Masturbacija
5 (100%) 1 vote

Masturbacija

Masturbacija (lot. manus – ranka + stupro – išniekinu), lytinio susijaudinimo ir orgazmo sukėlimas dirginant savo paties erogenines zonas, dažniausiai varpą (vyras) ir varputę (moteris). Pirmasis rašytinis šaltinis apie masturbaciją – tai Biblija. Žodis onanizmas yra kilęs iš biblinio asmens Onano. Pagal senovinį žydų įstatymą, Onanas, kaip artimiausias giminaitis, privalėjo savo bevaikiui mirusiam broliui jau po jo mirties sugyventi įpėdinį. Tačiau su brolio našle, kad ji išvengtų nėštumo, jis naudojo nutrauktą lytinį aktą, “leido sėklai kristi į žemę, kur ji žuvo”. (Tikriausiai jis tai darė, norėdamas savo paties vaikams išsaugoti jų dėdės palikimą). Jis, toliau rašoma šiame pasakojime, buvo nubaustas ankstyva mirtimi. Iš čia ir kilo žodis masturbacija (onanizmas).

Įvairiais laikais, apie šį “užsiėmimą” buvo labai prieštaringos nuomonės. Viduramžiais ir netgi paskutiniais šimtmečiais masturbacija buvo laikoma labai gėdingu dalyku, galinčiu sukelti grėsmę žmogaus sveikatai – tiek fizinei, tiek dvasinei. Šiais laikais tokie prietarai gali atrodyti gana juokingai, bet tokia žmonių nuostata turėjusi gana tvirtą pagrindą. Visų pirma todėl, kad dar nebuvo gerai pažinta žmogaus anatomija. Tačiau pagrindinės negatyvaus požiūrio į masturbaciją buvo šios:

1. Dalis psichiškai nesveikų žmonių turi padidintą lytinį potraukį ir sumažintą savikontrolę. Kuo didesnis ligonis, tuo drąsiau jis masturbuojasi kitų žmonių akivaizdoje. Dėl šios priežasties dauguma žymių praeities mokslininkų ir medikų galvojo, kad masturbacija veda link pamišimo. Taip manė ir XX a. pradžios mokslininkas, daktaras Kraftas-Ebingas. Jis parašė knygą “Lytinė psichologija”, kurioje buvo rašoma apie įvairiausius lytinius iškrypėlius, kurių didžioji dauguma buvo psichiškai nesveiki, arba iš šeimų, kuriuose buvo psichinių susirgimų. Absoliučiai daugumai šių žmonių masturbacija buvo vienas iš būdų bent jau savo vaizduotėje įgyvendinti tai, kas jiems teikdavo malonumą. Kad būtų lengviau įsivaizduoti, ko bijojo net mūsų amžiau pradžios žmonės, čia pateikiame pavyzdį iš daktaro Krafto-Ebingo knygos:

Daktaro Krafto-Ebingo praktikoje buvo atvejis, kai 8-metė mergaitė be jokių drovinių ir etinių ribų buvo tiesiog apsėsta minties apie lytinį gyvenimą. Ji masturbavosi jau nuo 4-erių metų, norėjo nužudyti savo tėvus, kad pastarieji netrukdytų jos seksualinių norų tenkinimui. Šis pavyzdys rodo, kad netinkamas merginos elgesys buvo siejamas su ankstyva masturbacija.

Panaši ir kito mokslininko, Janio Zalyčio, nuomonė apie masturbaciją. J.Zalytis, gyvenęs Sovietų Sąjungos laikais, manė, kad masturbacija veda prie įvairių lytinių iškrypimų (sadizmo, mazochizmo, eksbicionizmo ir net homoseksualizmo). Štai keletas citatų iš jo knygos “Meilės vardu”:

Klaidingai lytiškai orientuoti jaunystėje gali ir literatūra, kurioje tvirtinama, jog onanizmas – visiškai natūralus ir nekenksmingas reiškinys. Yra žinoma, kad onanizmas gana paplitęs tarp jaunuolių ir nevedusių vyrų. Ypač skatina jį akceleracija. Paaugliai onanizuojasi, net nesigėdydami vienas kito. Sveikatai ir tolesnei potencijai jis iš tiesų nekenkia, gal net priešingai. Tačiau tokiu atveju gali kilti noras vienam patalkinti, ir dėl to jaunuoliai patenka situacijon, kuri juos orientuoja į homoseksualizmą.

Taip pat J.Zalytis teigia, kad onanizmas gali sąlygoti meilę sau pačiam:

Seksualinė meilė sau pačiam – autoerotizmas, labiau būdingas moterims ir merginoms. Kai kurie autoriai net onanizmą laiko autoerotizmo išraiška. Tačiau vargu ar pagrįstai, nes onanizuojantis dažniausiai yra vaizduojamasi, jog santykiaujama su priešingos lyties asmeniu. Onanizmą galima laikyti autoerotizmu tik tada, kai jis yra grynai mechaniškas – be priešingos lyties įsivaizdavimo. Tada įvyksta ir atitinkama dezorientacija – seksualinį susijaudinimą tokiems individams gali sukelti net tokios vietos, kur dažniausiai onanizuojamasi, tačiau šitoks onanizmas yra žalingas tik tuo, kad sukelia erotomaniją. Blogiau bus tada, jei jaunuolis onanizuosis, neišsivaizduodamas priešingos lyties, arba – kas dar blogiau – darys tai, žiūrėdamas veidrodyje į save, t.y. įsimylėdamas save patį. Čia jau ne šiaip egoizmas, bet tikra, sąmojinga ar nesąmojinga meilė sau pačiam.

Toks būtų mokslinis požiūris, įsigaliojęs daugiau XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. O viduramžių žmones gąsdino labiau kitkas:

2. Religija. Dievas ir jo valdžia. Tais laikais, kai Bažnyčia turėjo didžiulę įtaką valdžiai ir degė inkvizicijos laužai – kūnas buvo laikomas tik laikina sielos buveine. Todėl buvo smerkiami visi žemiškieji norai, kūno poreikiai. Žmonėms buvo teigiama, kad lytinis potraukis yra vienas iš gyvuliškųjų, purvinųjų aistrų, buvo labai smerkiamas nesantuokinis lytinis gyvenimas, ir netgi sutuoktinius Bažnyčia ragindavo išlikti skaisčius visą savo gyvenimą. Masturbacija buvo laikoma ypač nuodėmingu dalyku. Ypač nuo to buvo stengiamasi apsaugoti vaikus, nes brendimo laikotarpiu padidėjęs susidomėjimas savo kūnu ir jame vykstančiais pokyčiais. Todėl vaikų praktiškai niekada nepalikdavo vienų, buvo stengiamasi

apsaugoti juos nuo bet kokių impulsų, galinčių paskatinti masturbacijai: buvo
griežtai cenzūruojamos knygos ir žurnalai, visiškai nevystomas lytinis švietimas. Taip lengva prieiti prie kraštutinumų – Anglijoje viena seselė sukūrė baisiai atrodantį prietaisą, kuris buvo maunamas berniukams ant varpos, siekiant padaryti masturbacija neįmanoma.

Praktikuojama ir abipusė masturbacija (pvz. Tarp homoseksualistų arba tarp vyro ir moters). Dažniausiai masturbuojamasi brendimo amžiuje, kai lytinis potraukis labai stiprus (paauglių hiperseksualumas),o galimybių jį natūraliai (su partnere) patenkinti nėra. Tuo metu jaunuolį kankina neaiški fiziologinė įtampa. Poreikis išsikrauti. Be pubertatinės, dar yra ankstyvoji (vaikystės) masturbacija, kai lytinis potraukis dar nesusiformavęs; taip pat egzistuoja tokia masturbacijos šaka, kaip substitucinė (pakeičiamoji) masturbacija, praktikuojama lytinio gyvenimo pradžioje, kai lytiniai santykiai dar nereguliarūs, moterys ja užsiima tada, kai vyras nesugeba jų patenkinti per lytinį aktą; mėgdžiojamoji masturbacija, kai bendraamžiai mėgdžioja besimasturbuojančius draugus (žinomi paauglių žaidimai, kai išsirikiavę į eilę vaikinai lenktyniauja, kurio sėkla nuskries toliausiai – tai nugalėtojo seksualinės galios rodiklis); įkyrioji masturbacija, kai masturbuojasi psichiniai ligoniai, kai kada jie masturbuojasi net ir tada, kai nejaučia potraukio, be erekcijos ir orgazmo – masturbacija tapo liguistu įpročiu, kaip alkoholis ar narkotikai.

Šiuo metu Jūs matote 59% šio straipsnio.
Matomi 1001 žodžiai iš 1702 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.