Marsas4
5 (100%) 1 vote

Marsas4

Marsas – išorinė planeta, esanti arčiausiai Žemės. Jam skiriama itin daug dėmesio. Šio amžiaus pradžioje daugelis astronomų buvo įsitikinę, kad Marse yra išsivysčiusi civilizacija. Dabar šis mitas sugriautas. Marsiečių nėra, ir spėjama, kad aukščiausia gyvybės forma, kuri įmanoma šioje planetoje, tėra labai primityvi organinė medžiaga. Bet veikiausiai ši planeta išvis negyva. Nepaisant to, iš visų planetų Marsas panašiausias į Žemę ir būtent jis turėtų būti pirmas pilotuojamų ekspedicijų tikslas po Mėnulio.

Žiūrint pro teleskopą, Marsas panašus į rausvą rutulį su baltomis ašigalių kepurėmis ir tamsiais reljefiniais dariniais, kurie iš esmės nekinta. Jo vidutinis nuotolis nuo Saulės 228 milijonai kilometrų. Marso matai trunka 687 Žemės paras, o Marso para – 24 h 37 min. Negana to, Marso ašies posvyris į orbitos plokštumą tik truputį didesnis negu Žemės, tai-

gi čia vyksta tokia pat metų laikų kaita, tik kiekvienas sezonas dvigubai ilgesnis negu Žemėje.

Kaip ir Žemės, Marso pietų ašigalis perihelyje (arčiausiame prie Saulės orbitos taške) atsisuka į Saulę; Marso klimatui šis reiškinys turi didesnę įtaką negu Žemės orams, nes Marso orbita labiau ištęsta. Dėl to pietų pusrutulyje, palyginti su šiaurės pusrutuliu, ryškesni klimato kontrastai: vasaros karštos ir trumpos, žiemos ilgesnės ir šaltesnės. Ties Marso pusiauju vasaros vidurdienį temperatūra gali pakilti iki 16 oC ir aukščiau. Naktys labai šaltos, nes plona atmosfera negali sulaikyti šilumos. Tačiau Marsas nėra visai su-

stingusi nuo šalčio planeta.

Marso atmosfera

Marso vidutinis tankis (3,94 g/cm3) mažesnis negu Žemės, skersmuo daug trumpesnis (6794 km), dėl to pabėgimo greitis (kurį įgijęs kūnas įveikia planetos trauką) irgi yra ma-

žas – 5 km/s. Todėl tokia plona ir reta Marso atmosfera. Jos svarbiausias sandas yra ang-

lies dvideginis (95%); slėgis prie paviršiaus nesiekia nė 10 milibarų (1000 Pa). Jokia že-

miška būtybė negalėtų čia egzistuoti be specialios apsaugos.

Marso paviršiuje nėra skysto vandens, tačiau baltos jo ašigalių kepurės veikiausiai sudarytos iš vandens ledo su tam tikra sušalusio anglies dvideginio(sauso ledo) priemaiša. Ašigalių kepurių dydis kinta priklausomai nuo metų laikų; kai kepurės didžiausios, jas galima matyti pro nedidelį teleskopą.

Dariniai senuosiuose Marso žemėlapiuose (marsalapiuose)

Pirmąjį Marso piešinį 1659 m. nupiešė olandų astronomas Kristianas Heigensas(1629-

1695). Jame matoma V raidės pavidalo tamsi sritis. Iš tikrųjų tai yra mažesnis darinys, dabar vadinamas Didžiojo Sirto lyguma. Vėliau stebėtojai naudojo didesnius teleskopus ir jų sudarytuose marsalapiuose detalių daugiau. Pirmieji patikimi marsalapiai buvo sudary-

ti XIX a. II pusėje. Šiuolaikinių teleskopinių Marso stebėjimų epocha 1877 m. pradėjo Džovani Skiaparelis (1835 – 1910). Marsas tuomet buvo labai palankioje padėtyje – peri-

helis sutapo su opozicija.

Stebėdamas Milane, Skiaparelis sudarė marsalapį, kuris pranoko visus ankstesniuo-

sius. Jame astronomas nubrėžė tiesias, panašias į dirbtines linijas

ir pavadino jas “canali”. Nuo tol jos ir vadinamos Marso kanalais.

Tučtuojau buvo iškelta hipotezė, kad tai yra dirbtiniai vandens

kanalai, kuriuos iškasė planetos gyventojai, sukūrę didžiulę drė-

kinimo sistemą. Pagal šią intriguojančią hipotezę vanduo buvo imamas iš ledinių ašigalių kepurių ir siurbiamas į sausringus pusiaujo rajonus. Ten, kur kanalai kerta vienas kitą, marsalapyje matomos nedidelės dėmelės, pavadintos oazėmis; manyta, kad tai tankiausiai apgyvendintos Marso vietos. Pats Skiaparelis marsiečių hipotezės atžvilgiu buvo santū-

rus. Bet amerikietis Persivalis Lovelis (1855 – 1916), Lovelio observatorijos Flagstafe (Arizona, JAV) įkūrėjas, buvo įsitikinęs, kad Marse egzistuoja labai išsivysčiusi civiliza-

cija.

Marso paviršius

Nustačius, kad tamsios Marso paviršiaus dėmės negali būti jūros, kilo mintis, jog tai yra augmenijos plotai žemumose. Taip manyta iki “Marinerio-4” skrydžio. Šis kosminis aparatas buvo paleistas 1964 m. ir pirmąkart sėkmingai nuskriejo į Marsą. Paaiškėjo, kad tamsios sritys – tai ne įdubos. Dalis jų, taip pat ir Didysis Sirtas, yra didingos plokštikal-

nės su šlaitais iš visų pusių.

Didžioji Marso paviršiaus dalis yra raudonos ochros spalvos. Šios sritys vadinamos dykumomis. Planetos atmosferoje pučia vėjai, dažnos dulkių audros.

Kosminiai aparatai “Vikingai” pateikė duomenų, kad kažkada Marso paviršiumi tekė-

jo daug vandens. Chrisės rajoną kerta vingiuoti dariniai, pa- našūs į išdžiūvusias upių vagas. Čia yra ir pirminių uolienų “salų”; jos turi pasroviui nutįsusias uodegas. Beje, vėliau buvo iškelta hipotezė, kad mįslinguosius Marso kanalus išrausė išsilydžiusi lava, kažkada tekėjusi Marso paviršiumi.

Skrydžiai į Marsą

Marsas – palyginti maža planeta, kurią kasmet
galima stebėti kelis mėnesius (vidutinis laiko tarpas tarp gretimų opozicijų lygus 780 parų). Iki kosminių skrydžių pradžios žinios apie Marsą buvo ribotos. 1962 m. TSRS pirmąkart pasiuntė kosminį aparatą Marso link, tik, deja, ryšys su juo nutrūko pačioje skrydžio pradžioje. 1965 m. liepos mėn. JAV kos-

minė stotis “Marineris-4” praskriejo arti Marso ir perdavė į Žemę pirmąją išsamią infor-

maciją apie šią planetą.

“Marinerių” programa

Marso atmosfera, kaip ir tikėtasi, yra labai reta, tik vietoj laukto azoto ir 85 milibarų slėgio rasta, kad ji susideda iš anglies dvideginio, o slėgis paviršiuje nesiekia nė 10 mili-

barų (1000 Pa). Tai leido atmesti išsivysčiusios Marso gyvybės hipotezę. Įspūdingiausias atradimas buvo krateriai, išvaizda panašūs į Mėnulio, bet turintys žymių skirtumų. Marso krateriai dideli, kai kurie iš jų turi centrines kalvas kaip Mėnulyje. Tai kėlė nuostabą, mat tikėtasi, kad Marso paviršius lygus.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 939 žodžiai iš 3023 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.