Marsas2
5 (100%) 1 vote

Marsas2

Turinys

Marso charakteristika………………….2 – 3psl.

Marso pavadinimo kilmė…………………..3psl.

Trumpai apie Marsą……….…………….4psl.

Marso palydovai………………………..5psl.

Marso tyrinėjimai…………………………6 – 7psl.

Paslaptingi Fobo krateriai……………..8psl.

Nuotraukos………………………….9– 10psl.

Naudota literatūra…………………….11psl.

Marso charakteristika

Pusiaujo skersmuo 6794.4 km

Ašigalinis skersmuo 6754.6 km

Paplokštumas 0.0058

Masė 6.419•1023 kg

(0.1074 Žemės masės)

Vid. tankis 3.93 g/cm3

Laisvojo kritimo pagreitis

(prie paviršiaus) 3.71 m/s2

Pabėgimo (II kosminis) greitis 5.02 km/s

Apsisukimo apie ašį žvaigždinis periodas 24.62 h

Pusiaujo plokštumos posvyris į

orbitos plokštumą 25.2

Apskriejimo aplink Saulę periodas 1.8809 m.

Sinodinis periodas 779.9 d

Nuotolis nuo Saulės:

afelyje

perihelyje

vidutinis249.2 mln. km

206.6 mln. km

227.9 mln. km

Orbitos ekscentricitetas 0.0934

Orbitos plokštumos posvyris į

ekliptikos plokštumą 1.85

Nuotolis nuo Žemės:

didžiausias

mažiausias401.3 mln. km

54.5 mln. km

Afelis – aplink Saulę skriejančio natūralaus ar dirbtinio kūno orbitos taškas, labiausiai nutolęs nuo Saulės masės centro. Afelio nuotolis q apskaičiuojamas pagal formulę q=a(1+e) ,čia a – orbitos ilgoji pusašė (arba vidutinis nuotolis nuo Saulės), e – ekscentricitetas.

Perifelis – aplink Saulę skriejančio kūno orbitos taškas, mažiausiai nutolęs nuo Saulės masės centro. Žemė perihelyje būna maždaug sausio 3 d. Apskaičiuojamas pagal formulę: p=a(1-e), čia a – didžioji orbitos pusašė (arba vidutinis nuotolis nuo Saulės), e – ekscentricitetas. Tolimiausias orbitos taškas vadinamas afeliu.

Ekscentricitetas – dydis e, apibūdinantis orbitos elipsiškumą. Lygus atstumo tarp elipsės centro ir jos židinio santykiui su didžiuoju elipsės pusašiu. Apskritiminės orbitos e=0, parabolinės orbitos e=1. Žinant didįjį orbitos pusašį a ir ekscentricitetą, galima apskaičiuoti orbitos perihelį p ir afelį q : p=(1-e)a, q=(1+e)a .

Marso pavadinimo kilmė

Marsas dėl raudonos spalvos pavadintas romėnų karo dievo vardu. Kitos civilizacijos Marsą vadindavo taip pat su šiuo pažymiu susijusiais vardais. Pavyzdžiui, egiptiečiai vadino „Her Desher“, kas reiškė „Raudonas“.

MARSAS

Marsas – tai Saulės sistemos planeta, ketvirta pagal nuotolį nuo Saulės. Aplink Saulę skrieja elipsine orbita 24.1 km/s vid. greičiu (1 lent.). Geriausiai matomas opozicijos metu. Jei opozicijos metu Žemė yra toliausiai nuo Saulės, o Marsas arčiausiai jos, įvyksta didžioji opozicija (ji pasikartoja vidutiniškai kas 14 m.). Didžiosios opozicijos metu atstumas tarp Marso ir Žemės būna mažiausias (~55 mln. km), Didžiojoje opozicijoje Marso diskas matomas 25″ kampu, jo spindesys siekia -2 ryškį. Marso paviršiuje daug kraterių, yra kanjonų, plokštikalnių, lygumų, ungikalnių. Vidutinis aukščių skirtumas ~10 km. Aukščiausi planetos kalnai yra 4 ugnikalniai (Olimpas, Arsija, Askrėja ir Povas), aukštis 20-25 km. Planetos plutoje yra didžiulių plyšių ir sprūdžių; didžiausia yra ~4000 km ilgio, Marinerio kanjonų sistema. Vietomis vingiuoja sausos upių vagos. Marso p. pusrutulis ~3 km aukštesnis negu šiaurinis, be to, p. pusrutulyje žymiai daugiau kraterių. Marso atmosfera susideda iš anglies dioksido (95%), azoto (2.5%), argono (15%) deguonies (0.1%), vandens garų (<0.2%). Planetos geometr. albedas 20%, slėgis prie planetos paviršiaus ~170 kartų mažesnis negu prie Žemės paviršiaus: 15-45 km aukštyje kartais matomi ploni debesys, sudaryti iš ledo kristalų. Dėl retos ir giedros Marso atmosferos labai kinta paviršiaus t-ra per parą; pusiaujo srityse vidurdienį paviršius įšyla iki 20 C, per naktį atšąla iki -100 C. Atmosferoje pučia stiprūs vėjai (iki 100 m/s), kurie sukelia smėlio audras, apimančias visą planetą. Pasak Marso sandaros teorinių modelių Marsas turi ~1000 km spindulio geležies ir geležies sulfido branduolį, ~2300 km storio silikatų mantiją ir virš jos ~100 km storio granito ir bazaltų plutą. Magn. laukas ~500 kartų silpnesnis negu Žemės.

Marso palydovai

Marsas turi du palydovus: Fobą ir Deimą.

Fobas yra didesnysis Marso palydovas. Jo forma netaisyklinga: 27 x 22 x 19 km, orbitos spindulys 9380 km, orbitinis periodas 0,319 dienos. Vidutinis tankis 2,2 g/cm3. Fobo paviršiuje yra daug smūginių kraterių (didžiausias 10 km skersmens) bei 100-200 m pločio, 10-20 m gylio vagų.

Palydovą 1877 m. rugpjūčio 17 d. atrado amerikiečių astronomas Asepas Holas (Asaph Hall).

Deimas – mažesnysis ir tolimesnis Marso palydovas. Jo forma taip pat nėra taisyklinga: 15 x 12 x 11 km, orbitos spindulys 23 460 km, orbitinis periodas 1,263 dienos, vidutinis tankis 1,7 g/cm3. Paviršius daug lygesnis nei Fobo, tačiau yra keletas kraterių. Manoma, kad tai buvęs Jupiterio asteroidas, vėliau pritrauktas į Marso orbitą. Tačiau dėl šios teorijos dar ginčijamasi.

Palydovą 1877 m. rugpjūčio 12 d. atrado amerikiečių astronomas Asepas Holas (Asaph Hall).

Fobas ir Deimas yra graikų karo dievo Arėjaus sūnūs, taip pat tapę dievais. Fobas yra siaubo dievas, o Deimas – baimės. Šiais vardais ir buvo pavadinti Marso
palydovai. Marsas yra romėnų karo dievas ir su Fobu bei Deimu nėra susijęs, nes šie yra graikų dievų vardai.

Šis nesutapimas manoma kilo dėl to, kad Marso palydovus atradęs astronomas Asaph Hall tuo metu turėjo nemažai buitinių problemų. Norėdamas atkeršyti savo grėsmingai žmonai ir per daug nesigilindamas į mitologiją, vyras šiuos palydovus pavadino „siaubu“ ir „baime“ žmonos garbei.

Kai kurie šaltiniai teigia, kad vardus išrinko Itono koledžo direktorius Henris Medanas (Henry Madan). Jis aptiko šiuos vardus Homero „Iliada“ 15 knygoje, kur paminėti graikų karo dievo Arėjaus sūnūs: Fobas ir Deimas.

Marso tyrinėjimai

Marsas – išorinė planeta, esanti arčiausiai Žemės. Jam skiriama itin daug dėmesio. Šio amžiaus pradžioje daugelis astronomų buvo įsitikinę, kad Marse yra išsivysčiusi civilizacija. Dabar šis mitas yra sugriautas. Jau nebetikima, kad egzistuoja net ir primityvi organinė medžiaga.

Žiūrint pro teleskopą, Marsas panašus į rausvą skritulį su baltomis ašigalių kepurėmis ir tamsiais reljefiniais dariniais, kurie iš esmės nekinta. Jo vidutinis nuotolis nuo Saulės 228 milijjonai kilometrų. Marso metai trunka 678 Žemės paras, o Marso para – 24 h 37 min. Negana to, Marso ašies posvyris į orbitos plokštumą tik truputį didesnis negu Žemės, taigi čia vyksta tokia pat metų laikų kaita, tik kiekvienas sezonas dvigubai ilgesnis negu Žemėje. Kaip ir Žemės, Marso pietų ašigalis atsisukęs į Saulę. Marso klimatui šis reiškinys turi didesnę įtaką negu Žemės orams, nes marso orbita labiau ištęsta. Dėl to pietų pusrutulyje, palyginti su šiaurės pusrutuliu, ryškesni klimato kontrastai: vasaros karštos ir trumpos, o žiemos ilgesnės ir šaltesnės. Ties marso pusiauju vasaros vidurdienį temperatūra gali pakilti iki 16 C ir aukščiau. Naktys labai šaltos, nes plona atmosfera negali sulaikyti šilumos. Tačiau Marsas nėra visai sustingusi nuo šalčio planeta.

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 1079 žodžiai iš 1991 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.