Marcelijus martinaitis1
5 (100%) 1 vote

Marcelijus martinaitis1

Marcelijus Martinaitis

Poetas, eseistas, vertėjas Marcelijus Teodoras Martinaitis gimė 1936 balandžio 1 Paserbentyje (Raseinių r.). 1964 baigė Vilniaus universitetą, dirbo laikraščių ir žurnalų redakcijose, nuo 1980 dėsto Vilniaus Universitete. 1989 nuo Sąjūdžio išrinktas SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1992-1997 Nacionalinių kultūros ir meno premijų komiteto pirmininkas. Nacionalinės premijos laureatas(1998).

Eseistinėje knygoje Poezija ir žodis (1977) akcentavęs raiškos dalykus kaip svarbiausius kūryboje, atkreipęs dėmesį į klišės ir butaforijos gajumą eilėraščiuose, Martinaitis padėjo pagrindus meno autonomiškumui ir kultūriniam daugiasluoksniškumui suprasti. Poetas save suvokia kaip agrarinės kultūros atstovą, išgyvenusį tos kultūros žlugimą. Eilėraščių rinkiniuose Akių tamsoj, Širdies šviesoj (1974), Tie patys žodžiai (1980), Toli nuo rugių (1982), Gailile raso (1990), pasiremdamas archetipiniu mąstymu, iš buities detalių bando rekonstruoti senąją baltų pasaulėjautą ar žemdirbių civilizacijos kontūrus ir pagrindinius jos ženklus ( žemė, namai, Dievas, ryšys su mirusiais ), gamtos ritmu pagrįstą laiko tėkmės ir būties dėsnių suvokimą. Naivia sąmone prisidengus, intelektualiai apmąstoma gyvenimo vertė ir prasmė, kuriama savita, liaudiškąja etika pagrįsta vertybių sistema: vertę gauna naivumas, sugebėjimas pagailėti, ašara, skaudėjimas. Folkloro personažas – žemaitis Kukutis (Kukučio baladės, 1977, papildytas leidimas 1986) yra archajinės sąmonės fenomenas, depersonalizuota keistuolio figūra šiuolaikiniame pasaulyje ir išreiškia dvejopą poeto pasirinkimą: archetipinės išminties ir psichologinio rezervato apsiginti nuo režimo. Agrarinė kultūra suvokiama

ne tik kaip etikos normų, bet ir kaip tautos savimonės pagrindas.

Martinaičio kūrybos ir filosofinės veiklos centras yra individualiai patirtos ir suvoktos žemdirbių kultūros prasmių skleidimas, aiškinimas, įvertinimas. Poeto savivokoje jaučiama riba: esu patyręs žemdirbių kultūros gylį, prasmę, grožį ir jaučiu jos nykimą, žlugimą. Knygoje pavadintoje esė romanu „Laiškai Sabos karalienei“, sujungti straipsniai apie liaudies meną, tautosaką, Antano Vienuolio „Paskenduolės“, Juozo Apučio, Romualdo Granausko apsakymų interpretacijos. Knygos pavadinimas siejamas su legendiniu pasakojimu apie paukštį kukutį, Saliamono pasiuntinį, skraidinusį laiškus Sabos karalienei. Poetas pabrėžia jungiančią, komunikacinę meno funkciją. Jo pasisakymuose apie save iškyla pirminė kaimo namų patirtis, įspūdžiai šventės. Gyvendamas Vilniuje, jis didesnę laiko dalį praleidžia Vanagienėje, sode, tarp augalų, medžių.

„Saulės grąža“ – tai trečiasis Martinaičio eilėraščių rinkinys. Jame poetas tarsi grįžta prie pirminių daiktų, formų, spalvų, garsų. Greta kelio, liepto atsiranda slenkstis – jis ir perskiria, ir sujungia. Šviečia tai, kas nėra šviečiantys, – daiktai. Kvepia tuo, kas neturi kvapo, kas miesto žmogui gal yra ir išvis nežinoma – „iš molio išeinančiu pašalu“. Greta netikėtumu ar neįprastumo, kaip stiliaus principo, jau pastebima tai, kas vis stiprės, – gilus etninės kultūros podirvis. Šiame rinkinyje Martinaitis išbandė kelią į tautosaką: į jos motyvus, įvaizdžius, žanrus.

Rinkinys „Toli nuo rugių“ išreiškia dvasinę būseną žmogaus, esančio „toli nuo rugių“, tolstantį nuo gimtinės, kurios jau nebėra, nuo prigimtos kultūros: „Lyg džiovininkas, grįžęs mirt, žiūriu su grauduliu…“. Gimtinės sodyba ne vienam lietuviui lieka kaip prarastojo rojaus vaizdinys. Rugiai yra žemdirbiško lietuvių pasaulėvaizdžio ženklas.

Svarbus Martinaičio poezijos turinys, atsikartojantis bene kiekvienoje knygoje, – to žemdirbiškojo individo „aš“ atsivėrimas, jo individualios, niekieno daugiau nepatirtos pajautos bendruomeninės, kolektyvinės išminties fone. Šiuo požiūriu Martinaičio poezijos personažas iš tiesų turi Prometėjo bruožų, nors vėlgi, labai paradoksalių. Viena vertus, žemdirbiškos pasaulėjautos fone šis personažas iš tiesų yra savotiškas Prometėjas, kultūros herojus, į bendruomeninę sąmonę nešantis individualios savimonės, kūrybos kibirkštį ir šitaip palaikantis kultūrą bei civilizaciją. Antra vertus, tos kultūros ir civilizacijos požiūriu toks personažas yra gamtos sūnus, išsiskaidžiusiam, tarp savęs nebesusikalbančių individų pasauliui suteikiantis bendrumo jausmą, komunikacijos taisykles ir skelbiantis gamtos tiesą – tai amžinas Ozyris, kuris perspėja, kad gamta gyvena mumyse, ir jeigu trumpam, civilizacijos užgniaužta, ir apmiršta, tai tik tam, kad atgimtų iš naujo. O atgimus – kad sudrebintų civilizacijos pamatus, kad atsigręžtų į žemišką žmogaus prigimtį ir ją pripažintų. Nes ir gamtai, ir žmogui ruduo yra išbandymų metas – atviras susidūrimas su savo prigimtimi, jos išbandymas kantrybe ir laiku.

Visai M. Martinaičio poezijai būdingas žemdirbiškos kultūros, archetipinio mąstymo poetizavimas ryškus ir žinomiausioje poeto knygoje Kukučio baladės (1977, papildytas leidimas 1986). Pagrindinis šių baladžių veikėjas – naivus žemaitis Kukutis, keistuolis, kuriam nutinka įvairiausi sveiku protu nesuvokiami dalykai. Kukutis tampa mitinės, archajinės sąmonės simboliu.
Tačiau drauge šis moderniame pasaulyje nesusivokiantis, keistai besielgiantis personažas įkūnija tam tikras rezistencijos prieš sovietinį režimą idėjas. Folkloro stilizacijos Kukučio baladėse derinamos su paradoksu, grotesku.

1977 metais išėjo nedidelis M. Martinaičio rinkinys – „Kukučio baladės“. Maždaug prieš dešimtmetį pasirodęs „Kukutis vienkojis“ pradėjo gyventi kaip savarankiškas veikėjas, o jo pasaulis pradėjo plėstis, išėjo už Lietuvos ribų. Kukutis nėra iš kur nors perimtas, tokio Kukučio niekur nėra, jis yra sukurtas M. Martinaičio. Sukurtas iš savęs ir iš kitų, iš tų galimybių, kurias poetui davė tautosaka, pasakos, sakmės, įvairūs pašmaikštavimai ir pajuokavimai. Ypač tokio šiurkštoko humoro daug žemaičių tautosakoje, kur paminimas ir Kukutis, o ir žemaitis dažnai pavadinamas kukučiu.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 924 žodžiai iš 1826 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.