Pastarųjų dienų šventieji – mormonai
Mormonų bažnyčios istorija Mormonų doktrina Trys dangaus karalystės Mormonu gali tapti ir po mirties [Mormonai Lietuvoje]
Atvėrę duris nepažįstamajam su knygų ar brošiūrų glėbiu, galime būti tikri, jog į mūsų namus atėjo misionieriai. Tokiu būdu savo tikėjimą Lietuvoje aktyviausiai skelbia Jehovos liudytojai arba mormonai. Šį kartą kalbėsime apie mormonus, arba Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčią ir jos pasekėjus. Turimais duomenimis, šios bažnyčios nariais save laiko per 11 milijonų žmonių visame pasaulyje. Pagrindinė bažnyčios būstinė yra Salt Lake Sičio mieste, Jutos valstijoje(JAV). Šių vietovių pavadinimai daugeliui turbūt žinomi iš 2002 m. čia vykusios Žiemos olimpiados.
Mormonų bažnyčios istorija
Šios bažnyčios įkūrėjas – Jozefas Smitas (1805-1844). Jo šeima buvo krikščioniška, tačiau nesusijusi su jokia konkrečia bažnyčia. Pirmoji vizija aplankė keturiolikmetį Jozefą. Jam pasirodė Dievas Tėvas bei Jėzus Kristus ir pasakė, jog žemėje kol kas nėra tikros krikščionių bažnyčios, ir todėl jis neturėtų skubėti rinktis. Antrąją viziją J.Smitas pamatė būdamas septyniolikos – jam apsireiškė angelas Moronijus ir nurodė vietą, kur užkastos auksinės plokštės, ant kurių aprašyta senovės Amerikos civilizacijos istorija. Ketverius metus J.Smitas dirbo, kol išvertė tekstą ir išleido jį, pavadinęs Mormono knyga. 1830-aisiais J.Smitas Niujorke įkūrė Kristaus bažnyčią, kurią 1838 metais pervadino į Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčią.
Nauja bažnyčia patyrė persekiojimų, nes buvo manoma, jog mormonai skelbia naująją teokratiją bei poligamiją. Didelio pasipriešinimo sulaukė ir mormonų teiginys, jog Mormono knyga yra apreikštasis Dievo žodis, toks pat kaip hebrajų ar krikščionių raštai. Nors opozicija ir trukdė, bažnyčia augo. Jos nariai buvo persekiojami, tremiami, todėl 1847 m., vedami antrojo bažnyčios prezidento Brighamo Youngo (1801-1877), jie atsidūrė Druskos ežero slėnyje (Salt Lake Valley) ir čia įkūrė Salt Lake Sičio miestą, dabartinės Jutos valstijos sostinę.
1844-aisiais mirus J.Smitui, mormonų religinę bendruomenę ištiko krizė. Dvylika bažnyčios apaštalų meldė atsiųsti įpėdinį. Vienos vizijos metu Dievas apreiškė, jog antruoju bažnyčios prezidentu turi tapti B.Youngas. Mormonai skilo. 1844 m. buvo įkurta Reorganizuota pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia, kuriai vadovavo Jozefas Smitas III (bažnyčios įkūrėjo sūnus).
1890 m. bažnyčia gavo dar vieną apreiškimą, kuriame buvo nurodyta šiek tiek pakeisti tikėjimą bei doktriną, todėl ketvirtasis bažnyčios prezidentas W.Woodruffas išleido poligamiją draudžiantį manifestą. Tačiau tokių santuokų pasitaikė net iki 1920 m. Ir dabar yra kelios, nuo pagrindinės bažnyčios atskilusios bei dykumoje gyvenančios mormonų grupės, vis dar propaguojančios poligamiją.
Trys dangaus karalystės
Mormonai tiki, jog po mirties jų dvasia atsiskiria nuo kūno ir patenka į teismą, kuriame nusprendžiama, ar jis vertas gyventi su Dievu Tėvu ir Jo Sūnumi amžinybėje. Po šio teismo dvasia gali patekti į tris dangaus karalystes. Į pirmąją karalystę pakliūva tie, kurie sąmoningai atmetė Jėzaus Kristaus Evangeliją ir padarė didelių nuodėmių: buvo neištikimi, melavo,žudė ir dėl to nesigailėjo. Šie žmonės esą niekada nebus kartu su Jėzumi Kristumi ar Dievu Tėvu. Antroji karalystė, anot mormonų, skirta tiems, kurie garbingai gyveno Žemėje, tačiau buvo užsiėmę žemiškais darbais ir neliudijo Jėzaus. Šie asmenys gali būti kartu su Sūnumi, tačiau negalės gyventi kartu su Tėvu. Trečioji ir svarbiausia karalystė yra visų mormonų siekinys. Ji skirta tiems, kurie drąsiai liudijo Jėzų ir buvo pakrikštyti. Į šią karalystę gali pakliūti tik susituokę šventykloje. Čia patekęs gali visą amžinybę būti kartu su Tėvu ir Sūnumi. Mormonai tiki, jog amžinas gyvenimas yra didžiausia Dievo dovana žmonėms, o Išganymo planas yra būdas tą dovaną gauti. Taip pat jie mano, kad kiekvienas žmogus gali tapti Dievu ir turėti visą galią ir šlovę, kurią turi Dievas Tėvas.
Mormonų doktrina
Jau pats pavadinimas -Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia – yra aliuzija į tradicinę krikščionybę. Daugelis mormonų vartojamų sąvokų taip pat yra perimtos iš krikščionybės, tačiau jos yra kitaip interpretuojamos, dėl to religijotyrininkai šią bažnyčią yra linkę vadinti pseudokrikščionišku religiniu judėjimu.