Marsas1
4 (80%) 2 votes

Marsas1

Nevarėnų pagrindinė mokykla

Referatas

Atliko: Lina Butkutė

Tikrino: Daiva Pociutė

Nevarėnai

2005



Marsas – išorinė planeta, esanti arčiausiai Žemės, ketvirta pagal nuotolį nuo Saulės. Tai didžiausią susidomėjimą keliantis Žemės kaimynas, dėl rausvos spalvos pavadintas romėnų karo dievo vardu.

Žiūrint pro teleskopą, Marsas panašus į rausvą skritulį su baltomis ašigalių kepurėmis ir tamsiais reljefiniais dariniais, kurie iš esmės nekinta. Jo vidutinis nuotolis nuo Saulės 228 milijjonai kilometrų. Marso metai trunka 678 Žemės paras, o Marso para – 24 h 37 min.

Maždaug kas 15 metų Marsas ir žemė suartėja iki mažiausio 55 mln. km atstumo – įvyksta didžioji opozicija. Paskutinė tokia opozicija buvo 1988 m. Opozicijos metu pro teleskopą gerai matomos baltos Marso ašigalių kepurės iš ledoir sušalusio anglies dioksido.

Klimatas. Į Marso paviršių patenka du su viršum kartų mažiau Saulės spindulių energijos į ploto vienetą negu į Žemę. Marso ašies posvyris į orbitos plokštumą tik truputį didesnis negu Žemės, taigi čia vyksta tokia pat metų laikų kaita, tik kiekvienas sezonas dvigubai ilgesnis negu Žemėje. Kaip ir Žemės, Marso pietų ašigalis atsisukęs į Saulę. Marso klimatui šis reiškinys turi didesnę įtaką negu Žemės orams, nes Marso orbita labiau ištęsta. Dėl to pietų pusrutulyje, palyginti su šiaurės pusrutuliu, ryškesni klimato kontrastai: vasaros karštos ir trumpos, o žiemos ilgesnės ir šaltesnės. Ties Marso pusiauju vasaros vidurdienį temperatūra gali pakilti iki 16 C ir aukščiau. Naktys labai šaltos, nes plona atmosfera negali sulaikyti. Šilumos šiltnamio efektas Marse nedidelis. Dėl žemos temperatūros ir menko atmosferos slėgio Marse nėra vandenynų ir jūrų, kurios išlygina Žemės temperatūros svyravimus. Marso paviršius atogrąžų juostoje dieną gana greitai įšyla ir temperatūra pakyla iki C ir aukščiau, bet vakarop ir per naktį nukrinta iki – C ir žemiau. Tačiau Marsas nėra visai sustingusi nuo šalčio planeta.

Dėl retos ir giedros Marso atmosferos labai kinta paviršiaus t-ra per parą;

Atmosferoje yra vandens garų, tačiau tūkstančius kartų mažiau kaip Žemės atmosferoje; be to, pastebėti jų kiekio paros ir sezoniniai svyravimai(metų sezonai ten kone dvigubai ilgesni kaip pas mus) dėl didelių temperatūros svyravimų. Marsui būdingi stiprūs vėjai, sukeliantys dideles smėlio audras apimančias visą planetą. Rausvo smėlio debesys kartais pakyla net į 50 km aukštį. Vasarą vėjų greitis siekia 2—7 m/s, rudenį – 5—10 m/s. Būna uraganų (iki 100 m/s).

Marso atmosfera. Marsas turi labai retą atmosferą, jo vidutinis tankis mažesnis negu Žemės, skersmuo daug trumpesnis (6794 km), dėl to pabėgimo greitis irgi yra mažas – 5 km/s, slėgis 170 kartų mažesnis už Žemės. Todėl tokia plona ir reta Marso atmosfera. Ją sudaro anglies dioksidas (95,3 %), azotas (2,7 %), argonas (1,6 %), nedidelis kiekis deguonies ir vandens garų. Temperatūra Marse labai svyruoja: ties pusiauju ji būna iki -103 °C naktį ir 17 °C dieną. Tai susiję su reta atmosfera, dėl kurios nėra šiltnamio reiškinio. Vidutinė temperatūra siekia vos – 63 °C. Marso vienetinis paviršius gauna 2,3 karto mažiau Saulės energijos negu Žemė.

Marsui būdingi stiprūs vėjai, sukeliantys dideles smėlio audras. Rausvo smėlio debesys kartais pakyla net į 50 km aukštį. Vasarą vėjų greitis siekia 2—7 m/s, rudenį – 5—10 m/s. Būna uraganų

(iki 100 m/s).

Marso paviršiuje nėra skysto vandens, tačiau baltos jos ašigalių kepurės veikiausiai sudarytos iš vandens ledo su tam tikra sušalusio anglies dvideginio (sauso ledo) priemaiša. Kad Marse esama ledo, o gilesniuose sluoksniuose – amžinojo įšalo ir vandens, rodo ne tik Marso paviršiaus dariniai, primenantys upių ir jų intakų slėnius, bet ir grunto tyrimai. Ašigalių kepurių dydis kinta priklausomai nuo metų laikų; kai kepurės didžiausios, jas galima pamatyti pro nedidelį teleskopą.Smėlio griūtys Marso kopose. Galbūt galima būtų pasikaitinti saulutėje? Tik truputį šaltoka bus. Audra Marso šiaurėje. „Mars Global Surveyor“ nuotrauka 1999 m.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 683 žodžiai iš 2257 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.