Mąstymas1
5 (100%) 1 vote

Mąstymas1

Mąstymas

Mąstymas – tai betarpiškai susijęs su kalba socialiai sąlygotas psichinis procesas, analizės ir sintezės būdu apibendrintas tikrovės atspindys, kurio paskirtis yra atskleisti kažką naujo.

Mąstymas visais atvejais gali būti apibūdintas kaip ,,proto kalba”.

Yra trys mąstymo būdai:

1. Verbalinis mąstymas – tai vienas iš mąstymo būdų, kuris siejasi su sakinių srautu, kurį mes įsivaizduojame.

2. Mąstymas vaizdais – jis turi ryšį su vaizdu, ypač ta jo dalimi, kurią mes įsivaizduojame savo protu.

3. Motorinis mąstymas – susijęs su ,,proto judesiu”.

Mąstymas ir jutiminis pažinimas. Mąstymas atsiranda praktinės veiklos ir jutimo pažinimo sandūroje. Pažintinė veikla, prasidėjusi pojūčiais ir suvokimu, toliau pereina į mąstymą. Mąstymo šaltinis visadayra jutiminis pažinimas. Per pojūčius ir suvokimą mąstymas yra susijęs su išoriniu pasauliu. Mąstant vyksta gilesnis išorinio pasaulio pažinimas. Panaudodami pojūčius, suvokimą bei vaizduotę, galima sakyti, išeiname už jutiminio pasaulio pažinimo ribų. Mąstymas prasideda ten, kur jau nepakanka jutiminių pažinimo.

Mąstymas ir kalba. Kai mąstome, mūsų mintys lyg ir ,,aprengiamos” kalbos rūbais – kalbos išraiškos priemonėmis. Tai yra esminis skiriamasis gyvūnų ir žmogaus psichikos požymis. Nesvarbu, kokiomis formomis žmogaus mąstymas vyktų, jis neįmanomas be kalbos. Kuo giliau apgalvota mintis, tuo aiškiau ji gali būti išreikšta žodžiu ar rašytine kalba. Buvo įrodyta, kad moksleiviai sunkiai sprendžia uždavinius, kol nereiškia savo minčių garsiai. Garsisi formuluodami savo mintis kitiems, tuo pat metu suprantame jas ir patys. Žodyje, minčių formulavime, glūdi svarbiausios diskursyvinio mąstymo prielaidos. Yra keletas kalbų aspektų:

1. Pragmatinis – kalbos prasmė yra nustatyti reikšmes kurios pasiekia klausytoją.

2. Semantinis – tai ,,žaidimas” posakių, frazių reikšmėmis.

3. Sintaksinis – tai kalbos taisyklės arba kalbos ženklų santykiai.

Bendras kalbos nagrinėjimas visais trims aspektais yra vadinamas semiotika. Kalba turipirmaeilės reikšmės minčių ryšiams susiformuluoti.

Socialinė mąstymo prigimtis. Žmogaus protinis vystimasis vyksta žinių išsilavinimo procese, o pats procesas taipogi yra sąlygotas žmonijos istorinės visuomenės raidos. Sukauptos patirties įsilavinimas reikalauja didelių mąstymo pastangų ir kūrybiškumo. Neįsijungęs į žmonių bendruomenę, žmogus kaip asmenybė negali vystytis ir lieka tokiu, kaip jį auginę gyvūnai. Taigi, psichinį žmogaus vystimąsi lemia visuomeninė aplinka. Apie mąstymo socialinę prigimtį kalba ir toks ypatingas momentas – žmogaus kaip būtybės unikalumas išmokti kalbą.

Mąstymo logika ir psichologija. Mokslo žinių sistema sudaro pažinimo teorijos arba gnoseologijos pagrindą. Todėl kad, pasitelkiant formaliąją logiką ir psichologiją, yra tiriamas žmogaus mąstymas. Mąstymo tyrime logika ir psichologija viena kitą papildo. Logika tiria logines mąstymo formas, kurioms priskiriama sąvokos, sprendiniai. Svarbiausias mąstymo elementas yra sąvoka.

Sąvoka – mintis, kurioje atsispindi bendrieji, esminiai ir skiriamieji tikrovės reiškinio ar daikto požymiai. Sąvokų turinys atsiskleidžia sprendiniuose.

Sprendiniai – tai ryšio tarp tikrovės reiškinių ir daiktų arba tarp savybių ir požymių atspindys.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 520 žodžiai iš 1038 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.