Mano sieloj šiandien šventė
5 (100%) 1 vote

Mano sieloj šiandien šventė

1121314151

TURINYS

1. Metodologinė tyrimo dalis 3

1.1 Literatūros analizė ……………………………………………………………………………………………………….3

1.2 Tyrimo problema, objektas ir dalykas …………………………………………………………………………….7

1.3 Tyrimo tikslai ir uždaviniai …………………………………………………………………………………………..8

1.4 Sąvokų tikslinimas ………………………………………………………………………………………………………8

1.5 Išankstinis tiriamo objekto aprašymas ……………………………………………………………………………9

1.6 Hipotezės ……………………………………………………………………………………………………………………9

2. Procedūrinė tyrimo dalis 10

2.1 Duomenų surinkimas ………………………………………………………………………………………………….10

2.2 Anketos sandara ir pristatymas …………………………………………………………………………………….10

2.3 Tyrimo duomenų analizė …………………………………………………………………………………………….11

2.4 Hipotezių tikrinimas …………………………………………………………………………………………………..18

3. Literatūros sąrašas 19

PRIEDAS …………………………………………………………………………………………………………………………..20

1. Metodologinė tyrimo dalis

1.1 Literatūros analizė

Pasirinkdamas temą nė nemaniau, kad iškils daug problemų ieškant medžiagos pilnai susipažinti ir ištirti savo pasirinktą temą. Didžioji dauguma autorių nagrinėja senuosius lietuvių papročius, tačiau apie šių dienų tradicijas ir pagrindines šventes rašančių rasti nepavyko. Neaptikęs pakankamai dominačios informacijos knygose, mėginau informacijos ieškoti įvairiuose žurnaluose, tačiau ir čia teko nusivilti. Paskutine viltimi tapo prieiga per internetą, kurio dėka pavyko surinkti bent mininimaliai informacijos, tačiau, mano manymu, ji ne visa yra patikima.

Konkrečių tyrimų šia tema, ar bent jau panašia nepavyko aptikti. Padėjo tik interneto tinklalapiuose pateikti konkrečių sociologinių tyrimų agentūrų, ar internetinių apklausų rezultatai, kurios tenkino mane tik iš dalies.

Tokį mokslinės literatūros stygių, manyčiau, nulėmė pats šių straipsnių rašymo tikslas – siekiama supažindinti visuomenę su senaisiais, jau nykstančiais kaimo papročiais.

Daugelį autorių, rašiusių apie šventes įvardija Aleksandras Žukauskas knygoje „Pavasario virsmo šventės: užgavėnės, velykos“. Šiame savo darbe, jis jau atlieką savotišką literatūros analizę švenčių tema . Iš šios analizės dar labiau galima įsitikinti, kad didžioji dalis tyrėjų siekia analizuoti senuosius lietuvių papročius, o apie šiuolaikiškas transformacijas, senųjų papročių nunykimą mažai kas rašo. Pats A. Žukauskas savo knygoje apie tai nedaug užsimina. Jis senųjų (pagoniškų) papročių nuvertėjimą linkęs sieti su vis didesnių krikščionybės pozicijų stiprėjimu. Taip pat tai sąlygoja erdvės ir laiko pokyčiai. Kaip jis teigia, jog į pirmą planą iškilus linksminimo funkcijai, kai kurios apeigos galutinai prarado ritualinę reikšmę.

Švenčių struktūra

Taigi, žmonės jau nuo seno švenčia šventes. Švenčių kilmė ir paskirtis yra įvairi:

 dievų (dievo) garbinimas (Žemynos, Perkūno ir kt.);

 valstybinės šventės (vasario 16-oji, Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena ir kt.);

 profesinės šventės (mokytoju diena ir kt.);

 humoristinės šventės (melagių diena balandžio 1-oji);

 asmeninės ir šeimos šventės(vestuvės, krikštynos ir kt.)

Kaip teigia Jonas Trinkūnas savo knygoje „Lietuvių pasaulėjauta: papročiai, apeigos, ženklai“, šeima – svarbiausia giminės ir tautos gyvavimo ląstelė. Mūsų prigimtinė kultūra, mūsų kalba ir papročiai išliko per sunkiausius laikus tik šeimos dėka. Motina, tėvas, brolis, sesuo ir kiti šeimos nariai mūsų tradicijose – tai esminiai žmogaus apibūdinimai ir net šeimos pareigybės. Net danguje Saulė – močiutė, Mėnuo – tėvelis, žvaigždės – sesutės .

J. Trinkūnas savo knygoje aprašo ne tik šeimos, bet ir kalendorines šventes. Jis šalia šventes aprašančio teksto, taip pat pateikia ir nemažai senovinių dainų, kurias dainuodavo lietuviai per įvairias šventes. Jau apie minėtą šeimos svarbą, taip pat pateikiama daina . Be jos, dar yra dainų dainuojamų per vestuves (kaip jis teigia vien tik vestuvių dainų yra užrašyta apie 100 000 ) bei per kitas šventes.

Šis autorius šventes tyrinėja jas suskirstęs į dvi grupes, į šeimos ir kalendorines gamtos šventes.

Tuo tarpu Pranė Dundulienė savo knygoje „ Lietuvių šventės: tradicijos, papročiai, apeigos“ labiau orientuojasi tik į kalendorines šventes, kurios ir užima didžiąją dalį jos veikalo. Šias šventes ji skirsto pagal metų laikus į žiemos, pavasario, vasaros ir rudens. Savo knygoje ji aprašo Naujųjų metų šventę, ko nebuvo padaryta J.
Trinkūno knygoje. Jos teigimu, Naujųjų metų papročiai ir apeigos pas mus, kaip ir kitur yra labai senos kilmės. Žmonės tikėjo, kad tą dieną ateinančios mirusiųjų vėlės, todėl jas kviesdavo vaišėms, vakare kurdavo krosnį, kad turėtų kur pasišildyti. Naujųjų metų išvakarėse žmonės persirengdavo žvėrių kailiais, nepažįstamais žmonėmis.

Jonas Trinkūnas savo knygoje „Lietuvių pasaulėjauta: papročiai, apeigos, ženklai“ rašo: „Lietuviams svarbios ne tik šeimos šventės, bet ir kalendorinės gamtos šventės, kuriose žmogus įsitraukia į pasaulio, gamtos ir protėvių gyvenimo ritmą. Lietuviams svarbiausios buvo ne istorijos, bet gamos šventės. <…> Visas lietuvių gyvenimas, darbas ir kūryba buvo susiję su gamta.“ Panšias mintis dėsto ir P. Dundulienė. Ji rašo, kad agrarinių švenčių apeigos iš senų senovės dažnai susipindavo su kalendorinių švenčių apeigomis, nes žemdirbių mintys visuomet būdavo susijusios su savo užsiėmimu, teikiančiu kasdienę duoną. Agrarinio ciklo švenčių ir apeigų pagrindu buvo sukurtas labai įvairus ir sudėtingas menas, kuris reiškėsi vaidyba su kaukėmis bei įvairiais persirengėliais.

Autorių, rašiusių apie šventes, senovės lietuvių papročius, susipriešinimą, skirtingas pozicijas sunku įžvelgti. Mano manymu, tai beveik ir neįmanoma, nes rašoma remiantis konkrečiais istoriniais faktais, todėl autoriai negali pernelyg daug reikšti savo nuomonės.

Tačiau, jei būtų rašyta apie tai, kokios šventės šių dienų žmonėms svarbiausios, kokios dažniausiai švenčiamos, būtų lengviau įžvelgti autorių nuomonių skirtumus.

Kalendorinių švenčių papročiai

Internetiniuose straipsniuose tai pat akcentujami senoviniai lietuvių liaudies papročiai ir apeigos. Benginos Sakalauskienės straipsnyje „Kalendorinės šventės“ ganėtinai aiškiai, idomiai ir paprastai pateikiama kiekvieno metų laiko reikšmė senovės lietuvių papročiuose. Žiemos laikotarpio švenčių papročiuose ryškėja artimos ir tolimesnės orų prognozės, pastangos nulemti savo veiksmais gerą orą sėjai, javų augimo metui, rūpestis derliaus sudorojimo sėkme, gyvulių sveikata bei prieauglio gausumu. Pavasario laikotarpio papročiuose rūpinamasi sėklos kokybe, lauko darbų – arimo, sėjos – sėkmingumu, daržovių sodinukų – rasodos augimu, naminių paukščių perinimu ir pan. Vasaros, iš dalies ir vėlyvojo pavasario rūpesčių skalėje – pasėlių priežiūra, žemės ruošimas naujai žiemkenčių sėjai, derliaus dorojimas. Rudens šventėse daug dėmesio skiriama padėkai, mirusiųjų protėvių prisiminimui ir pagerbimui.

Taip pat yra daug straipsnių apie įvairias lietuvių šventes, papročius. Straipsnyje „Gražiausia ir paslaptingiausia vasarvydžio šventė Rasa“ aprašomi Rasos (Joninių) šventės šventimo įpatumai, papročiai bei senovinės apeigos. Ievos Čepulkauskaitės straipsnyje „Kalėdų šventė: pasaulio tradicijos“ pateikiamos Kalėdų šventimo tradicijos visame palaulyje, o tai tikrai įdomu, nes galima aiškiai pastebėti skirtumus tarp Lietuvos kultūros ir kitų valstybių kultūrų.

Požiūris į Vasario 16-ąją bei kitas šventes

Tačiau mane labiau domino sužinoti tai, ko neradau knygose. Aš norėjau sužinoti apie šių dienų padėti, kokios šventės yra popiuliariausios, ar patrauklios tautinės šventės, kiek mėgiamos svetimos šventės, tokios kaip helovinas. Konkrečių apklausų pavyko rasti nedaug, tačiau rasti duomenys sudomino ir patį.

Sudomino internete rastas „Lietuvos ryto“ straipsnis „Vasario 16-oji svarbi didžiajai daliai lietuvių“, kuriame rašoma, jog Lietuvos valstybės atkūrimo diena yra svarbi šventė 68 proc. šalies gyventojų. Tai paaiškėjo po „TNS Gallup“ atliktų tyrimų šių metų vasario mėnesį. Beveik trečdalis (31 proc.) apklaustųjų vasario 16-osios neįvardijo kaip jiems svarbios datos. Tyrimo duomenimis, Valstybės atkūrimo diena svarbesnė aukštąjį išsilavinimą įgijusiems Lietuvos gyventojams – net 79 proc. iš jų šią šventę laiko svarbia. Tarp pagrindinį išsilavinimą įgijusių asmenų tokių yra mažiausiai – 57 procentai. Vasario 16-osios yra svarbi ir jaunimui. Ši šventė svarbi 67 proc. 15-19 metų jaunų žmonių ir 63 proc. 20-29 metų respondentų. Vis tik daugiausiai šią šventę svarbia laikančių Lietuvos gyventojų – tarp senjorų (76 procentai).Tyrimo metu buvo apklausta per 500 šalies gyventojų.

Taip pat sudomino kitas „Lietuvo ryto“ straipsnis „Lietuva ir pasaulis švenčia Valentino dieną“, kuriame pateikiami rezultatai apklausos, kurios metu buvo siekiama išsiaiškinti kokia dalis visuomenės švenčia Šv. Valentino dieną.

Paaiškėjo, kad Šv. Valentino dieną Lietuvoje švenčia net 66 proc. šalies gyventojų. Trečdalis (31 proc.) apklaustųjų vasario 14-ąją įvardijo kaip jiems labai svarbią datą. Tai parodė tyrimai,atlikti Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „TNS Gallup“. Šį tyrimą „TNS Gallup“ atliko 2006 metų vasario mėnesį. Tyrimo metu buvo apklausta per 500 šalies gyventojų.

Kaip matome, tiek vasario 16, tiek Šv. Valentino diena lietuviams yra beveik vienodai svarbi. Tačiau daug popiuliariau švęsti yra Šv. Valentino dieną, kuri paprasčiausiai tėra per daug išpūsta komercinė šventė, iš kurios kasmet pasipelno verslininkai. Tai savo
straipsnyje „ Ar Šv. Valentinas pakeis Kudirką?“(2005 02 16) akcentuoja Virginijus Savukynas. Straipsnis kritikuoja susidariusią situaciją, jog Šv. Valentino diena svarbesnė už vasario 16. Jis pateikia ganėtinai originalias idėjas, kaip atgaivinti lietuvių patriotinę dvasią: „Pastebėkime, jog jau dabar didžiausius patriotizmo priepuolius sukelia krepšinis ir “Eurovizijos” konkursas, nors pastarajame mes visuomet ir pralaimime. O juk abu fenomenai priklauso popkultūrai. Mums reikia daugiau popkultūros, kuri keltų tautiškumą. Reikia ne tik sporto ir dainų. Reikia filmų, panašių į “Herkų Mantą”. Reikia komiksų apie Lietuvos istoriją. Tiesiog nereikia bijoti popkultūros ir jos teikiamų galimybių lietuviškumui išlaikyti“.

Tai pat mane, kaip Klaipėdos universiteto studentą, sudomino Klaipėdos miesto Jūros šventė. Internete rastame „Vakarų ekspreso“ straipsnyje „Jūros šventė – gražiausias metų įvykis“ pateikiami „Rinkos analizės ir tyrimų grupė“ apklausos rezultatai. Apklausoje dalyvavo 502 klaipėdiečiai nuo 16 iki 74 metų. Didžioji dauguma pasisakiusiųjų Jūros šventę įvardijo kaip didžiausią Klaipėdos miesto šventę (66 proc.), 60 proc. teigė, kad ji garsina miestą, 25 proc. šią šventę įvardijo kaip didžiulį žmonių sambruzdį, o 17 proc. kaip alaus šventę.

Taigi surastą informaciją literatūroje, apie senuosius lietuvių papročius, šventes, papildęs medžiaga iš interneto, apie šių dienų populiariausias šventes, jų šventimo tradicijas, manau kad pakankamai susipažinau su savo pasirinkta tema „Mano sieloj šiandien šventė…“( šių žodžių autorius L. Gira).

Temos aktualumas

Šią temą pasirinkau norėdamas sužinoti, kokios šventės šiame XXI technologijų amžiuje išliko svarbiausios Lietuvos žmonėms, kiek globalizacija įtakoja naujų vakarietiškų švenčių skverbimąsi į Lietuvą. Taip pat dabar, kai susipažinau su senąja Lietuvos kaimo kultūra, jos paročiais, įdomu pasižiūrėti, kiek šių dienų jaunimas žino apie savo protevių švenčių tradicijas. Tiesą sakant, kol nepradėjau gilintis į savo temą, tol ir pats nė neįsivaizdavau, kaip buvo švenčiamos šventės senų senovėje, nė nemaniau, kad tiek daug įtakos papročiams turėjo agrarinis darbas.

Manau, jei pavyks gerai atlikti tyrimą švenčių tema, tai gauti rezultatai turėtų sudominti ne vieną asmenį, kuris nori sužinoti apie nūdienos kultūros lygi, kiek daug esame nutolę nuo senųjų tradicijų. Nors tai, kad kai kurių senųjų švenčių elementų nebėra šių dienų šventėse, akivaizdu.

Taip pat įdomu pažvelgti, kiek Lietuvos žmonės dar yra patriotiški, kas jiems svarbiau ar valstybinės šventės, ar suvakarietintos, komercinėmis tapusios šventės. Rezultatus galima nujausti, tačiau išsamus tyrimas parodys, kokios yra šių dienų tendencijos: dar labiau atitrūkti nuo savitos tautinės kultūros, ar vis dėlto bent minimaliai grįžti prie protevių švenčių papročių, kurios mano manymu tikrai būdavo ganėtinai linksmos ir žaismingos.

1.2 Tyrimo problema, objektas ir dalykas

Savo tyrimo problemą galėčiau įvardinti taip: vis stiprėjanti globalizacija ir spartus informacinių technologijų vystymasis labai veikia Lietuvos žmonių požiūrį į savo tautos kultūrą.

Tyrimo objektas: visuomenės požiūris į šventes.

Tyrimo dalykas: šventės.

1.3 Tyrimo tikslai ir uždaviniai

Tyrimo tikslas: nustatyti, kas turi įtakos skirtingam Lietuvos žmonių požiūriui į šventes.

Tyrimo uždaviniai:

1. Ištirti, kiek įtakos švenčių supratimui ir požiūriui į jas turi apklaustųjų amžius.

2. Išsiaiškinti, kokios šventės Lietuvos žmonėms yra mėgstamiausios.

3. Ištirti, kokioms gyventojų grupėms yra svarbesnės valstybinės šventės.

4. Nustatyti, per kurias šventes žmonės išleidžia daugiausiai pinigų.

1.4 Sąvokų tikslinimas

Agentūra – 1. Organizacija, atliekanti kieno nors pavedimus; 2. Įstaiga, per savo korespondentus renkanti žinias ir teikianti informaciją žiniasklaidai, pvz., spaudos agentūra.

Alkoholiniai gėrimai – tai gėrimai, savo sudėtyje turintys spirito (etilo alkoholio).

Faktas – tikras, nepermanytas įvykis, atsitikimas, reiškinys.

Globalizacija – visą pasaulį apimančios rinkos skverbimasis į šalių gyvenimą, sukeltas stiprėjančios tarptautinės finansinės rinkos, didėjančios pasaulinės prekybos, daugianacionalinių verslovių kūrimosi, telekomunikacijos naujovių.

Komercija – prekyba.

Papročiai – pasikartojantieji, įprastiniai žmonių elgesio tam tikroje situacijoje būdai.

Respondentas – asmuo, kuris atsako į anketos klausimus, iš kurio imamas interviu.

Ritualas – nustatyta apeiginių veiksmų tvarka tam tikram religiniam aktui atlikti.

Tendencija – pažiūrų, veiksmų kryptingumas.

Transformacija – pavertimas, pavirtimas, keitimas, persitvarkymas, persiformavimas

Socialiniai demografiniai rodikliai – tai socialines grupes identifikuojantys bruožai (lytis, amžius, šeimyninė padėtis, išsilavinimas ir kt.).

Šventė – iškilmių diena, kokio nors žymaus įvykio ar asmens atminimui; ne darbo, poilsio diena.

1.5 Išankstinis tiriamo objekto aprašymas

Šiame darbe bus tiriamas visuomenės požiūris šventes. Tyrime naudojamas atsitiktinės atrankos metodas. Tyrimui atlikti pasirinkta 30
tyrimu siekiama išsiaiškinti ne konkrečios visuomenės grupės, o įvairių visuomenės grupių atstovų, požiūrį į šventes. Taigi tyrimui atlikti pasirinkti respondentai nuo 18 metų. Manau, kad kuo įvairesnis respondentų amžiaus skirtumas, tuo labiau reprezentatyvūs duomenys bus gaunami.

Tyrime bus bandoma išsiaiškinti ar respondentai domisi senaisiais lietuvių švenčių papročiais, kokios šventės yra jiems svarbiausios. Taip pat ar lietuviams yra svarbios valstybinės šventės. Kas dažniau švenčia Vasario 16 – ąją, jaunimas ar pagyvenę žmonės. Bei kas daugiau išleidžia pinigų per šventes, vyrai ar moterys.

Tyrimo duomenys padės atskleisti, ar visuomenė pakankamai žino apie švenčių papročius, ar yra tokie pat patriotiški, kaip ir prieš daugiau nei 10 metų, kai buvo kovojama dėl Lietuvos nepriklausomybės.

Tyrimo duomenys leis teikti siūlymus, kaip skantinti žmonių domėjimąsi senaisiais lietuvių papročiais, kokias šventes dar labiau populiarinti, kad kuo daugiau žmonių pamėgtų švęsti, tas šventes, kurios dabar jiems nepatrauklios. Tai pat teikti siūlymus, kokių priemonių reikėtų imtis, ugdant jaunųjų Lietuvaičių patriotizmą, meilę savo tautos kultūrai.

1.6 Hipotezės

Tyrimo hipotezės:

1. požiūris į šventes ir jų supratimas skiriasi tarp skirtingo amžiaus žmonių.

2. moterys šventėms išleidžia daugiau pinigų nei vyrai.

2. Procedūrinė tyrimo dalis

2.1 Duomenų surinkimas

Anketos buvo platinamos labai paprastai, tiesiog jas dalinau šeimos nariams, pažįstamiems, draugams, kaimynams bei atsitiktiniams asmenims.

Atranka vyko balandžio pabaigoje. Pagrinde anketos buvo platinamos Palangos, Klaipėdos ir Skuodo miestuose. Džiaugiuosi kad pavyko prikalbinti ir keletą pedagogų užpildyti anketas, jų pateikta nuomonė labai vertinga, žinoma kitų respondentai ne mažiau svarbūs.

Pastebėjau, kad Klaipėdos miesto gyventojai, ganėtinai daug pastabų davė dėl to, kad jiems labai svarbi šventė – Jūros šventė. O tai tik parodo, kad rezultatais galimas pasitikėti ir respondentai buvo nuoširdūs.

Tai pat pasitaikė ir tokių repondentų, kurie ne visai suprato kaip užpildyti anketą, tad į ne visus klausimus visiškai atsakyta, tačiau ir tai, manyčiau, man į naudą, nes kitą kartą žinosiu, kad reikia aiškiau formuluoti, kaip atlikti vieną ar kitą užduotį. O visas šis darbas, duomenų rinkimas patiko, nors iš pradžių ir atrodė, kad bus labai sunku ir sudėtinga, tačiau kai gavau užpildytas anketas, labai įdomu buvo pasižiūrėti, kokias nuomones pareiškė respondentai.

Iš viso buvo apklausta 30 respondentų.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2600 žodžiai iš 5193 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.