Mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvartos įskaitant prekybą turgavietėse klaipėdos apskrityje statistinė analizė
5 (100%) 1 vote

Mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvartos įskaitant prekybą turgavietėse klaipėdos apskrityje statistinė analizė

ĮVADAS

Mažmeninė prekių apyvarta – tai pajamos, gautos pardavus naujas ar naudotas prekes gyventojams jų asmeniniams bei namų ūkio poreikiams tenkinti. Mažmeninė prekių apyvarta apskaitoma faktinėmis pardavimo kainomis.

Prekių apyvartos turgavietėse duomenys apskaičiuojami remiantis prekybos turgavietėse tyrimu, kuris atliekamas padedant turgaviečių administracijoms.

Parduotuvė – įmonei priklausanti arba išsinuomota patalpa, turinti prekybos salę, skirtą pirkėjams aptarnauti.

Prekybos plotas – tai prekybos salės, kurioje aptarnaujami pirkėjai, plotas. Neįskaitomas sandėliavimo bei administracinių patalpų plotas.

Pateikiami įmonių, kurių pagrindinė veikla – paslaugų tiekimas, duomenys. Atsižvelgiant į pagrindinę veiklą, paslaugų įmonės sugrupuotos pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių. Įmonės pagrindinė veikla yra paslauga, kuri pagal pajamų dalį viršija visas kitas teikiamas paslaugas. [ 13 ]

Skaičiuojant apyvartos apimties pokyčius, naudojamas prekių vartojimo kainų indeksas.

Teritoriniai prekybos įmonių rodikliai pateikiami pagal tai, kur įmonė vykdo veiklą.

Šiame kursiniame darbe aš analizuosiu mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonių, įskaitant prekybą turgavietėse Klaipėdos apskrityje ir jos savivaldybėse statistinius duomenis.

Rašant kursinį darbą, galima išskirti:

· tikslas – mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonių 1998 – 2002 metais analizė ir 2003 –2004 metų prognozės;

· objektas –mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonės ;

· metodai – analitinis, grafinis, loginis, statistinis.

Kursinis darbas yra paruoštas panaudojus mokslinę, statistinę literatūrą.

1. STATISTINIAI DUOMENŲ APIE MAŽMENINĘ PREKYBĄ IR MAITINIMO APYVARTĄ RODIKLIAI, ŠALTINIAI IR ANALIZĖS BŪDAI

1.1 Statistiniai rodikliai

Kaip kiekviena teritorinė – geografinė sistema mažmeninės prekybos tinklas turi savo rodiklius, kuriais galima jį kiekybiškai ir kokybiškai įvertinti. Pagrindiniai rodikliai:

1. Bendras prekybos objektų (parduotuvių, kioskų, prekybos automatų ir t.t.) skaičius.

2. Parduotuvių skaičius.

3. Parduotuvių bendras plotas (kv. m).

4. Parduotuvių prekybos plotas (kv. m).

5. Prekybos objektų skaičius 100, 1000 ar 10000 gyventojų.

6. Parduotuvių skaičius 100, 1000 ar 10000 gyventojų.

7. Prekybos plotas tenkantis vienam, 100, 1000 ar 10000 gyventojų.

8. Vidutinis vienos parduotuvės prekybos plotas (kv. m).

9. Gyventojų skaičius, tenkantis vienai parduotuvei.

10. Prekių apyvarta vienam kv. m bendro ir prekybos ploto.

11. Pelnas vienam kv. m bendro ir prekybos ploto.

12. Prekybos centrų, jų tipų skaičius

Šių rodiklių gali būti ir daugiau, gali būti panaudojami įvairūs išvestiniai, jei to reikia prekybos tinklo analizei. Pvz., nustatant bendrą prekybos objektų ar parduotuvių skaičių, svarbu išaiškinti ir jų atskirus tipus, mažmeninio tinklo dalį. Skaičiuojant prekybos objektų ar parduotuvių dalį, tenkančią tam tikram gyventojų skaičiui, naudojami įvairūs dydžiai, bet dažniausiai – tūkstantis gyventojų. Šiam gyventojų skaičiui patogiausia skaičiuoti ir parduotuvių prekybos plotą, nes toks rodiklis naudojamas daugelyje šalių, galima jį sugretinti bei palyginti. Tai pats svarbiausias mažmeninės prekybos tinklo rodiklis, nes rodo jo išvystymo lygį, gyventojų prekybinį aprūpinimą. Šis rodiklis rodo ir krašto ekonominį – socialinį pajėgumą, jo gerovę.

Svarbūs yra ir prekių apyvartos, tenkančios vienam kv. m prekybos ploto, rodikliai, kurie rodo, kaip panaudojamas mažmeninis tinklas, jo plotai. Tačiau šį rodiklį vertinti būtina atsargiai, nes ten, kur didelė apyvarta, pirkėjai gali būti nepakankamai gerai bei patogiai aptarnauti. Todėl šį rodiklį reikia gretinti su kitais tinklo duomenimis, pasižiūrėti, kiek iš viso analizuojamoje vietovėje yra parduotuvių, koks bendras gyventojų aprūpinimo prekybos plotu lygis. Prekybos bendrovės išvystytose šalyse apskritai linkusios turėti prekybos ploto perteklių, negu kad jo trūktų piko valandomis, savaitgaliais ar švenčių (pvz., Kalėdų) išvakarėse.

Svarbus rodiklis yra gyventojų skaičius, tenkantis vienai parduotuvei.

Kadangi parduotuvės yra labai skirtingų dydžių, šis rodiklis gali ir klaidinti, neatskleisti tikros padėties. Todėl neretai naudojamas tikslesnis bei tinklui vertinti svarbesnis rodiklis – gyventojų skaičius, tenkantis vienam prekybos ploto kv. m. Šis rodiklis rodo tinklo išvystymo mastą, jo galimybes aptarnauti gyventojus. Dabar daugumoje išvystytų šalių šis rodiklis jau priartėjo prie vieneto, t.y. vienam prekybos ploto kv. m tenka vienas gyventojas. Tai iš ties labai aukštas rodiklis, nes skaičiuojami ne vien suaugę, bet visi gyventojai, įskaitant ir mažus vaikus, kurie parduotuvių dar nelanko. [ 1 ]

1.2 Statistiniai duomenų šaltiniai

Mažmeninės prekių apyvartos analizės procese naudojami ekonominio ir socialinio įmonės vystymo plano, buhalterinės ir statistinės apskaitos, normų, taktinių ir strateginių ekonominio ir socialinio vystymo prognozių ir kitų informacijos šaltinių duomenys bei stebėtojų asmeninė medžiaga.

Labai didelę reikšmę prekių apyvartos planavime ir statistikoje turi mažmeninės prekių apyvartos prekinio aprūpinimo balanso sudarymas. Šio balanso paskirtis – statistiniu požiūriu susieti prekių
išteklius su jų panaudojimu. Balansas sudaromas pinigine išraiška mažmeninėmis kainomis. Prekių ištekliai balanse nustatomi iš duomenų apie prekių rinkos fondų tiekiamus mažmeninėmis kainomis. Prekės visuomeninio maitinimo įmonėse realizuojamos pardavimo kainomis, įskaitant visuomeninio maitinimo antkainį. Taigi, prekių apyvartoje visuomeninio maitinimo prekės parduodamos didesnėmis kainomis, negu jos apskaitytos prekių ištekliuose.

Pagrindinė mažmeninės prekių apyvartos rūšis yra prekių pardavimas gyventojams iš mažmeninio tinklo – parduotuvių, kioskų – ir visuomeninio maitinimo tinklo – valgyklų, barų, restoranų, kavinių.

Mažmeninės prekių apyvartos bendros apimties rodiklis plačiai naudojamas prekių apyvartos analizei. Atskirose prekybinėse organizacijose ši atskaitomybė gali būti ruošiama, naudojant grupavimus pagal prekių apyvartos apimtį ir plano įvykdymo lygį. Toks grupavimas įgalina išskirti pirmaujančias ir atsiliekančias prekybos įmones.

Mažmeninės prekių apyvartos apimtis keičiasi, keičiantis parduotuvių prekių kiekiui ir jų kainoms. Mažmeninė prekių apyvarta apskaitoma faktinėmis mažmeninėmis kainomis. Prekių apyvartos realios apimties pasikeitimui parodyti reikia duomenis apie viso tyrinėjamojo laikotarpio prekių apyvartą išreikšti bazinio laikotarpio kainomis.

Prekinės struktūros statistika turi parodyti, kiek parduota atskirų prekių ir prekių grupių. [ 10 ]

Rajonų statistikos skyriuose surinkti duomenys patikrinami, o esant reikalui ir patikslinami. Remiantis jais, sudaromos rajonų statistinės ataskaitos, kurios po to siunčiamos į statistikos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Čia patekusi informacija sisteminama ir analizuojama.

1.3 Mažmeninės prekių apyvartos uždaviniai

Taigi, pagrindiniai mažmeninės prekių apyvartos uždaviniai gali būti tokie:

1) planų vykdymo patikrinimas, vartotojų paklausos patenkinimo atskiroms prekėms, ilgalaikių normatyvų įsisavinimas pagal prekybos veiklos rodiklius, ekonominių ir socialinių vystymo tendencijų nustatymas;

2) veiksnių, darančių įtakos mažmeninei prekių apyvartai ir jos dinamikai, tyrimai, kiekybiniai išmatavimai ir apibendrinimai, kompleksinis įmonės prekybinės veiklos įvertinimas;

3) mažmeninės prekių apyvartos, vartotojų aptarnavimo kokybės, materialinės-techninės bazės panaudojimo efektyvumo, prekinių ir darbo jėgos atsargų didinimo galimybių išaiškinimas;

4) optimalių vadovavimo sprendimų dėl prekybinės įmonės mažmeninės prekių apyvartos įgyvendinimas.

1.4 Tyrimo būdai

Analizuojant apyvartos dinamiką svarbu teisingai nustatyti bazinius metus. Iš dalies jie gali būti pradžia numatant tam tikras tendencijas, darančias didelę įtaką tiriamiems rodikliams arba metams, kuriais įvyko organizaciniai-struktūriniai pakitimai ir pan.

Vertinant dinamiką, būtina nustatyti bazinius, grandininius, tarpusavio kitimo bei vidutinius metinius kitimo tempus.

Vertinant sudėties pasikeitimą, būtina nustatyti struktūrą bei jos pasikeitimą procentais ir punktais. Galiausiai reikia susieti dinaminius ir struktūrinius poslinkius, ypač svarbu išsiaiškinti, ar struktūriniai poslinkiai neturėjo įtakos dinamikai.

Analizuojant mažmeninę prekybą Klaipėdos apskrityje , naudosiu šiuos rodiklius ir jų skaičiavimo formules :

1. Dinamikos santykinius dydžius, kurie parodo reiškinių kitimą laike.

Dinamikos santykiniai dydžiai parodo nagrinėjamo reiškinio kitimą tam tikru laiku. Jie

gaunami palyginus to paties objekto einamojo (ataskaitinio) laikotarpio duomenis su prieš tai buvusio laikotarpio duomenimis. Jie skaičiuojami baziniu ir grandininiu būdu. Skaičiuojant baziniu būdu rodiklio vardiklis yra pastovus. Baziniai dinamikos santykiniai dydžiai gaunami vėlesnio laikotarpio duomenis lyginant su vieno priimto už bazę laikotarpio duomenimis:

Sdinamikos bazinis= ( 1 )

y i – einamojo laikotarpio duomenys (paskesnio);

y0 – bazinio laikotarpio duomenys.

Grandininiai santykiniai dydžiai gaunami lyginant gretutinių laikotarpių santykinius dydžius. Juose bazė nuolatos kinta:

Sdinamikos grandininis= ( 2 )

y i – vėlesnio laikotarpio duomenys,

y0– ankstesnio laikotarpio duomenys.

Dinamikos santykiniai dydžiai gali būti išreiškiami koeficientais arba procentais.

2. Palyginimo santykinius dydžius.

Palyginimo santykinis dydis parodo to paties laikotarpio, bet priklausančių skirtingiems objektams vienvardžių rodiklių santykį. Dažnai palyginimo santykinis dydis vadinamas aplenkimo koeficientu.

Spalyginimo (aplenkimo koeficientas) = ; ( 3 )

3. Absoliutus lygio padidėjimas / sumažėjimas:

Absoliutus lygio padidėjimas / sumažėjimas rodo, keliais vienetais pasikeičia jo lygis per tam tikrą laikotarpį. Jis apskaičiuojamas baziniu ir grandininiu būdu:

y = yi – y0 (bazinis) ( 4 )

y = yi – yi-1 (grandininis) ( 5 )

čia y – absoliutus pokytis,

yi – ataskaitinio laikotarpio dinamikos eilutės lygis,

y0 – pradinis (bazinis) dinamikos eilutės lygis,

yi-1 – lygis, tiesiogiai esantis prieš lygį yi

Jis gali būti skaičiuojamas kaip bazinis arba grandininis.

4. Didėjimo/Kitimo tempą.

Kitimo tempą, kuris rodo, kiek kartų padidėjo ar sumažėjo reiškinio lygis šio
atžvilgiu arba kiek procentų siekia praėjusio laikotarpio atžvilgiu. Tai dviejų dinamikos eilutės lygių santykis. Skaičiuojamas baziniu ir grandininiu būdu:

(bazinis) ( 6 )

(grandininis) ( 7 )

čia – kitimo tempas,

yi – vėlesnio laikotarpio dinamikos eilutės lygis,

yi-1 – ankstesnio laikotarpio dinamikos eilutės lygis.

Kitimo tempas gali būti skaičiuojamas kaip bazinis arba grandininis.

5. Padidėjimo/Sumažėjimo tempą.

Padidėjimo tempą, kuris parodo, keliais procentais padidėjo ar sumažėjo analizuojamas reiškinys vėlesniame laikotarpyje lyginant su ankstesniu laikotarpiu. T.y. keliais procentais pasikeičia reiškinio lygis per nagrinėjamą laikotarpį. Išreiškiamas dažniausiai procentais:

= – 100 ( 8 )

čia – pokyčio tempas,

– kitimo tempas procentais.

6. Padidėjimo tempo 1 % absoliutinę reikšmę:

Padidėjimo tempo 1 % absoliutinė reikšmė rodo kiek per analizuojamą laikotarpį padidėjo eilutės lygis pakitus reiškiniui 1 %, t.y. koks absoliutus dydis atitinka kiekvieną procento padidėjimą/sumažėjimą:

1% = 0.01 * yn-1 (viena šimtoji prieš tai buvusio laikotarpio reikšmės) ( 9)

7. Vidutinį absoliutinį padidėjimą / sumažėjimą:

Jis parodo keliais vienetais pasikeičia reiškinio lygis vidutiniškai per laiko vienetą:

( 10 )

čia – vidutinis absoliutinis padidėjimas,

yn – galutinis dinamikos eilutės lygis,

y1 – pirmutinis dinamikos eilutės lygis,

n – dinamikos eilutės lygių skaičius.

Kai turimi apskaičiuoti absoliutiniai pokyčiai, absoliutinio pokyčio vidurkis randamas pagal formulę:

( 11 )

čia – absoliutinio pokyčio vidurkis,

, – grandininiai absoliutiniai pokyčiai,

n – absoliutinių pokyčių skaičius.

8. Vidutinį didėjimo tempą:

Vidutinis didėjimo tempas apskaičiuojamas pagal geometrinį vidurkį dvejopai:

arba ( 12 )

čia – Vidutinis didėjimo tempas,

n – dinamikos eilutės lygių skaičius,

yn – galutinis dinamikos eilutės lygis,

y0 – pradinis dinamikos eilutės lygis.

9. Vidutinį padidėjimo tempą:

= – 100% ( 13 )

čia – vidutinis padidėjimo tempas,

– vidutinis padidėjimo tempas procentais,

10. Paprastą aritmetinį vidurkį:

( 14 )

yi – požymio reikšmės arba variantai,

n – variantų skaičius. [ 12 ]

2. MAŽMENINĖS PREKYBOS IR MAITINIMO APYVARTOS, ĮSKAITANT PREKYBĄ TURGAVIETĖSE KLAIPĖDOS APSKRITYJE STATISTINĖ ANALIZĖ

Apskritis yra teritorijos aukštesnysis administracinis vienetas, kurio valdymą organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymą ir kitus įstatymus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu (Žin. , 1994, Nr. 60-1183; Žin., 1999, Nr. 109-3176) pirmajame teritorijos administracinių vienetų reformos etape buvo įsteigtos 56 savivaldybės ir 10 apskričių.

Klaipėdos apskrities teritoriją sudaro šių savivaldybių teritorijos: Klaipėdos rajono, Klaipėdos miesto, Kretingos rajono, Neringos, Palangos miesto, Skuodo rajono ir Šilutės rajono savivaldybės.

Klaipėda yra Vakarų Lietuvos pramonės centras, kuriame sukoncentruota didelė dalis Lietuvos pramonės potencialo. Klaipėdos apskritis yra vienas iš intensyviausių besiplėtojančių šalies regionų. Per 1998-2001 m. apskrities sukuriamas Bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo 12% – nuo 5189.3 iki 5818.6 mln. Lt ir sudarė 12.1% šalies BVP. Daugiau sukuriama buvo tik Vilniaus ir Kauno apskrityse (atitinkamai 34.5% ir 19.5% šalies BVP). Tačiau pagal vienam gyventojui tenkančio BVP dalį (15.1 tūkst. Lt), Klaipėdos apskritis nusileido tik Vilniaus apskričiai (15.5 tūkst. Lt) ir lenkė šalies vidurkį (13.8 tūkst. Lt).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1911 žodžiai iš 6354 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.