Mazieji saules sistemos kunai
5 (100%) 1 vote

Mazieji saules sistemos kunai

Įvadas

Kas yra Saulės sistema? Paprastas klausimas, į kurį nesunkiai galėtume atsakyti. Daugelis atsakytų trumpai ir lakoniškai: Saulės sistema tai saulė ir apie ją skriejančios planetos. Tačiau toks atsakymas nėra visiškai tikslus net dėl kelių priežasčių. Pirma, Saulės sistema neapsiriboja tik mums žinomomis nuo pradinių klasių planetomis, antra, tarp planetų ir saulės nėra tuščia erdvė, ji pilna įvairiausių mažų ir nelabai kosminių kūnų. Suprantama, jie nėra tokie dideli, kad juos galetume vadinti planetomis, dėl tos pačios priežasties žmogus apie astronomiją girdėjęs tik pradinės mokyklos suole nežino apie juos. Taigi tikrasis saulės sistemos apibrėžimas turėtų skambėti maždaug taip: Saulė, aplink ją skriejančios planetos ir aplink jas skriejantys palydovai, asteroidai, kometoidai, meteroidai, tarpplanetinė medžiaga, šių objektų gravitaciniai ir magnetiniai laukai, elektromagnetiniai spinduliai sudaro saulės sistemą. Kadangi apie Saulės sistemos didžiausiu objektus žinoma palyginus nemažai, todėl daug įdomiau sužinoti apie mažuosius saulės sistemos kūnus.

Asteroidai

Be devynių didžiųjų planetų, aplink Saulę arti pagrindinės Saulės plokštumos skrieja daugybė mažųjų planetų, kitaip dar vadinamų asteroidais (gr. aster — žvaigždė, eidos — pavidalas). Plika akimi jie nematomi, o žiūrint pro teleskopą, atrodo tik kaip šviečiantys taškai. Tuo jie panašūs į žvaigždes. Šiuo metu mažosiomis planetomis (asteroidais) sutarta vadinti tik tuos Saulės sistemos kūnus, kurių skersmuo be mažesnis kaip 1 km.

Net 95 % mažųjų planetų skrieja elipsinėmis orbitomis aplink Saulę tarp Marso ir Jupiterio orbitų, vadinamajame asteroidų žiede. Jų periodai yra tarp 3 ir 6 metų. Kai kurie asteroidai pralekia netoli Žemės, kartais net arčiau negu Mėnulis. Kai kurie asteroidai turi kitokias orbitas ir priklauso kelioms grupėms: Žemės orbitą kertantys arba prie jos priartėjantys asteroidai (Amūro, Apolono ir Atono grupės), asteroidai skriejantys Jupiterio orbita (trojėnai), asteroidai su afeliais už Saturno ir Urano orbitų (kentaurai), Koiperio – Edžvorto juostos asteroidai (koiperoidai) ir kt. Didesnieji asteroidai susikondensavo iš proplanetinės medžiagos, mažesnieji yra jų irimo produktai.

Pagrindinių asteroidų lentelė

NUMERIS PAVADINIMAS ATRADĖJAS ATRADIMO DATA

1 CERESA G. PIAZZI 1801

511 DAVIDA R. DUGAN 1903

433 EROS

G. WITT, A. CHARLOIS 1893

15 EUNOMIA DE GASPARIS 1851

52 EUROPA GOLDSCHMIDT 1858

951 GASPRA

NEUJMIN 1916

10 HYGIEA DE GASPARIS 1849

243 IDA

J. PALISA 1884 M. RUGSĖJO 29 D.

704 INTERAMNIA V. CERULLI 1910

253 MATHILDE

J. PALISA 1885

2 PALLAS H. OLBERS 1802

16 PSYCHE DE GASPARIS 1852

87 SYLVIA N. POGSON 1866

4 VESTA

H. OLBERS 1807

Pirmasis asteroidas buvo atrastas 1801 metais ir pavadintas Cerera (Cerera — romėnų derlingumo ir žemdirbystės deivė, Sicilijos globėja). Pradėjus fotografuoti, jų buvo aptinkama vis daugiau ir vis mažesnių. Dabar kasmet atrandama ir užregistruojama 150 – 200 naujų asteroidų. Jiems suteikiamas eilės numeris ir įžymaus žmogaus, valstybės arba miesto vardas. Trys mažosios planetos turi lietuviškus vardus: 2420 Čiurlionis, 2577 Lietuva, 3072 Vilnius. Iki 2001 metų užregistruota per 20 000 asteroidų, kurių dydis nuo l km iki 1000 km. Spėjama, kad jų gali būti apie pusę milijono.

Smogus į Žemę kelių kilometrų skersmens asteroidui, turėtų kilti milžiniškos audros, gaisrai, nuo atmosferon išmestų dulkių ir dūmų Žemę keletą mėnesių apgaubtų gili naktis. Įkaitusioje atmosferoje deguonis jungtųsi su azotu ir sudarytų azoto rūgštį, kuri iškristų į Žemę rūgščiomis liūtimis. Tokiomis sąlygomis žūtų didelė dalis augalijos ir gyvūnijos, nors atsparesnės rūšys išliktų, o vėliau netgi suklestėtų (kaip žinduoliai, išnykus dinozaurams), nes staiga dingtų jų konkurentai ir priešininkai. Toks susidūrimas turėjo palikti apie 200 km. dydžio kraterį, kurio ilgai ir atkakliai buvo ieškoma. Pagaliau 1991 m. pavyko aptikti panašaus dydžio astroblemą Centrinėje Amerikoje, Jukatano pusiasalyje, ir Meksikos įlankos dugne. Uolienų tyrimai liudija, kad krateris susidarė kaip tik prieš 65 milijonus metų. Be to, šio periodo sluoksnyje įvairiose Žemės vietose buvo aptiktas padidėjęs kiekis iridžio (Žemėje jo negausu, o meteorituose būna kur kas daugiau), taip pat kvarco atmainos kristalėlių, kurie susidaro esant dideliam slėgiui.

Po kometos kritimo į Jupiterį asteroidų pavojus buvo pripažintas rimta mokslo problema ir imta sistemingai nagrinėti tokios katastrofos pasekmes bei galimus apsaugos būdus. Tam reikia surinkti kuo daugiau informacijos apie visus asteroidus, kurių trajektorijos priartėja prie Žemės orbitos, ir iš anksto, prieš keletą metų, numačius galimą susidūrimą, pasiųsti raketas su branduoliniais užtaisais (kurių pakankamai sukaupta Žemėje) asteroido trajektorijai pakeisti ar jam susprogdinti.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 747 žodžiai iš 2322 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.