Mazeikiu miesto gamtine aplinka
5 (100%) 1 vote

Mazeikiu miesto gamtine aplinka

T U R I N Y S

ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………………….. 2

I. GAMTINĖS APLINKOS ANALIZĖ………………………………………………………………… 4

1. Bendra apžvalga…………………………………………………………………………………….. 4

2. Rajono UTM (10×10 km) kvadratų gamtinis – geografinis apibūdinimas……… 6

II. INFRASTRUKTŪRA…………………………………………………………………………………….. 12

3. Transporto infrastruktūros plėtra………………………………………………………………. 13

4. Vandens tiekimas ir nuotekų surinkimas bei valymas…………………………………. 14

5. Šilumos gamyba ir tiekimas…………………………………………………………………….. 16

6. Elektros energijos gamyba ir tiekimo infrastruktūra……………………………………. 17

7. Ryšiai, telekomunikacijos, informacinės technologijos………………………………… 18

8. Vietos infrastruktūra ir gamtos išteklių apsauga…………………………………………. 18

9. Privalumų, trūkumų, galimybių ir pavojų analizė……………………………………….. 19

III. KULTŪROS PAVELDAS……………………………………………………………………………… 22

11. Kultūrinė veikla……………………………………………………………………………………. 24

11.1. Savivaldybės kultūros centrai ir namai…………………………………………… 24

11.2. Viešoji biblioteka………………………………………………………………………… 27

11.3. Mažeikių muziejus………………………………………………………………………. 28

12. Saugomos teritorijos ir lankomi objektai………………………………………………….. 30

12.1. Draustiniai ir gamtos paminklai……………………………………………………. 30

12.2. Istorijos, archeologijos ir architektūros paminklai…………………………… 31

IV. SOCIODEMOGRAFINĖ APLINKA………………………………………………………………. 33

13. Socialinė apsauga…………………………………………………………………………………. 34

13.1. Gyventojų pajamų lygis……………………………………………………………….. 34

13.2. Užimtumas ir darbo rinkos politika……………………………………………….. 35

13.3. Biudžeto socialinės orientacijos mastas…………………………………………. 36

13.4. Socialinė parama………………………………………………………………………… 37

13.5. Socialinės paslaugos……………………………………………………………………. 39

13.5.1. Specialiosios socialinės paslaugos…………………………………….. 43

IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………… 45

PRIEDAI………………………………………………………………………………………………………………….. 48

Į V A D A S

Šiame šimtmetyje Lietuvoje gyvūnijos pažinimu ir tyrimais buvo rūpinamasi labiau nei praktine apsauga. Kita vertus, nepažinus ir neištyrus gamtinės aplinkos, neįmanoma vykdyti praktinės biologinės įvairovės apsaugos. Anksčiau šalies faunos tyrimais užsiiminėjo tik mokslinės institucijos ir mokymo įstaigos. Vėliau saugomų bei vertingų gamtinių teritorijų nuoseklius tyrimus ėmė vykdyti vis daugiau suinteresuotų, gamtosaugą propaguojančių įstaigų, visuomeninių draugijų ir net pavienių asmenų. Visų tikslas buvo vienas – kaupti informaciją apie gyvūnų rūšis, jų lokalias populiacijas, paplitimą gamtoje, bendrijas ir taikyti šią informaciją gyvūnijos buveinių praktinei apsaugai. Tačiau tuomet labai trūko tinkamo teisinio pagrindo užsiimti praktine gyvosios gamtos apsauga.

Atkūrus Lietuvos valstybingumą, prasidėjo teisinės gamtos apsaugos bazės kūrimas ir taikymas visuose valstybės valdymo lygiuose. Dar atsakingesni tapome už gyvosios gamtos išsaugojimą ateinančioms kartoms, kai Lietuvos valstybė pasirašė ir ratifikavo Biologinės įvairovės išsaugojimo ir Europos laukinės gamtos bei gamtinės aplinkos apsaugos (kitaip vadinamos Berno) konvencijas. Dabar šie dokumentai įpareigoja kiekvieną valdišką instituciją ir kiekvieną pilietį prisiimti atsakomybę bei rūpintis gyvosios gamtos išlikimu. Jų esmė – žmogus turi ją priimti, prasmingai naudoti ir rūpintis jos išsaugojimu kiekviename pasaulio kampelyje. Šie tarptautiniai dokumentai paskatino parengti ir priimti valstybinę Biologinės įvairovės apsaugos strategiją ir veiksmų planą, kurio daugelis punktų nukreipti į regioninę – apskričių ir savivaldybių veiklą.

Visa tai galima daryti ir aktyviai veikti tiktai tada, kai esi bent dalinai tam pasiruošęs – turi ir valdai informaciją apie savo kraštą ar administracinę teritoriją. Tam Mažeikių rajono savivaldybė 1997-2000 metais vykdė įvairius projektus, skirtus vietinių gamtinių vertybių ir biologinės įvairovės tyrimams: inventorizavo, tyrinėjo ir įvertino rajono
teritorijoje iki šių dienų išlikusias natūralias gamtines vertybes, kurios yra paskutinė galimybė išlikti biologinei įvairovei.

Ekonominiu požiūriu Mažeikių rajonas turi keletą išskirtinių bruožų: rajonas ribojasi su Latvijos teritorija; čia įsikūrusi viena didžiausių Lietuvos įmonių – AB „Mažeikių nafta“. Teigiamų galimybių rajono plėtrai teikia palyginti aukšta darbo jėgos kvalifikacija ir neblogą potencialą turinti švietimo sistema. Gerų specialistų yra visose srityse (švietimo, kultūros, sveikatos, aplinkos apsaugos). Šie specialistai nuolat tobulina savo žinias ir darbe naudoja naujausius savo srities pasiekimus. Neblogai išplėtota švietimo, socialinės ir sveikatos apsaugos, kultūros ir sporto paslaugų infrastruktūra. Pastebima teigiamų tendencijų kaimo ūkių struktūroje (specializacija, stambėjimas, alternatyvių žemės ūkio verslo šakų plėtra). Rajone pakankamai gerai išplėtotas kelių tinklas, pakanka geriamojo vandens resursų, atidarytas naujas daugelį šiuolaikinių standartų atitinkantis sąvartynas, nuolat vykdomi gamtinės aplinkos tyrimai. Daugelis svarbių rajonui projektų finansuojami iš Gamtos apsaugos fondo.

Rajono plėtrą turėtų paskatinti planuojami infrastruktūros plėtros projektai, tarp jų geležinkelio linijos Mažeikiai – Klaipėda atgaivinimas ir dujotiekio atšakos nutiesimas. Žmonių išteklių plėtrai papildomų galimybių suteiktų Mažeikių kolegijos ir Bendruomenės dienos centro įsteigimas. Taip pat būtina išnaudoti jau dabar egzistuojančias ir ateityje būsimas finansavimo iš ES priešstojiminės paramos programų (PHARE, ISPA, SAPARD) ir struktūrinių fondų galimybes.

Vis dėlto problemų ir pavojų rajono ūkio plėtrai yra daugiau. Pirmiausia minėtinas didelis nedarbas mieste ir kaime bei su juo susiję socialiniai sunkumai. Vietos įmonės ir ūkiai išgyvena sudėtingą laikotarpį – trūksta apyvartinių ir investicinių lėšų, maža vartotojų perkamoji galia, trūksta reikiamos kvalifikacijos darbo jėgos. Situaciją sunkina ir tai, kad vietos verslas pirmiausiai orientuojamas į vietos rinką. Gaminamos produkcijos bei paslaugų pridėtinė vertė yra gana žema ir pagrįsta pigia darbo jėga. Kaimo vietovėse daugelis ūkių yra smulkūs ir nenašūs, trūksta šiuolaikinių technologijų ir įrengimų.

Rajono švietimo, kultūros ir sporto, socialinės ir sveikatos apsaugos įstaigoms būdingi bendri trūkumai: trūksta lėšų įrangai atnaujinti ir darbo priemonėms įsigyti, darbuotojų kvalifikacijai kelti ir paslaugų prieinamumui neįgaliesiems didinti. Neišspręsta perteklinių patalpų sveikatos priežiūros įstaigose problema. Švietimo srityje nebaigta pertvarkyti bendrojo lavinimo įstaigų tinklo. Švietimo ir kultūros įstaigose trūksta kompiuterinės programinės įrangos, didelė dalis rajono mokytojų ir kultūros darbuotojų dar nėra įgiję bazinių kompiuterinio raštingumo įgūdžių, o ekonomikos mokymas nėra prieinamas visiems rajono moksleiviams. Rajono bendruomenei trūksta neuniversitetinio aukštojo mokymo, žinių ir kompetencijos centro, jaučiama kokybiškų darbo rinkos mokymo ir kvalifikacijos kėlimo paslaugų stoka. Vertingi rajono kultūros paveldo objektai nėra kompleksiškai sutvarkyti; kultūros vertybės menkai naudojamos teikiant turizmo ir laisvalaikio paslaugas.

Aš šiame darbe bandysiu apžvelgti Mažeikių rajono rekreacinę teritoriją, infrastruktūrą, kultūros paveldą, kalbėsiu apie sociodemografinę padėtį. Pagrindinis šio darbo tikslas – sužinoti, kokia situacija vyrauja Mažeikių rajono gamtinėje aplinkoje.

I. GAMTINĖS APLINKOS ANALIZĖ

1. Bendra apžvalga.

Mažeikių rajonas yra išsidėstęs šiaurės vakarų Lietuvoje, prie Ventos upės. Jo geografinės koordinatės: 56° 06″ ir 56° 26″ š. pl. ir 21° 59″ ir 22° 38″ r. il. Teritorija yra dviejų baltų tautų -lietuvių ir latvių – paribys. Šiaurėje Mažeikių rajonas ribojasi su Latvijos Respublika (Saldaus r.), rytuose – su Akmenės, pietryčiuose – su Telšių, pietvakariuose – su Plungės, o vakaruose – su Skuodo rajonais. Teritorijos plotas sudaro 1220,24 km2, arba 1,9% Lietuvos teritorijos.

Tolimiausias taškas vakaruose – Ventos vingiai ties Mažeikiais, Petraičių kaimas, rytuose – Kalniškių ir Pakliaugės kaimai. Šiauriausias yra Giniočių kaimas, o piečiausias – Paskuojės kaimas.

1 pav. Mažeikių raj.

2000 metų duomenimis, Mažeikių r. gyveno 69 tūkst. gyventojų. Lietuvoje – tai vienas tankiausiai gyvenamų administracinių rajonų, kur 1 km2 tenka 57 žmonės.

Mažeikiai – aštuntas pagal dydį Lietuvos miestas, vienas iš Žemaitijos centrų, išsiskiriantis išvystyta pramone ir ryškia verslo plėtra.

Kaip ir daugelis Lietuvos rajonų Mažeikių kraštas nepasižymi ypatingais gamtiniais ir geografiniais dariniais – kalnų slidinėjimui tinkančiais kalnais bei vandens poilsiui pritaikomais vandens telkiniais. Rajono kraštovaizdžiui būdingos lygumos, miškai, tankus upių ir kanalų tinklas. Lygumų paviršius vietomis kalvotas, ypač rytinėje rajono dalyje. Kalvų aukštis siekia nuo 5 iki 30 metrų. Rajono paviršiaus aukščiausia vieta aukščiau jūros lygio pakilusi 146,9 m (apie 1 km į pietus nuo Dagių gyvenvietės). Laižuvos apylinkių reljefas lygus, be upių, tik ribą su Latvijos Respublika žymi upė Vadakstis. Lygus reljefas yra ir Mažeikių bei
apylinkėse. Sedos apylinkių reljefas kalvotas. Židikų apylinkių reljefas šiaurėje lygus, o prieš Židikus prasideda kalvos, ir kuo toliau į pietus, tuo labiau jos įvairuoja.

Mažeikių rajonas nepasižymi vandens telkinių gausa. Jo vandens telkiniai susiformavo atslūgstant Žemaitijos didžiųjų duburių prieledyniniam baseinui. Kraštas nėra turtingas ežerų, tačiau upių tinklas yra gana tankus ir grafiškas. Upės vagoja visą rajono teritoriją, tekėdamos šiaurės vakarų kryptimi. Per rajoną teka Venta su savo intakais. Visi rajono vandenys priklauso Ventos baseinui. Čia yra daug upelių – Varduvos ir Luobos intakų. Rajone yra tik 5 ežerai. Didžiausias ir gamtiniu požiūriu vertingiausias yra 346 ha Plinkšių ežeras. Kiti – Sedos, Medžialenkės, Maigų ir Meižių ežerai bei didesnė Raudonoji pelkė. Rajono upių ir upeliukų pakrantėse išsimėtę kapinynai ir 12 piliakalnių. Iš jų – Rimolių, Vadagių, Renavo, Griežės, Dapšių, Daubarių ir kt. kuriuos nuolat lanko turistai.

Rajono miškingumas yra 27,1% ir yra mažesnis už Lietuvos vidurkį (30,2%). Čia daugiausia aptinkama eglynų ir pušynų. Didžiausi miškai: 6040 ha Žalgirio – Pamarkijos miškai, 2790 ha Sedos giria, 1260 ha Mažeikių miškas. Miškuose gausu uogų, grybų. Daug medžioklės plotų ir aptvertų voljerų. Mažeikių rajonas – savitas Žemaitijos kraštas, turintis Plinkšių ir Varduvos kraštovaizdžio, Šerkšnės hidrografinį ir Šerkšnės botaninį draustinius, Ventos regioninį parką. Rajonas prisiima dalelę Kamanų draustinio.

Dirvožemiai susiformavo iš uolienų, kurias paliko ledynas arba ledyno tirpsmo vandenys. Rajone yra nemaža pelkėtų vietovių. Iš viso yra 133 įvairaus dydžio durpynai, kurių bendras plotas – net 3074 ha. Žemės ūkio naudmenų našumo balas – 38,30. Taigi dirvožemiai yra našūs ir tinka įvairioms kultūroms auginti.

Dėl prasto susisiekimo ir neišvystyto kelių tinklo atvykstantiems turistams gana sudėtinga pasiekti Mažeikių rajoną. Iki jūrų uostų – nemažas kelias: iki Klaipėdos uosto – 110 km, o iki Rygos – 150 km. Taip pat nėra ir galimybių atvykti geležinkeliu. Nors Mažeikių rajoną kerta svarbios geležinkelio linijos: Liepoja (Latvijos Respublika)–Šiauliai–Kaunas–Vilnius bei Ryga (Latvijos Respublika)–Mažeikiai–Klaipėda, jos naudojamos kroviniams gabenti. Keleivinio geležinkelio eismas nevykdomas. Artimiausios keleivinio geležinkelio stotys yra Telšiuose ir Plungėje.

Mažeikių rajone yra veikiantis Šerkšnėnų oro uostas, užimantis 62 ha plotą. Jame yra dvi nusileidimo juostos, viena su kieto grunto danga. Oro uoste gali nusileisti nedideli sportiniai ir pramoginiai lėktuvai, tarp jų ir AN-2 tipo. Tačiau čia nėra pakankamai išvystyta infrastruktūra.

Atvykstantiems į rajoną turistams labiausiai priimtina vienintelė susisiekimo rūšis – automobilių kelių transportas. Tačiau automobilių kelių būklė nėra gera. Autostradų ir magistralinių kelių rajone nėra. Nuo Mažeikių iki artimiausio Šiaulių miestą kertančio magistralinio kelio A12 yra apie 100 kilometrų. Šiaurės – pietų ir rytų – vakarų kryptimis rajoną kerta du krašto keliai su asfalto danga. Neskaitant keleto nedidelių kelio atkarpų (į AB „Mažeikių nafta“ ir kt.), daugumą rajono kelių sudaro žvyrkeliai arba dar prastesni keliai. Todėl autobusais ir lengvaisiais automobiliais atvykstantiems turistams nėra patogių galimybių lankytis visoje rajono teritorijoje, o tenka apsiriboti tik krašto keliais. Asfaltuotų krašto kelių būklė – vidutinė. Tačiau lyginant su Vakarų Europos šalių panašaus lygio keliais, atkreipia dėmesį ne visur vienodai lygi jų danga, ne iki galo sutvarkyti ir pažymėti kelkraščiai, kelio ženklai. Pakelėse trūksta automobilių stovėjimo vietų, nesuformuota viešoji infrastruktūra.

2. Rajono UTM (10×10 km) kvadratų gamtinis – geografinis apibūdinimas.

Visas Europos žemynas buvo padalytas į vieningos sistemos UTM kvadratus, kurių dydis yra 50×50 km (2500 km2). Tačiau sudarant nacionalinius atlasus, naudojami 10×10 km (100 km2) dydžio kvadratai. Nedidelių teritorijų – regionų, rajonų ar apylinkių – panašaus pobūdžio atlasai rengiami dalinant teritoriją į 5×5 km (25 km2) ar net 1×1 km (1 km2) kvadratus.

Lietuva padalyta į 35 50×50 km dydžio ir 639 10×10 km dydžio kvadratus. Mažeikių rajoną padengia 3 didieji – 50×50 km dydžio kvadratai: EH3, EH4, FH2 (visi nepilni) ir 25 mažieji – 10×10 km (4 pilni, 21 nepilnas) kvadratai.

Labai svarbu žinoti kiekvieno ištirto kvadrato geografinę ir gamtinę charakteristiką. Rajono teritorijos gamtinės aplinkos kvadratų detalus aprašymas tokio pobūdžio leidinyje yra būtinas tam, kad galėtume geriau suprasti gyvūnijos įvairovę, pasiskirstymą, biotopų struktūrą, saugomų teritorijų vietas, dominuojančio reljefo įvairovę ir pan. Pagal išvardintus ir bendrais bruožais apibūdintus miškus, ežerus, pelkes ar vandens telkinius krašto gamta besidominčiam skaitytojui nesunku bus atsekti, kokioje vietoje gali gyventi viena ar kita žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių ar žinduolių rūšis. Kiekvienos radvietės – perimvietės, veisimosi vietos, būdingos rūšiai buveinės šiame atlase parodyti nėra galimybės.

Žemiau paaiškinama UTM kvadratų sistema ir nomenklatūra.

(N) – nepilnas kvadratas – rajono teritorija
neužima viso 10×10 km kvadrato ploto ir sudaro mažiau kaip 100 km2.

(P) – pilnas kvadratas – rajono teritorija užima visą 10×10 km kvadrato plotą ir sudaro 100 km2.

Europos, Lietuvos ir rajono teritorijos padalytos geografinėmis gardelėmis – UTM kvadratais, kurie turi savo pavadinimus (nomenklatūrą). Lietuvos ir Mažeikių rajonų kvadratų nomenklatūra pavaizduota 2 pav.

Kvadrato nomenklatūros pavyzdys ir paaiškinimas:

EH3e2. (10×10 km) – pilnas UTM kvadrato pavadinimas.

EH3 – Europos ir Lietuvos UTM kvadrato, kurio dydis yra 50×50 km, nomenklatūra.

e2 – Lietuvos teritorijos UTM kvadrato, kurio dydis yra 10×10 km, nomenklatūra.

10×10 km – UTM kvadrato dydis (100 km2).

Apibūdinant kiekvieno kvadrato esamas gamtines sąlygas, siekta aprašyti išlikusias natūralias ar nedaug pažeistas teritorijas, sudarančias rajono gamtinių biotopų, kuriuose yra pagrindinės gyvūnijos buveinės, karkasą.

Apibūdinant kvadratus, išvardinti patys vertingiausi, didesni ir saugotini gamtiniai kompleksai, kuriuose daugiausia gyvūnijos rūšių.

Aprašysime visas rajono gamtinės sąlygos: miškai, upės, upeliai, parkai, pelkės, ežerai, įvairios pievos ir kt., taip pat antropogeniniai ir urbanistiniai ekotopai – gamybiniai-ūkiniai centrai, kaimai, miesteliai, miestai. Pabrėžta biotopų įvairovė ir gyvūnijos rūšių gausumas juose, nurodyti pagrindiniai jame esantys vertingi gamtiniai kompleksai. Bendrais bruožais paliesime reljefą, akcentuosim rajono teritorijos dalis, patenkančias į kvadratą. Apibūdinant kvadratų gamtinę aplinką, nurodyti pagrindiniai jame esantys vertingi gamtiniai kompleksai ir dominuojantys vertingi biotopai.

Didelė rajono teritorijoje susiformavusi ir išlikusi gamtinė įvairovė sąlygojo iki šių dienų išlikusią gausią bei gyvybingą gyvūnijos rūšių įvairovę.

2 pav. Mažeikių raj. UTM (10×10) kvadratų schema ir nomenklatūra.

EH3e2. (N). Kvadratas ribojasi su Latvijos respublika. Valstybinė siena eina Lūšės upe. Kvadrato teritorijoje vingiuoja Skutulo, Eg-lynupio ir Gudono upeliai. Vakarinėje kvadrato dalyje yra išsidėstę Raudonosios Kazarmės ir Miltenių miškai, kuriuose auga mišrūs medynai. Be šių miškų, dar yra keletas nedidelių giraičių. Kvadrate yra išsidėstę dalis Lūšės, taip pat Pikelių bei keletas mažesnių gyvenviečių. Daug pavienių sodybų. Vakarinėje ir šiaurinėje dalyse yra nemaži kultūrinių pievų plotai.

EH3e3. (N). Šį, nepilną rajono pasienio kvadratą nuo Latvijos respublikos skiria Vadaksties upė. Nemažą pietvakarinės kvadrato dalies teritoriją užima Mažeikių naftos perdirbimo įmonė. Ventos pakrantėje įsikūręs Leckavo miestelis. Per šį kvadratą tekanti Ventos upė tartum perskiria kvadratą į vakarinę ir rytinę dalis. Teritorija dar teka Žylupio, Varduvos, Ašvos ir kiti nedideli upeliai. Siaurinėje dalyje yra Griežės žvyro karjeras. Yra keletas miškingų vietovių. Šalia Mažeikių naftos perdirbimo įmonės auga mišrus Didžiamiškio miškas, kurio šiaurinėje dalyje yra didelė atželianti kirtavietė.

EH3e4. (N). Nepilnas kvadratas, apie pusantro kilometro pločio pasienio ruožas, kurį nuo Latvijos skiria Vadaksties upė. Beveik centre yra įsikūrusi Buknaičių gyvenvietė. Kvadrate yra nemažai pavienių sodybų, nedidelių giraičių, kraštovaizdyje vyrauja dirbami plotai.

EH3e5. (N). Nedidelė kvadrato dalis Latvijos pasienyje. Teritoriją nuo kaimyninės valstybės skiria Vadakstis. Šiame rajono kampelyje yra Laižuvos miestelis, Purplių gyvenvietė ir keliolika pavienių sodybų.

EH4al. (N). Labai nedidelė te ritorija, esanti rajono pakraštyje (ribojasi su Skuodo rajonu). Didžiąją kvadrato dalį užima pievos, krūmynai, Petraičių gyvenvietė ir pavienės sodybos.

EH4a2. (N). Beveik pilnas kvadratas, kuriame yra labai įvairūs biotopai. Teritorijoje yra Židi-kių, Ukrinų miesteliai, keletas gyvenviečių, daug pavienių sodybų. Šiaurrytinėje dalyje yra pelkėtas Dautarų miškas, šalia kurio teka Lūšės upelis. Miškų, upių bei upelių šiame kvadrate nemažai. Kvadrato centre yra Senmiestės, Naudvario miškai, šiaurinėje dalyje – Marijampolės miškas. Šalia Ukrinų išsidėstęs Ukrinų miškas, daug giraičių, krūmynų. Prateka Varduvos upė ir keletas upelių – Dubulis, Eglynupis, Lašišupis, Vičupis, Dubupis, Gūžė, Narupis, Kvistė ir kiti.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2638 žodžiai iš 8643 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.