jaunių, jaunučių ir berniukų čempionatus.

Europos taurės varžybos vyksta nuo 1963 metų. Pirmieji taurę iškovojo Barselonos “Picadero Jockey Club” beisbolininkai.

Europos taurių laimėtojų taurės turnyrai vyksta nuo 1990,

CEB taurės – nuo 1993,

Supertaurės (kur susitinka Europos taurės ir Taurių taurės laimėtojai) – nuo 1992 metų. Europos taurių turnyruose dominuoja Italijos ir Olandijos klubai.

Nuo 1992 metų Europos turnyruose dalyvauja ir Lietuvos klubinės komandos bei rinktinės.

Jaunųjų beisbolininkų ruošimui JAV buvo įkurta Mažoji beisbolo lyga (Little League Baseball), kuri greitai apėmė visą pasaulį. Šiuo metu lygos varžybose dalyvauja apie 2 500 000 beisbolininkų, suskirstytų į tris grupes: 9-12 metų – Little League, 13-15 metų – Senior League ir 16-18 metų – Big League. Kad patekti į kiekvienais metais JAV vykstančias finalines varžybas (kur dalyvauja 4 komandos iš JAV, po vieną iš Europos, Azijos, Afrikos ir Pietų Amerikos), komanda turi laimėti iš pradžių savo šalies, o po to ir regiono (pvz. Europos) varžybas.

Lietuvos jaunųjų beisbolininkų komandos į pasaulinę Mažąją beisbolo lygą priimtos 1990 metais.

TRUMPOS BEISBOLO TAISYKLĖS

Beisbolą žaidžia 2 komandos, kiekvienoje po 9 žaidėjus, kurie stengiasi pelnyti daugiau taškų nei oponentai. Žaidimas susideda iš puolimo ir gynybos. Komandos ginasi ir puola paeiliui. Komandos keičiasi vietomis, kai besiginanti komanda priverčia pasitraukti iš aikštelės 3 puolančios komandos žaidėjus (padaro 3 autus). Komandos vietomis keičiasi 18 kartų, t.y. 9 kartus ginasi ir 9 kartus puola. 1 puolimas ir 1 gynyba sudaro 1 kėlinuką. Taigi yra žaidžiami 9 kėliniai. Lygiųjų nebūna. Esant lygiam rezultatui po 9 kėlinukų skiriami papildomi kėlinukai, kol laimės kuri nors komanda.

AIKŠTELĖ

Beisbolo aikštelė susideda iš vidinės dalies – kvadrato, kurio kampuose yra bazės, bei išorinės dalies, apribotos dviem kraštinėmis linijomis. Pagrindinės – “namų” – bazės plotis –

43,5 cm. Nuo namų bazės, prieš laikrodžio rodyklę išdėstomos 1 – a, 2 – a, 3 – ia bazės. Atstumai tarp bazių – 27,45 cm. Beveik viduryje kvadrato, 18,45 m atstumu nuo “namų” bazės yra pitčerio (metiko) plokštelė. Tai vieta, iš kurios kamuolys yra įvedamas į žaidimą.

PUOLIMAS

Puolėjai stengiasi atmušti kamuolį lazda ir patekti į bazę anksčiau nei ten atsirado kamuoliukas. Gynėjai stengiasi kuo greičiau sugauti kamuoliuką ir numesti į bazę bazės gynėjui iki ten atbėgs puolėjas. Jeigu gynėjams tai pavyksta, puolėjas išvedamas iš žaidimo (“out”). Jeigu gynėjams to padaryti nepavyksta, puolėjas užima 1 – ą bazę. Lazda muš antrasis puolėjas, o pirmasis stengsis suspėti nubėgti į 2 – ą bazę, po to į trečią ir 4 – ą (grįžta į “namus”). Taškas pelnomas, kai puolėjas saugiai apibėga visas bazes ir grįžta į “namus”. Puolėjas gali apibėgti 2,

3 ar net visas 4 bazes vieno atmušimo metu, bet turi suspėti tai padaryti anksčiau negu kamuoliukas. Jeigu žaidėjui pavyksta išmušti kamuolį už stadiono pabaigą žyminčios tvoros arba linijų, jis gali neskubėdamas apeiti visas bazes ir pelnyti tašką. Jeigu bazės buvo užimtos, tai taškus pelno ir jose esantys puolėjai. Toks atmušimas vadinamas houmranu (homerun) ir pelno
iki 4 taškų.

Puolėjai atmušti eina visi iš eilės pagal trenerio sudarytą tvarką.

Puolėjui su lazda mušti naudinga tik smūgio zonoje skrendančius kamuolius. Smūgio zona – erdvė tarp atmušėjo pažastų ir kelių per namų bazės plotį. Kai paduotas į žaidimą kamuolys nepataiko į smūgio zoną (skrenda virš pažastų arba žemiau kelių, toliau ar arčiau bazės) ir puolėjas nebando jo atmušti, teisėjas skelbia “ball” (blogas metimas). Puolėjas, surinkęs 4 “ball”, apdovanojamas 1 baze.

Tačiau, jei kamuolys skrenda smūgio zonoje ir puolėjas nebando jo mušti arba bando bet nepataiko, skelbiamas “strike” (geras kamuolys). Puolėjas gauna “strike” taip pat, jeigu atmuša kamuolį, bet nepataiko į žaidimo aikštelę. Čia yra viena išimtis. Puolėjas, atmušęs kamuolį, bet nepataikęs į aikštelę, negauna nei “strike”, nei “ball”, jeigu jau turi 2 straikus (strike). Puolėjas, gavęs 3 “strike” išvedamas iš žaidimo.

Puolėjas išvedamas iš žaidimo ir tuo atveju, jeigu atmuša kamuolį lazda, bet kamuolį gynėjai pagauna, jam dar nepalietus žemės, netgi jei gynėjas padaro tai užribyje. Esantys bazėje puolėjai, jei kamuolys pagaunamas iš oro, turi grįžti kad paliestų savo bazę, tik po to gali bandyti užimti kitą bazę. Jeigu kuris nors puolėjas išbėgo iš savo bazės anksčiau nei kamuolys buvo

pagautas iš oro ir nespėjo grįžti iki tol, kol bazės gynėjas gaus kamuolį ir palies bazę, puolėjas išvedamas iš žaidimo (out).

Vienoje bazėje gali būti tik vienas puolėjas. Todėl puolėjui užėmus 1 – ą bazę, sekančiu mušimu jis priverstinai turi bėgti į 2 – ą. Esant puolėjams 1 – oje ir 2 – oje, jie taip pat priverstinai turi bėgti į sekančias bazes: 2 – ą ir 3 – ią. Tas pats ir esant pilnoms bazėms, 1 – ai, 2 – ai, 3 – iai. Tada visi puolėjai priverstinai turi stengtis užimti sekančią bazę. Tai vadinama priverstiniu bėgimu. Tačiau, kai žemesnė bazė yra tuščia (pvz.: 2 – a užimta, o 1 – a tuščia arba 3 – ia ir 2 – a užimtos, o 1 – a tuščia), puolėjas gali pasirinkti, ar sekančiu kamuolio atmušimu jam bėgti į tolimesnę bazę ar prastovėti. Dažnai naudingiau prastovėti, negu rizikuoti nespėti užimti sekančios bazės. Jei puolėjas ryžtasi bėgti, tai vaidinama nepriverstiniu bėgimu.

Kai puolėjas bėga priverstinai, gynėjams norint išvesti puolėją iš žaidimo, užtenka paliesti bazę, į kurią jis bėga. Esant nepriverstiniam bėgimui bazės liesti nereikia, reikia paliesti kamuoliuku patį bėgiką.Jeigu sekanti bazė yra laisva, puolėjas gali bandyti “pavogti” bazę. Kada pitčeris (metikas) paduoda kamuolį į žaidimą (meta kamuolį ketčeriui (gaudytojui), stengdamasis pataikyti į smūgio zoną), puolėjas tuo metu gali bandyti perbėgti į tolimesnę bazę. Jeigu jis palies bazę anksčiau nei pats bus paliestas kamuoliu, bandymas bus sėkmingas ir jis priartės prie tikslo – apibėgti bazes ir pelnyti taškų.

Puolėjai yra saugūs tik stovėdami ant bazės. Bet kuriuo atveju ne ant bazės paliestas kamuoliu puolėjas yra išvedamas iš žaidimo. Nuo bazės galima nulipti, bet reikia saugotis, kad varžovai nepaliestu kamuoliu. Taip pat nulipti nuo bazės galima pertraukėlių metu. 1 – ą bazę leidžiama prabėgti, bet sugrįžti į ją reikia išorine aikštelės puse, ir grįžus galioja tos pačios taisyklės kaip ir kitose bazėse.

Taigi, atmušėjas lazda išvedamas iš žaidimo šiais atvejais:

1. gauna 3 “strike”, t.y. praleidžia arba nepataiko į 3 kamuolius smūgio zonoje;

2. atmuštas kamuolys pagaunamas iš oro;

3. nespėja nubėgti į 1 – ą bazę.

Puolėjai, esantys bazėse (bėgikai), iš žaidimo išvedami, kai:

1. nespėja nubėgti į sekančią bazę:

a) esant priverstiniam bėgimui, gynėjas su kamuoliu paliečia bazę, į kurią bėgama;

b) esant nepriverstiniam bėgimui, kamuoliu paliečiamas pats bėgikas;

2. išbėga iš bazės ir gynėjams pagavus kamuolį iš oro, nespėja grįžti atgal;

3. trukdo gynėjams perduoti kamuolį;

4. vengdamas lietimo išbėgo iš linijų koridoriaus, esančio tarp bazių (90 cm pločio);

5. paliečiamas ne ant bazės (užsižiopso, prabėga bazę ir bando grįžti).

Išvedamas iš žaidimo puolėjas praranda šansą apibėgti visas bazes, t.y. pelnyti tašką. Kada iš žaidimo išvedami 3 puolėjai, komandos keičiasi vietomis ir taškus stengiasi pelnyti oponentai. Gynyboje ir puolime žaidžia tie patys žmonės. Keitimus daryti galima, bet pakeistas žaidėjas į žaidimą grįžti nebegali.

GYNYBA

Gynėjai užima šias pozicijas:

1. Metikas (pitčeris)

2. Gaudytojas (ketčeris)

3. I bazės gynėjas

4. II bazės gynėjas

5. III bazės gynėjas

6. Saugas (šortstopas)

7. Kairio lauko gynėjas

8. Centrinio lauko gynėjas

9. Dešinio lauko gynėjas

Gynybos tikslas – išvesti iš žaidimo 3 puolėjus, neleidžiant jiems pelnyti taškų. Išvedusi iš žaidimo 3 puolėjus, besiginanti komanda pereina į puolimą. Svarbiausia yra metiko pozicija. Metikas įveda kamuolį į žaidimą mesdamas jį gaudytojui ir stengdamasis pataikyti į smūgio zoną. Metikui (pitčeriui) ne tik reikia pataikyti į smūgio zoną, bet komandos labui stengtis, kad kamuolys būtų sunkiai atmušamas. Todėl metikai išmoksta mėtyti ne tik stipriai, bet ir sukti kamuolį žemyn, į šonus, keisti
kamuolio greitį, tuo išvesdami puolėjus iš pusiausvyros. Metikas paduoda kamuolį iš nustatytos pozicijos.

Metiko metimas skaitomas neteisingas, kai:

1. mesdamas metikas nekontaktuoja su metiko plokštele;

2. jei užsimoja mesti gaudytojui, bet nemeta;

3. jei nesant bazėse puolėjų užsimoja mesti kamuolį į pirmą bazę;

4. jei meta nežiūrėdamas į atmušėją;

5. jei daro klaidinančius judesius;

6. jei pameta kamuolį vis dar metėjo pozicijoje;

7. jei meta, kai gaudytojo nėra pozicijoje.

Metikui (pitčeriui) atlikus neteisingą metimą, gynėjų komanda yra baudžiama, puolėjus, užėmusius bazes, perstumiant 1 baze į priekį. Metikui draudžiama blizginti kamuolį drabužiais, apspjauti, tepti tepalu ar trinti į žemę. Metikas gali būti pašalintas iš aikštės.

Antra pagal svarbumą gynybos pozicija – gaudytojas (ketčeris).

Gaudytojui nesugavus kamuolio, bazėse esantys puolėjai lengvai perbėga į tolimesnes bazes. Gaudytojas turi dėvėti šalmą, kaukę bei gerklės, kelio ir blauzdos apsaugas.

Kai kamuolys atmuštas, tiek metiko, tiek gaudytojo ir kitų žaidėjų pareigos suvienodėja. Reikia kaip galima greičiau sugauti kamuolį ir pabandyti išvesti varžovų puolėjus iš žaidimo. Vieno atmušimo metu kartais galima išvesti iš žaidimo net kelis priešininkus.

TEISĖJAI

Kai įmanoma, žaidimui vadovauja 4 teisėjai, po vieną prie kiekvienos bazės. Vyriausias teisėjas stovi prie pagrindinės – “namų” – bazės už gaudytojo nugaros ir stebi smūgio zoną bei yra visų sprendimų teisėjas. Kiti 3 teisėjai stovi šalia bazių ir stebi, kamuolys ar puolėjas pirmas pasiekia bazę.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2640 žodžiai iš 8766 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.