Marija Kiuri ir radioaktyvumas
1898 m.Marija Kiuri (Marija Sklodovskaja) ir Pjeras Kiuri iš mineralo vadinamo uranitu ir randamo įvairose žemės regionuose, išskyrė du naujus elementus, kuriuos pavadino radžiu ir poloniu. Ji suprato, kad neįprastos jų savybės – savaiminis švytėjimas ir gebėjimas įsiskverbti į kitas substancijas – kyla dėl atominių reakcijų, o ne dėl cheminių procesų. Šis atradimas, atvėręs kelią radioaktyviojo skilimo teorijai, pasirodė kaip tik per patį naujų atomo prigimties ir elektromagnetizmo atradimų bumą (elektronas buvo atrastas prieš kelis metus) ir tapo branduolinės fizikos užuomazga.
Pasak Abraomo Paiso(Abraham Pais), ponia Kiuri buvo”veržli ir galbūt pernelyg rūpestinga asmenybė, kurią reiktų prisiminti kaip svarbiausią radiochemijos iniciatorę”. Marija Kiuri arba Marija Skladovskaja, gimė Varšuvoje 1867m. lapkryčio 7d. Ji buvo jauniausia iš penkių Vladislavo ir Bronislavos Sklodovskių vaikų.Tėvas, nuskurdusios bajorijos atstovas, buvo fizikos mokytojas, o motina – pensiono direktorė. Motina mirė nuo turbekuliozės, kai Marijai buvo dešimt metukų. Užkrečiama liga neleido Bronislavai rodyti savo vaikams fizinio prieraišumo.
Marijos Kiuri mokslai – tai pasakojimas apie ryžtą ir įvairiausių kliucių įveikimą. Su Marija Kiuri gimnazijoje blogai elgtasi, jai uždrausta siekti aukštojo mokslo, nors mokėsi gerai. Taigi 1883m. baigusi gimnaziją, ji pradėjo mokytis draudžiamame, slaptame, feministiniame universitete. 1886m., būdama 18m., Marija pradėjo dirbti guvernante ir su seserimi Brone (Bronia) susitarė baigti mokslus Paryžiuje. 1891m. persikėlė į Prancūziją, kur buvo priimta į Paryžiaus Sorbonos universitetą. Ji tapo pirmąja moterimi, gavusia fizikės mokslinį laipsnį. 1893m. ji baigė Sorboną su pagirimu. O po metų čia gavo ir matematikės mokslinį laipsnį.
Nors iš pradžiu ji ketino po studijų grįžti i Lenkiją. Trumpa kelionė įtikino, jog jos viltis grįžti į tėvynę yra tuščios. Marija nusprendė likti Prancūzijoje. Jau buvo sutikusi aštuoneriais metais už ją vyresnį Pjerą Kiuri, vadovavusį laboratorijai Ecole de Physique at Chimie (Fizikos ir Chemijos mokykla). Susituokė 1895m., ceremonija buvo pasaulietiška: jie nesusikeitė sutuoktuvių žiedais, o medaus mėnesį keliavo dviračiais per Prancūzijos kaimus.
1895m. Vilhelmo Rentgeno atrasti spinduliai ir netrukus po to sekę Anri Bekerelio paslaptingų urano savybių tyrimai paveikė ir fizikos mokslą, ir Marijos Kiuri gyvenimą. 1897m. ji nusprendė studijuoti Bekerelio spindulius savo daktarinės disertacijos tezėse. Marija ėmėsi tirti urano savybes ir įvairius mineralus, turinčius urano. Uranitas netikėtai pasirodė esanti aktyvesnė už Bekerelio uraną. Kai Kiuri atrado, kad toris taip pat yra radioaktyvus , paslaptis dar labiau sustiprėjo. Apie savo tyrimus Marija pirmą kartą padarė pranešimą 1898m. balandžio mėn., o kitame dokumente, išleistame liepos mėn., Kiuri pranešė apie medžiagos, kuri vėliau pasiūlyta vadinti poloniu, atradimą. Pasirodė, kad Bekerelio spinduliai reiškiasi keliose substancijose; jie yra plitimo fenomeno gamtoje dalis. Marija ir Pjeras Kiuri pasiūlė jį vadinti radioaktyvumu.