Matematikos istorija3
5 (100%) 1 vote

Matematikos istorija3

Kada gimė skaičius? Tik per ilgus amžius atsirado dabartinė skaičiaus sąvoka.

Senosios tautos pirmuosius skaičius siejo su žodžiais, nusakančiais kokias nors ypatingas etaloninių aibių savybes. Gal būt todėl dabartiniai mūsų skaičiai yra giminėmis(vienas, viena, du, dvi)

Iš knygų apie Lietuvos praeitį, sužinome, kaip tuomet krautuvininkai ir smusmuklininkai žymėdavo valstiečių skolas. Tiesiog ant sienos ar durų staktos brėždavo brūkšnį ar kokį kitą ženklą . Grąžinus skolą, jis bųdavo panaikinamas. Net neraštingas kaimietis, žvilgtelejęs į šiuos ženklus, žinodavo, kiek yra prasiskolinęs. Dar ir dabar senesni žmonės, išsiruošę kelionėn, užmezga tiek nosinės kampų, kiek turi sutvarkyti reikalų. Tai liekanos skaičiavimo mazgeliais. Tokį lietuvių skaičiavimo būdą yra aprašęs XIV a. kronikininkas P. Duisbangietis.

Šie pavydžiai rodo, kad taip skaičiuojama, kai norima rezultatų užfiksuoti ilgesniam laikui. A.Šapokas redaguotoje „lietuvos istorijoje“ rašoma: „Tiek Lietuvoje, tiek Skandinavijoje net šiandien dar vartojamos tam tikros lazdelės skaičiams žymėti.Vienoj paprastos lazdelės pusėje, įpjaunami randeliai, kurie rodo kam nors įteiktų daiktų skaičių. Paskui lazdelė skeliama pusiau, kad abėjose pusėse liktu randelių žymės. Vėliau, sudėjus abi puses į vieną vietą, galima matyti, kiek yra įpjovimų. Tad nėvienas lazdelės „pasininkas“ nieko negali pakeisti… Tokios lazdelės vadinamos birkomis. Tas vardas liko iš tų laikų, kai lietuviai Birkos miestu prekiavo.

Kiekvienam konkrečiam skaičiu nurodyti buvo vartojama tam tikra aibė – etalonas. Kiekvienas žino, kad danguje yra vienas Mėnulis, kad žmogus turi dvi akis, kad yra keturios pasaulio šalys, kad ranka turi penkis pirštus.

PRIE MATEMATIKOS IŠTAKŲ

Matematikos nuėjo ilgą raidos kelią, kuris prasidėjo aritmetika. O aritmetika ne būtų gimusi, jei nebūtų išrastos skaičiavimo sistemos. Skaičiavimo sistemai atsirasti padėjo skaičiavimas pirštais, kai vienas žmogus rankos pirštais fiksavo vienetais, antras – dešimtism, trečias – šimtus ir t.t.

Skaičių „2“ buvo labai populiarus Lietuvoje. E.Šimkūnaitė aprašo naujametinius būrimus, kur reikėdavo nustatyti; ar skaičių „lygis“ ar „likis“(t.y. lygininis ar nelyginis). Labiausiai „du“ buvo pamėgtas Žemaitijoje. N.Vėlius rašo, kad žemaičių, vidurio lietuvių, suvalkiečių tautosakoje dažniau minimi gyvuliai; medžiai; nakties įvaizdžiai ir skaičius „2“.

Grupuojant skaičius į didesnius vienetus trejetas buvo paimtas pagrindu. Taip atsirado trejetainė sistema – „trijų ritmas“. Jo liūdininkai yra archiologiniai radiniai: akmens amžiaus keramikos ornamentuose brūkšneliai ir taškai išdėstyti po tris. Gausa ir tautosakos liūdijimų: „O ir atlėkė trys raibos gegės vidur tamsios nakties“, „Tris dienas. tris naktis kelialiu ėjau“, „Marti gedėjo tris nedėlias, sesuo trejus metelius“. Per gruodžio pradžioje švenčiamą šventę sambarios „trijų devynerių“ šventę, būdavo suberiama po saują kiekvienos rūšies javų ir padalijama, tris dalis.Tris kartpo devynias rūšis būvo beriama; krūva, ir daromas alus. Toliau dėkojama žemynėliai ir nupilama jau po tris kaušelius žemėn. N.Vėlius pažymi: „9, 12, 30, 60,- tradiciniai baltų skaičių matai, ir visus juos sudarant išeities taškas buvo tas stebuklingas skaičius trys“. Dėl tradicijų gajumo „devyni“ išiko įvairiose patarlėse bei posakiuose. Esant trejatainei skaičiavimo sistemai trs trejatai(arba devyni) galėjo būti palaikyti skaičiavimo riba, dideliu skaičiumi. Tiesa, istorija, mena skaičiavimo 12 pagrindu. Dar ne taip seniai mūsų seneliai ir proseneliai; įvairius smulkius daiktus(kiaučinius, kopūstų galvas ir pan.) pardavinėjo tuzinais(12) ir kapomis(60)

PIRMIEJI MATAVIMAI

Matuoti žmogus pradėjo tada, kai ėmė mąstyti; tiksliau – lyginti. Pvz.: vanduo ligi kelių, žolė lygi juosmens, lengvas kaip plunksna, sunkus kaip akmuo. Be darbo matų, paprasčiausi ir vieni seniausių yra matai; susiję su žmogaus kūno dalimis: pėda, plaštaka, pirštais, galva ir pan. Šie matavimai vadinami antropologiniais. Iš tokių Lietuvoje naudoti: Sieksnis – atstumas tarp abiejų išskiestų rankų nykščių, uolektis – atstumas tarp alkūnės linkio ir pirštų galų, colis – nykščio plotis, verškas – dviejų piršto nagelių ilgis, sprindis, pėda ir pan. Žinoma, šie matai yra apytikriai; tačiau patogūs.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 711 žodžiai iš 2344 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.