Mąstymas ir kalba1
5 (100%) 1 vote

Mąstymas ir kalba1

1. skyrius. Priartėjimas prie problemos

Mąstymo ir kalbos tyrimai yra viena iš psichologijos krypčių, kur aiškus

interfunkcinių santykių supratimas yra labai svarbus. Tol, kol mes

nesuprasime mąstymo ir pasaulio tarpusavio ryšio, negalėsime atsakyti, ar

net iškelti specifinių klausimų šioje srityje. Keista, tačiau psichologija

niekuomet netyrė šių santykių detaliai ir kruopščiai. Bendrai

inerfunkciniai santykiai dar nėra gavę dėmesio, kurio jie nusipelno.

Atomistiniai ir funkciniai analizės metodai, vyravę anksčiau, psichinius

procesus traktavo, kaip atskirus, izoliuotus. Šiais tyrimo metodais buvo

tiriamos atskiros funkcijos, tuo tarpu nekreipiant dėmesio į šių sąmonės

funkcijų tarpusavio priklausomybę, struktūrinę organizaciją, sąmonės srauto

vientisumą.

Sąmonės vientisumas ir santykiai tarp visų sąmonės funkcijų, tiesa, buvo

priimti visų, pavienės funkcijos buvo manoma veikią neatskiriamai,

nepertraukiamai susietai viena su kita. Tačiau senojoje psichologijoje,

neginčijama vienybės prielaida buvo sujungta su grupe tylių prielaidų,

kurios anuliuodavo ją visiems praktiniams tikslams. Buvo manoma, kad

santykiai tarp dviejų funkcijų niekuomet nekinta, kad, pavyzdžiui,

suvokimas vienodu būdu, visuomet yra susijęs su dėmesiu, atmintis su

suvokimu, mąstymas su atmintimi. Tačiau tiek, kiek yra žinoma apie psichinį

vystymąsi, pati jo esmė glūdi būtent interfunkcinės sąmonės struktūros

kaitoje. Psichologija turi į šiuos santykius ir jų vystymąsi žvelgti kaip į

pagrindinę problemą. Šis požiūrio pokytis yra būtinas produktyviems mąstymo

ir kalbos tyrinėjimams.

Pažvelgus į ankstesnių mąstymo ir kalbos tyrėjų rezultatus, matyti, jog

visos teorijos nuo antikos iki mūsų laikų svyruoja tarp, viena vertus,

mąstymo ir kalbos identifikacijos ar sintezės, kita vertus, tarp beveik

metafizinio jų atskyrimo ar izoliavimo. Teorijos išreiškia arba vieną iš

šių ekstremalių polių, arba užima tarpinę poziciją tarp jų, tačiau visos

mąstymo ir kalbos teorijos išlieka šiame rate.

Mes galime atsekti kalbos ir mąstymo identiškumo idėją nuo psichologinių

lingvistinių spėliojimų, kad mąstymas yra ,, kalba minus garsas‘‘ iki

modernių Amerikos psichologų ir refleksologų, kurie mano, jog mąstymas yra

refleksas užslopintas jo motorinėje dalyje. Visose šiose teorijose

klausimas apie kalbos ir mąstymo ryšį praranda savo reikšmę. Jeigu jie yra

vienas ir tas pats, tuomet jokio ryšio tarp jų ir negali būti. Tie, kurie

identifikuoja mąstymą ir kalbą, kaip tapačius, paprasčiausiai uždaro duris

ryšio tarp jų klausimui. Iš pirmo žvilgsnio šių teorijų oponentai atrodo

esą geresnėje padėtyje. Laikydami kalbą išorine mąstymo išraiška ir

bandydami išlaisvinti mąstymą nuo visų sensorinių komponentų, įskaitant

žodžius, jie ne tik kelia, tačiau ir bando išspręsti mąstymo ir kalbos

santykio problemą. Tačiau visiškai atskyrę mąstymą ir kalbą, išstudijavę

kiekvieną atskirai, jie mato ryšį tarp jų kaip visiškai mechanišką, išorinį

ryšį tarp dviejų skirtingų procesų. Verbalinio mąstymo analizė, dalijama į

du atskirus, iš esmės skirtingus elementus, užkerta kelią bet kokiam

vidiniam, ar esminiam santykio tarp mąstymo ir kalbos tyrimui.

Trūkumas slypi analizės metode, naudotame ankstesnių tyrėjų. Tam, kad

sėkmingai išspręstume mąstymo ir kalbos santykio problemą, turime

išsiaiškinti, kokį tyrimo metodą geriausiai būtų naudoti. Du visiškai

skirtingi psichologinių struktūrų tyrimo būdai yra galimi, kur tikriausiai

vienas iš jų ir atnešė tiek daug neaiškumų ir trukumų šios problemos

sprendimui.

1. Pirmasis metodas tiria sudėtingas psichologines visumas, skaidant į

elementus. Psichologija taip prieina aklavietę, kuomet analizuodama

verbalinį mąstymą skaido jį į elementus ir tiria juos visiškai

atskirai nuo vienas kito. Tokioje analizėje yra prarandamos

originalios verbalinio mąstymo ypatybės. Tokio tipo analizė pakreipia

klausimą į žymiai aukštesnį apibendrinimo laipsnį. Ji nesuteikia jokio

adekvataus tyrimo pagrindo daugeriopiems santykiams tarp mąstymo ir

kalbos, kurie iškyla vystymosi ir verbalinio mąstymo įvairiose

aspektuose. Vietoj to, kad įgalintų mus tirti konkrečius dėsningumus,

šis metodas suteikia bendrybes derančias visam mąstymui ir kalbai.

Taip pat tai veda prie daugelio klaidų, ignoruojant vieningą tiriamo

proceso prigimtį. Garso ir reikšmės vienybė, kurią mes vadiname

žodžiu, yra skiriama į dvi dalis, kurios yra manoma laikosi kartu dėl

tik dėl mechaninių asociacijų.

2. antrasis metodas gali būti pavadintas analizė vienetais arba grupėmis.

Vienetas čia reiškia analizės produktą, kuris priešingai nei

elementas, išlaiko visas pagrindines visumos savybes ir kuris toliau

negali būti skaidomas neprarandant jų. Verbalinio mąstymo vienetu

galima pavadinti dalyku, slypinčiu žodžio reikšmėje. Reikšmės

prigimtis yra neaiški.
Tačiau žodžio reikšmė yra tai, kad mąstymas ir

kalbą susijungia į verbalinį mąstymą. Taigi, reikšmėje, atsakymai į

ryšio tarp mąstymo ir kalbos klausimą gali būti atrasti. Geštalt

psichologijos ir asociacijų psichologijos atstovai žodžio reikšmės

prigimties ieškojo ne ta linkme. Žodis reiškia ne atskirą objektą, o

grupę ar visą klasę objektų. Kiekvienas žodis jau yra tam tikra

generalizacija. Taigi žodžio reikšmė yra mąstymo aktas. Tačiau tuo

pačiu metu reikšmė neatskiriama žodžio dalis ir taip pat priklauso

kalbos tiek mąstymo karalystei. Kadangi žodžio reikšmė yra kartu ir

mąstymas ir kalba, taigi mes joje randame verbalinio mąstymo vienybę,

kurios ieškojome. Aišku, tada tolesnių tyrimų metodas, siekiant

išsiaiškinti verbalinio mąstymo prigimtį, yra semantinė analizė —

vystymosi ir funkcionavimo, šio vieneto struktūros tyrimas, kuris

talpina mąstymą ir kalbą tarpusavyje susijusius. Šis metodas suderina

analizės ir sintezės pranašumus, suteikia galimybę adekvačiam visumų

tyrimui.

Racionalus, apgalvotas savo patirties, minčių perteikimas kitiems

reikalauja tarpininkaujančios sistemos, prototipo iš kurio radosi žmonių

kalba. Remiantis dominuojančia pažiūra, psichologija per daug supaprastino

šį reikalą. Buvo manoma, kad komunikacijos priemonės yra ženklai (žodis ar

ženklas), kad per atsitiktinumus žodis tapo asocijuotas su tam tikro

patiries turiniu ir dabar yra naudojamas to perteikimui kitiems žmonėms.

Nuodugnesnis supratimo ir komunikacijos vystymosi tyrimas vaikystėje, vis

dėlto, privedė prie išvados, kad tikroji komunikacija reikalauja reikšmės —

tai yra generalizacijos — taip pat kiek ženklų. Remiantis E. Sapir,

patirties pasaulis turi būti labai supaprastintas ir generalizuotas prieš

jį paverčiant simboliais. Tik tokiu būdu komunikacija tampa galima. Tol kol

patirtis slypi tik individo sąmonėje, ji yra neperduodama. Tam, kad ji

taptų perduodama, ji turi būti įtraukta į tam tikrą kategoriją, kuri žmonių

visuomenėje yra suprantama kaip vienetas.

Taigi, tikra žmonių komunikacija kaip prielaidą turi generalizuojantį

požiūrį, kuris aukštesnė žodžių reikšmės vystymosi stadija. Aukštesnės

žmonių komunikacijos formos yra galimos tik dėl to, kad žmogaus mąstymas

atspindi konceptualizuotą tikrovę. Taigi, dėl to kai kurios mintys negali

būti suprantamos ir perduotos vaikams, nors jie ir žino tuos reikalingus

žodžius. Gali vis dar stigti adekvačiai generalizuotos sąvokos, kuri

užtikrina pilną supratimą. Kaip teigė Tolstojus, vaikai dažnai turi sunkumų

mokydamiesi naujų žodžių ne todėl, kad jis skamba keistas, o dėl bendro

supratimo, kuriuo žodis remiasi. Visuomet gali rasti reikiamą žodį, kuomet

jau turi bendrą supratimą.

Reikėtų paminėti ir keletą problemų susijusių su kalba. Pirmiausia yra

ryšys tarp fonetinio kalbos aspekto ir reikšmės. Tradiciniai lingvistais

naudojo atskirą garsą, kaip analizės vienetą. To rezultatas, kad tai labiau

tiko fiziologijai ir akustikai, nei kalbos psichologijai. Modernieji

lingvistai naudoja fonemą — mažiausią nedalų fonetinį vienetą, paveikiantį

reikšmę ir žmogaus kalbos charakteristiką, atskirtą nuo kitų garsų.

Fonemos, kaip analizės vieneto pristatymas davė daug naudos tiek

lingvistikai, tiek kalbos psichologijai. Šis metodas yra tapatus su

anksčiau pristatytu analizės vienetų/grupių metodu.

Vienetų analizė nurodo kelią daugumai svarbių klausimų sprendimų. Šis

metodas pademonstruoja egzistuojant dinaminę reikšmės, kurioje susijungia

emocinis ir intelektinis elementai, sistemą. Tai parodo, kad kiekviena

mintis turi pakeistą emocinį požiūrį apie dalelę realybės, kurią ji liečia.Toliau, šis metodas leidžia atsekti kelią nuo žmogaus impulsų iki

specifinės to sukeltos minčių krypties ir atvirkščiai. Taigi, tai metodas,

kuris yra daug žadantis kalbos ir mąstymo tyrimuose.

2. skyrius. Piaget vaiko kalbos ir mąstymo teorija

J. Piaget indėlis psichologijai yra labai didžiulis. Jis iš pagrindų

pakeitė vaikų mąstymo ir kalbos tyrimus. Jis sukūrė klinikinį metodą,

plačiai naudotą tirti vaikų mintims. Jis pirmasis tyrė vaikų suvokimą ir

logiką. Piaget savo tyrimuose koncentruodavosi ties tuo, ką vaikai turi, o

ne tai ko jiems trūksta, palyginus su suaugusiais. Taip tirdamas vaikų

mąstymą Piaget parodė, jog skirtumas tarp vaikų ir suaugusiųjų mąstymo yra

labiau kokybinis, nei kiekybinis.

Tačiau Piaget teorija taip pat kenčia nuo dvilypumo, kas buvo labai dažna

tuometinėje psichologijoje. Šis susiskaldymas lydėjo psichologijos tapsmą

tikru mokslu. Ši dvilypumo ir susiskaldymo problema iškyla iš stiprių

nesutarimų tarp faktinės mokslinės medžiagos ir jos metodologinių ir

teorinių prielaidų, kas ilgai buvo ginčų objektu tarp idealistinio ir

materialistinio pasaulio suvokimo būdų. Tol kol psichologijai stinga

vienos viską apimančios sistemos, kiekvienas naujas atradimas veda prie

naujų teorijų kūrimo, tam, kad
galima būtų patvirtinti naujai atrastus

dalykus. Paplitęs dvilypumas yra matomas teorinių struktūrų ir jų

metafizinių ir idealistinių užuominų, ir empirinio pagrindo, kuriuo jos

esti paremtos, neatitikimu.

Piaget bando išvengti šios dvilypumo problemos akcentuodamas faktus. Jis

sąmoningai vengia generalizuoti, net savo paties srityje, nekalbant apie

peržengimą į kitas sritis. Piaget nuomone, tik grynas empirizmas yra

vienintelis saugus metodas.

Iš tikrųjų Piaget pliusas yra naujų faktų iškasimas, jų sunki analizė,

klasifikacija. Faktų lavina, atverdama naujas perspektyvas, praplėsdama

turėtas žinias, Piaget darbuose griūva į vaikų psichologiją. Ji klinikinis

metodas yra tikrai neįkainojamas instrumentas tirti sudėtingas vaikų

mąstymo struktūrų visumas ir jų vystymąsi. Šis metodas suvienija įvairius

jų tyrimus ir duoda nuoseklų, detalų vaikų mąstymo vaizdą.

Tam, kad suprastume Piaget turėtą duomenų bazę, reikia išsiaiškinti

filosofiją, kuri slypėjo už jo visų darbų. Piaget iškelia objektyvaus,

nustatytų vaikų mąstymo savybių tarpusavio susietumo klausimą. Ar šios

savybės yra atsitiktinės ir nepriklausomos, ar jos sudaro tam tikrą visumą,

su joms būdinga logika, apie tam tikrą centrinį vienijantį faktą. Piaget

mano, jog vis tik sudaro.

Remiantis Piaget, ryšys, vienijantis visas specifines vaikų logikos

savybes, yra vaiko mąstymo egocentrizmas. Egocentrizmą jis apibūdina kaip

užimantį tarpinę poziciją, genetiškai, struktūriškai ir funkciškai tarp

autistiško ir kryptingo mąstymo. Idėja apie kryptingą ir nekryptingą

mąstymą yra pasiskolinta iš psichoanalitikų. Pasak Piaget, kryptingas

mąstymas yra sąmoningas, tai yra, jame atsispindi tikslai, kurie yra

mąstančiojo galvoje/psichikoje. Autistiškos mintys yra pasąmoninės, tai

yra, jų turimi tikslai ir problemos, nėra sąmonėje.

Kryptingas mąstymas yra socialus. Jis vystosi labai didelėje patirties

įtakoje. Autistiškas mąstymas atvirkščiai, yra individualus ir nepriklauso

nuo patirties ar išorės poveikio. Egocentrinis mąstymas yra viduryje tarp

autistiško mąstymo ir socializuoto (kryptingo) mąstymo, tai yra pagrindinė

Piaget hipotezė. Piaget mano, jog egocentrizmas yra tarp ekstremalaus

autistinio mąstymo ir loginio mąstymo, chronologiškai, taip pat ir

struktūriškai ir funkciškai. Piaget mąstymo vystymasis yra paremtas

psichoanalitinėmis prielaidomis, kad vaiko mąstymas natūraliai keičiasi iš

autistinio į realistinį dėl nuolatinio išorinio socialinio spaudimo. Taigi,

apibendrinant, autizmas yra, tarsi originali, anksčiausia mąstymo forma,

logiškas mąstymas atsiranda palyginus vėlai, o egocentriškas mąstymas

genetinis ryšys tarp pirmų dviejų.

Iki 7 — 8 metų, remiantis Piaget, egocentrizmas vyrauja. Visi vaiko logikos

fenomenai, yra labiau ar mažiau veikiami egocentrizmo. Jis teigia, kad

egocentrizmas persmelkia visą vaiko mąstymą, tiek verbalinėje, tiek

suvokimo sferoje. Po 7 — 8 metų, kuomet socializuotas mąstymas ima vis

labiau tobulėti, egocentrizmas vis tiek taip greitai visai neišnyksta. Jis

dingsta iš vaiko suvokimo sferos, tačiau išlieka kristalizuotas

abstraktesnėje verbalinio mąstymo sferoje. Taigi, Piaget prieina išvados,

kad egocentrinis mąstymas yra taip artimai susijęs su vaiko psichikos

prigimtimi, kad yra mažai paveikiamas patirties.

Faktinis pagrindas šiai Piaget nuomonei yra gautas vaikų naudojamos kalbos

tyrimų. Jo stebėjai, leido padaryti išvadą, kad vaikų pokalbius galima

suskirstyti į dvi grupes: 1) egocentriški ir 2) socializuoti. Skirtumai

tarp jų matomi iš jų funkcijų. Egocentriškame pokalbyje, vaikas kalba tik

apie save, nebando komunikuoti, nelaukia atsakymų ir dažnai nesirūpina, ar

jo kas iš viso klausosi. Tai labai primena monologą. Socializiuotoje

kalboje vaikas bando keistis savo mintimis su kitais — jis prašo,

nurodinėja, grasina, perduoda informaciją, klausinėja.

Remiantis Piaget, egocentrizmas pamažu nyksta, kuomet vaikas pasiekia

mokyklinį amžių. Taip atsitinka todėl, kad egocentriška kalba neišpildo

jokių naudingų funkcijų, todėl pamažu dingsta. Tačiau knygos autorių

eksperimentai siūlo priešingą požiūrį — manoma, jog egocentriška kalba

vaidina labai svarbų vaidmenį vaikų veikloje. Rezultatai rodo, kad

egocentriška kalba netrunka būti tik menku vaiko veiklos priedu. Bet to,

kad egocentrizmas yra išraiškos ir įtampos redukavimo būdas, jis greitai

tampa būdu pakreipti mąstymą tinkama linkme — planuoti problemos sprendimą.Taip pat eksperimentų rezultatai parodė didelį priklausomumą tarp veiklos

ir egocentriškų kalbų. Taip pat gauti duomenys parodė, parėmė hipotezę,

kad egocentriška kalba yra pereinamoji stadija iš balsinės kalbos į vidinę

kalbą. Vyresni vaikai dažniau problemą spręsdavo tyloje, kuomet jaunesni

murmėdavo. Tačiau paklausus, ką vaikas tyloje galvojęs, atsakymas būdavo

toks pats kaip ir tų, kurie išreikšdavo egocentrišką kalbą balsu. Taigi tai

prieštarauja Piaget, kuris mano, jog egocentriška kalba
yksta. Taigi, vidinė suaugusiojo kalba reprezentuoja jo mąstymą sau

labiau, negu socialinę adaptaciją — atlieka egocentrišką funkciją.

Vadinasi, kuomet egocentriška kalba nebesireiškia išorėje, jis vis tik

reiškiasi viduje — virsta vidine kalba. Taigi čia keliama hipotezė yra ta,

kad vidinės kalbos procesai išsivysto ir tampa stabilūs apytiksliai apie

mokyklinio amžiaus pradžią, o tai žymi staigus stebimos egocentriškos

kalbos nuosmukis toje stadijoje.

Piaget, mąstymo vystymasis yra palaipsnė socializacija. Net gi socialinė

kalba yra reprezentuojamas kaip kylanti iš egocentriškos kalbos. Čia

siūloma hipotezė yra visai kitokia. Knygos autoriaus nuomone, bendras

vystymasis vyksta taip: pirminė kalbos funkcija tiek vaikams, tiek

suaugusiems yra komunikacija, socialinis kontaktas. Anksčiausia vaiko kalba

yra iš esmės sociali. Iš pradžių ji yra globali ir daugiafunkcinė, vėliau

jos funkcijos tampa diferencijuotos. Tam tikrame amžiuje vaiko socialinė

kalba yra griežtai dalijama į egocentrišką ir komunikacinę kalbą

(komunikacinė kalba Piaget teorijoje yra vadinama socializuota). Taigi iš

šio požiūrio taško abi kalbos formos, tiek komunikacinė, tiek egocentriška,

yra socialios, tačiau skiriasi jų funkcijos. Egocentriška kalba pasirodo

tada, kai vaikas perkelia socialias, bendradarbiaujančias elgesio formas į

vidinę psichinių funkcijų sferą. Egocentriška kalba, atskilusi nuo

bendrosios socialinės kalbos, veda prie vidinės kalbos, kuri yra naudinga

tiek autistic, tiek loginiam mąstymui.

Bendras kalbos vystymosi supratimas skiriasi priklausomai nuo egocentriškos

kalbos interpretacijos. Čia pateikiama vystymosi schema — pirma socialinė,

tada egocentriška, tada vidinė kalba — priešingai tradicinė biheivioristų

schema — balsinė kalba, šnabždesių vidinė kalba — priešinga ir Piaget

schema — nuo neverbalinės autistic, per egocentrišką, iki socializuotos

kalbos ir loginio mąstymo. Knygos autoriaus nuomone, kalbos vystymasis

vyksta ne nuo individualios iki socializuotos, tačiau nuo socializuotos iki

individualios.

Klaidingi Piaget tvirtinimai

Moderni psichologija, o taip pat ir vaikų psichologija turi tendenciją

jungti psichologinius ir filosofinius klausimus. Ir iš tikrųjų mišri vaikų

mąstymo tyrimų sfera susisieja su pažinimo teorija, ir kitomis filosofijos

šakomis. Piaget tikriausiai netyčia paliečia vieną ar kitą iš šių šakų,

tačiau su nuoseklumu patikrina save ir staiga viską nutraukia. Nepaisant jo

išreikšto ketinimo vengti teorizavimo, jam nesiseka išlaikyti savo darbo

tikro faktinio mokslo ribose. Tyčinis filosofijos vengimas yra jau pats

filosofija ir tai gali sukelti daug nesuderinamumų.

Piaget dalijasi su Freud ne tik nepagrįstu malonumo principo suvokimu,

kuris eina prieš realybės principą, tačiau taip pat metafizine pažiūra,

kuri kildina malonumo troškimą iš biologiškai svarbaus pagrindo, kuris

pirminė ir svarbi psichinio vystymosi jėga. Piaget atskyręs poreikius ir

malonumą nuo adaptacijos, loginių jėgų, pristato loginį mąstymą kaip

atskirą nuo konkrečių poreikių, interesų ir troškimų, kaip gryną mąstymą,

kurio funkciją yra ieškoti tiesos dėl jos pačios. Autistic mąstymas —

priešingas realistiniam mąstymui (Piaget), knygos autoriaus nuomone, yra

vėlesnis išsivystymas, realistinio mąstymo rezultatas, mąstymas, kuris veda

prie tam tikro autonomijos laipsnio išsilaisvinti nuo realybės ir leidžia

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2807 žodžiai iš 9333 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.