Marija pečkauskaitė-šatrijos ragana
5 (100%) 1 vote

Marija pečkauskaitė-šatrijos ragana

Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana

(1877-1930)

(biografija):Marija Pečkauskaitė augo lenkiškai kalbėjusių bajorų šeimoje. Jos vaikystė buvo laiminga ir saulėta, su motinos muzikavimu, tėvo knygomis, globa bei meile, su gražios gamtos įspūdžiais ir ypatingu namų jausmu. Iš mažens girdėdama visus aplinkinius kalbant žemaitiškai ir pati nesunkiai išmoko šios tarmės, kurią vėliau perteikdavo dažnam savo herojui. Marija turėjo seserį ir du brolius – abu jie mirė jauni. Talentingų brolių mirtys – skaudžiausi rašytojos išgyvenimai. Marija Pečkauskaitė buvo vientisos katalikiškos pasaulėžiūros. Labdara, asketiškas gyvenimo būdas ir kūryba, paremta krikščionybės principais, sukonkretino būsimosios rašytojos pasaulėžiūrą.

Marija mokėsi bitininkystės, vėliau įgijo teisę dirbti namų mokytoja. P.Višinskio rūpesčiu gavusi stipendiją, ji studijavo filosofiją, literatūrą Ciuricho ir Fribūro universitetuose. Susidomėjo pedagogika, auklėjimo problemomis. Parašė knygą ,,Rimties valandėlė“. Ilgus gyvenimo metus M.P. buvo mokytoja. Ji stengėsi akcentuoti esminius dalykus, ugdyti asmenybę, pradėdama nuo kultūrino elgesio įpročių ir palengva eidama prie žmogaus dvasios. Ji tikėjo ir pasitikėjo Dievo valia, bet bijojo ir nemėgo paviršinio, rodomo davatkiškumo. Iš jaunų žmonių rašytoja gaudavo laiškų, kuriuose būdavo klausiama patarimų, kaip gyventi, kaip rasti gyvenimo prasmę. Šatrijos Raganai realybė – s i e l a. Ir savo kūryboje ji dažnai kalba apie meilę, pasiilgimą, ilgesį liūdesį, nerimą. Lietuvių literatūrai, ypač prozai, tai buvo dar gana nauja. Šatrijos Ragana stiprina vidinę žmogaus raišką, mažiau dėmesio skirdama aplinkybėms.

(kūriniai):Šatrijos Ragana parašė kelias apysakas (,,Viktutė“, ,,Vincas Stonis“, ,,Sename dvare“), dramą ,,Pančiai“, keliolika apsakymų. Meniškiausi apsakymai ,,Dėl ko tavęs čia nėra?“, ,,Iš daktaro pasakojimų“, ,,Irkos tragedija“. Reikšmingiausia apysaka – ,,Sename dvare“, iš esmės paskutinis rašytojos kūrinys, rašytas silpstant sveikatai, o vis neapleidžiant globos, šelpimo, pagalbos vargstantiems, dėl jų daug ko atsisakant. Rašytoja visada stengėsi savo poreikius apriboti, kad tik galėtų ką nors sušelpti, kam nors pagelbėti. Ji buvo krikščioniško elgesio pavyzdys, kantriai pakėlė visas negandas, sunkią ligą. Dar pilna dvasios jėgų, eidama penkiasdešimt trečiuosius metus, ji mirė Židikuose 1930 metais. Ten ir palaidota.

Amžinosios vertybės Šatrijos Raganos kūryboje

Š.R. mintyse visada buvo sutelktos į amžinąsias vertybes: kultūrą, knygas, muziką. Rašytoja jautė, kad menas kelia ir taurina žmogaus sielą, veda ją toliau, negu siekia šios dienos rūpesčiai. Kaip ir daugeliui amžiaus pradžios lietuvių inteligentų, rašytojai didelis autoritetas buvo M.K.Čiurlionis, nors ne visada suprantamas. Skaitydami Šatrijos Raganą, jaučiame tą pačią lietuviškumo dvasią, kylančią iš žmonių gyvenimo, kalbėjimo, iš gamtos nuotaikų ir spalvų. Rašytoja ir apie gamtą kalba taip kaip apie žmogaus dvasią, įsikūnijusią gamtoje jos pavidalais. Mes lengvai galėtumėm palyginti Žemaitės pasakojimą ir Šatrijos Raganos, kadangi Žemaitė pasakoja ramiai, o Šatrijos Ragana gana sujaudintai. Ji pirmoji žengė žingsnį nuo objektyvaus, ramaus lietuvių prozos pasakojimo prie sujaudinto, lyrinio kalbėjimo. Šatrijos Ragana iš karto siekia aukštųjų jausmo tonų.

Impresionizmas

XIXa. pab.-XXa. pr.

1. Pranc. „impression“ – įspūdis.

2. Filosofinis pagrindas – įsitikinimas, kad viskas pasaulyje kinta.

3. Tikslas – parodyti kūrinių įspūdį.

4. Impresionizmas pirmiausia ėmė reikštis tapyboje. Čia svarbiausia šviesos, spalvų ir lengvų potėpių žaismas, vizualiniai ieškojimai.

5. Rašytojas impresionistas greta vieno vaizdo deda antrą, trečią ir t.t. Sujungti jų paprastai nesistengia. Juos dažniausiai sieja bendra nuotaika. Vaizduojami žmonės tam tikrais gyvenimo momentais. Atskleidžiami jų jausmai, o ne veikla.

6. Poetika sumišusi su simbolizmo ir kitų modernistų srovių principais.

7. Lyrikai būdingas vaizdo tarybiškumas, trumpalaikių reiškinio savybių pabrėžimas, emocingumas, laisvas asociacijų žaismas, akustinė žodžių harmonija.

8. Prozai būdingas fragmentiškas siužetas, savarankiški lyriški epizodai, pasakojimo subjektyvumas, subtilumas, didelė potekstės reikšmė, trūkčiojantis, nervingas ritmas.

(kūrybos analizė ,,Dėl ko tavęs čia nėra?“): Šatrijos Raganos siekimas žodžiais išsakyti ne tik ką žmogus veikia, dirba, kaip sprendžia, mąsto, bet ir kaip jaučia tyloje vienas, išreikštas lyriniame apsakyme ,,Dėl ko tavęs čia nėra?“. Jausmus išsakančių žodžių kalboje nedaug, jie labai bendri: myliu, ilgiuosi, džiaugiuosi, kenčiu. O kiekviena būsena, kiekvienas jausmas kitoks, individualus. Jis neturi išorinių požymių, paslėptas, slaptas, slepiamas. Jo nėra ir kartu jis yra ir daug ką, kartais ir viską, lemia. Apsakyme ,,Dėl ko tavęs čia nėra?“ pasirodo ypatingas pasakotojas, kuris iš anksto nežino, kas ir kaip vyks; jis yra ir svarbiausiais veikėjas. Kūrinyje gamta apibrėžta kaip vyksmo vieta ir laikas, bet svarbiausia – sumegzti ryšį tarp vidinio pasaulio ir iškalbių gamtos ženklų. Apsakymo epizodai neišplaukia vienas
iš kito, nuo vienas kito ir nepriklauso. Jie priklauso tik nuo jausmo, nuo meilės, nuo ilgesio. Klausyti ne pasaulio, rūsčiai diktuojančio savo sąlygas ir reikalavimus, klausytis savęs, savo jausmų, klausytis, ,,ką mums sako prigimtis“. Jausmas – didžiausia vertybė; dviejų žmonių santykiuose svarbiausia, kad tave ,,visiškai suprastų, atjaustų, mintimis pasidalintų“. Bet sutelkdama dėmesį į jausmų pasaulį, Šatrijos Ragana juo neapsiriboja. Pozityvaus darbo visuomenės labui idealų išauklėta ir jų besilaikanti rašytoja stengiasi intymų dviejų žmonių jausmą susieti su pasiaukojimu žmonėms. Šatrijos Raganą traukia medituojanti, į save ir į pasaulį įsižiūrinti žmogaus būsena, giliosios žmogaus sielos akimirkos. Bet tradiciškai pirmenybė suteikiama veiklai, konkrečiam darbui. Kūrinio erdvė užpildoma būties daiktais: tikroviški medžiai, bičių aviliai, mylimos vietos ir nerealios svajonės – minties ir jausmo reiškiniai. Žmogaus būtis itin intensyvi, kaip medis išsišakojusi erdvėje ir laike. Tik iš šio taško žiūrėdami pajuntame ir klausimo ,,Dėl ko tavęs čia nėra?“ akcentą – ,,čia“. Apsakymas ,,Dėl ko tavęs čia nėra?“ suskaidytas į šešis segmentus. Pirmajame – pavasario vaizdas; antrasis, prasidedantis klausimu ,,Dėl ko, dėl ko tavęs čia nėra?!“, įtraukia į lyrinį vyksmą; trečiasis labiausiai pagrįstas gamtos ir žmogaus ryšio išgyvenimu; ketvirtasis – bičių tvarkymo epizodas; penktasis – muzikos pasaulio atskleidimas; šeštasis – pabaigos. Šių segmentų kompozicinė jungtis yra vidinė: tai nuotaikos, susietos su mylimo atsiminimu ir liūdesiu, kad čia jo nėra, slinktis. Laikas apsakyme sudaro tam tikrą ciklą: pradžioje yra pavasaris, toliau diena ir vakaras. Pabaigoje laiko grandys sujungtos: ,,kur tik neinu dieną ar naktį, vasarą ar žiemą – visur ir visados trūksta man tavęs!!“. Tačiau be šio gamtinio laiko jaučiama ir atskiro žmogaus laiko slinktis. Gamtos laikas ramus ir tikslingas, o žmogaus – baugus ir pilnas atsitiktinumų, bet kartu ir dvasinių įvykių, nuojautų, klausimų, neįspėjamo ilgesio. Gamtos laikas amžinai tekantis, o žmogaus laikas stabdomas mirties, neramių klausimų. Atminties, atminimo, atsiminimo gijos visame apsakyme gana ryškios. Atsimenamas laikas, kai būta kartu: dienos, vakarai. Praeitis yra intensyvesnė už dabartį. Begalinis artumas gamtai gaubia Šatrijos Raganos apsakymo žmogų. Žmogus yra su daiktais bei medžiais, kitais žmonėmis. Jis ir pats yra ryšys, jungėjas. Todėl kūrinyje ilgimasi pilnatvės, džiaugsmo, kurio neduota vienam. Todėl toks svarbus noras būti suprastam ir suprasti kitą.

Šiuo metu Jūs matote 44% šio straipsnio.
Matomi 1235 žodžiai iš 2794 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.