Mazoji Lietuva
5 (100%) 1 vote

Mazoji Lietuva

Mažlietuviu kultūra labai svarbi bendrajai lietuviu kultūros raidai. Mažojoje Lietuvoje ji iki XVIII a. pab. buvo plėtojama labiau negu Didžiojoje, išaugo inteligentą, kurie iskėlė tautinės kultūros ugdymo ir liaudies švietimo gimtąja kalba uždavinius. `Mažosios ir Didžiosios Lietuvos kultūrininku bendravimas formavo lietuvių etnoso bendrumą. Pati kultūra Mažojoje Lietuvoje įgijo vakarietiškos kultūros bruožų. Karaliaučius ir jo universitetas buvo svarbus ne vien Vidurio ir Rytų Europos kultūros, mokslo ir ekonomikos, bet ir Mažosios Lietuvos spaudos centras.1524-1940, t. y. per 416 m., Mažojoje Lietuvoje veikė 376 spaustuvės, išspausdinta apie 3450 lietuviškų knygų ir apie 140 periodini7 leidini7, skirt7 mažlietuviams. Tačiau XVIII a. lietuvybę slopino vokiečių kolonizacija ir tautiniai prieštaravimai. Vis dėl to lietuvių raštiją palankiai veikė valdžios politiniais sumetimai propaguojama prūsiškoji lietuviškoji politinė kryptis. Vokiečių šviesuoliai ėmė kelti letuvių kalbos prestižą, ją lyginti su antikinėmis kalbomis, tobulinti ir kovoti už teisę tai tautai plėtoti originalią kalbą. Tokiomis aplinkybėmis XVIII a. Mažojoje Lietuvoje iškilo lietuvių grožinės literatūros pradininkas K. Donelaitis. Kalbininkų A. Šleicherio ir F. Kuršaičio Mažojoje Lietuvoje aprašytas lietuvių kalbos modelis buvo pritaikytas XIX a. II pusėje ir atgimstančioje Lietuvoje. Iki pat XX a. mažlietuviai išlaikė savitą kaimo architektūrą, drabužius, apeiginius papročius, amatus, liaudies muziką. Prūsija- vienintelė šalis, kurios ir mokyklose ir Karaliaučiaus universitete buvo dėstoma lietuviškai ir lenkiškai. Per Reformacij1 XVI a. Prūsijos hercogystėje imta steigti parapines pradžios mokyklas. Tuomet Mažojoje Lietuvoje veikė apie 20 lietuviškų mokyklų. Karaliaučiuje lietuviška pradžios mokykla veikė iki XVIII a. pabaigos. Įsikūrus vokiečių kolonistams, 1736 – 1741 m. karalius Friedrichas Vilhelmas I šalyje padarė radikalią švietimo reformą, bene pirmą kartą Europoje bandė įgyvendinti visuotinį privalomą pradžios mokslą. Buvo įsteigta gana daug kaimų (žemininkų) mokyklų. 1956 m. iš 1700 senojoje Prūsijoje veikiančių parapinių mokyklų vien vokiškų tebebuvo 400; kitose dėstyta lietuviškai ar lenkiškai arba mišriai (vokiškai – lietuviškai, vokiškai – lenkiškai arba visomis trimis kalbomis). Tais pat 1756 m. Mozūrijoje veikė 586 lenkiškos ir 16 mišriųjų kaimo mokyklų. Iki pat XVIII a. pab. juose dėstyta lenkiškai. Ir 1790 m. iš 1800 Prūsijos pradžios mokyklų ir vokiečių dėstomąja kalba tebuvo 400. kuomet Didžiojoje Lietuvoje XVIII a. pab. pradžios mokyklų iš viso buvo apie 300, Mažojoje vien naujų mokyklų lietuviams ir vokiečiams pastatyta 449. Gumbinės ir Karaliaučiaus apygardose 1864 m. buvo apie 17160 mokinių lietuvių; iš jų apie 12240 kalbėjo tik lietuviškai, 4920 mokėjo ir vokiškai; tuo tarpu 7360 mokinių buvo mokoma vien vokiečių kalba. Berlyno vyriausybė visokeriopa paramą pirmiausią teikė vokiečių kolonistų mokykloms. Pačių lietuvininkų duomenimis, 1874 m. vokiečių kalbos nesuprato 10075 moksleiviai lietuviai. 1875 m. Gumbinės apygardoje, vokiečių statistikos duomenimis veikė 352 mišrios vokiečių- lietuvių ir 388 vokiečių –

mozūrų pradžios mokyklų. Kunigaikštis Albrechtas Branderburgietis, 1511 metais tapęs ordino magistru, atkreipė dėmesį į švietimą. Kunigaikštis Albrechtas 1525 metais priėmė M.Liuterio mokslą ir, tapęs pasaulietiniu kunigaikščiu, ėmė plėsti bei stiprinti reformaciją. Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas Ansas Bruožis rašė: “ Albrechto pirmiausias uždavinys buvo liaudį šviesti. Liepė bažnyčios pamokslus prigimta kalba sakyti. Prie bažnyčių tapo mokyklos įsteigtos, kur ne tiktai vaikai, bet ir suaugusieji buvo mokomi ” . Tuo metu pradėta manyti, kad dvasininkų pareiga – krikščioniškai auklėti ir šviesti gyventojus, o jeigu jie neatlieka savo pareigos, tai už ką tada naudojasi bažnyčios žemėmis? Tai ir buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios pirmąsias pradines, arba kitaip vadinamas bažnytines, mokyklas pradėjo steigti dvasininkai. Mokyklų tikslas – ne tik išmokyti rašto, bet ir krikščioniško (evangeliško) tikėjimo, maldų, giesmių, bažnytinių apeigų, rašyti ir skaičiuoti. Įdomu tai, kad bažnytinėse mokyklose mokslo galėjo siekti tik berniukai. Mokydavosi dažniausiai žiemą – tarp Martyno dienos ir Velykų. Kaimuose mokyklų nebuvo, todėl iš tolimesnių vietovių vaikai būdavo atvežami, aprūpinami maistu ir paliekami visai savaites. Bažnytinių mokyklų mokytojai būdavo menko išsilavinimo, o kartais tik gerai moką lotynų kalbą amatininkai.

Parapinės veiklos turinys bei pobūdis gerai matyti iš M.Mažvydo mokyklos. Jis ja labai rūpinosi ir kratėsi nemokyto žmogaus, staliaus, kuris, norėdamas geriau gyventi, visokiomis intrigomis stengėsi prasibrauti į mokyklą mokytoju. Parapinės mokyklos mokytojas, pažymi M.Mažvydas, turėjo būti pasirengęs sakyti pamokslus liaudžiai ir mokyti jaunuomenę lotynų kalbos, mokėti bažnyčioje giedoti vokiškai ir lietuviškai.

XII a. laiške kunigaikščiui Albrechtui Martynas Mažvydas rašo apie pretendentą į mokytojus: ” …mielasis Ambrozijau, nesi vertas būti mokytoju, nes žmogus esi nemokytas. Mūsų Ragainės vaikai
pageidauja mokytojo dėstytojo, ir nė vienas iš jų nenorės, kad dėl tavęs netektų gero vardo ” (M.Mažvydas. Pirmoji lietuviška knyga. V., 1974, p. 324). Laiško pabaigoje M.Mažvydas su didžiausiu susirūpinimu rašo: ” …Pagaliau mūsų bažnyčios ir visos jaunuomenės vardu maldauju, kad nebūtų paskirtas mokyklai vadovauti toks nemokytas žmogus, nes viskas pakriks ir išbėgios jaunuomenė, be kurios – kas puoš mūsų bažnyčią? Lietuvių liaudis tokio nepageidauja, kai turi už jį geresnį ” (ten pat, p.328). Panašios buvo ir kitos Mažosios Lietuvos parapinės mokyklos – jų lygis priklausė nuo mokytojo ir klebono išsilavinimo bei rūpinimosi. Parapinių mokyklų mokytojai sunkiai vertėsi – kraštą vargino karai, baudžiava, mokesčiai, ligos, tad žmonėms išlaikyti mokyklas buvo labai sunku. Norėdami pragyventi, mokytojai turėjo imtis kokio nors amato, prekybos, net elgetauti. Visa tai, žinoma, trikdė mokyklų drausmę ir smukdė jų lygį.

Ir šiandien yra žinomos kai kurios to meto mokyklos Vilkiškiuose (įsteigta apie 1561-1562 metus), Rusnėje (1583 m.), Verdainėje, prie Šilutės (1588 m.), Karklėje (1606 m.), Kalnininkuose (1677 m.). Vėliau tokios mokyklos įsteigtos visose lietuvių parapijose ir didesniuose kaimuose. Vaikai buvo mokomi iš Martyno Mažvydo katekizmo, kurio pradžioje buvo duotas “ Pygus ir trumpas mokslas skaititi ir raschyty ” .

Klaipėdos kraštas ir jo likimas XX a.

Turinys

1.Turinys ………………………………………………………………………………………………. 1

2.Įžanga ……………………………………………………………………………………………….. 1

3.Klaipėdos kraštas iki XX a. …………………………………………………………………. 1

4.Klaipėdos kraštas XX a. ………………………………………………………………………

4.1.Padėtis iki Paryžiaus konferencijos ……………………………………………………

4.2.Paryžiaus konferencija ……………………………………………………………………..

4.3.Prancūzų valdžia ……………………………………………………………………………..

4.4.1923 m. sukilimas …………………………………………………………………………….

4.5.Oficialus krašto prijungimas ……………………………………………………………..

4.6.Krašto praradimas 1939 m. ……………………………………………………………….

4.7.Galutinis atgavimas …………………………………………………………………………. 3

3

4

4

6

8

9

10

5.Išvados ………………………………………………………………………………………………. 10

6.Literatūra ………………………………………………………………………………………….. 11

Įžanga

Klaipėdos kraštas sudaro savarankišką geografinį vienetą: tai yra siaura juosta, vakaruose apribota jūros, pietuose – Nemuno, rytuose – Telšių plynaukštės. Šios juostos plotas 2451 km2 (su Kuršių nerija 2848 km2), jos ilgis 140 km, o plotis kai kur tik 15-20 km. Šio nedidelio ploto istorija labai permaininga: pradžioje šis kraštas priklausė baltams, vėliau ordinui, po to savarankiškai Prūsijai, vėliau pastarosios sujungtai Vokietijai, vienu metu buvo valdomas prancūzų, po kiek laiko grįžo lietuviams ir po trumpo vokiečių įsiveržimo galiausiai iki šių dienų yra teisėta Lietuvos dalis.

Klaipėdos kraštas iki XX a.

Iki XIII a. antros pusės Klaipėdos kraštas priklausė baltų gentims – šiaurėje kuršiams, pietuose skalviams (prūsų gentis), dalis išvis nebuvo gyvenama. Prasidėjus ordino agresijai sembai (prūsai) ir žemaičiai, kovodami prieš vokiečius, visada padėdavo vieni kitiems, naudodamiesi keliu per skalvių žemę (Klaipėdos krašto pietūs) arba per Kuršių marias. Vokiečiai nutarė perskirti sembus ir žemaičius ir 1252 m. Livonijos ordino pavestas Eberhardt von Seyne įkūrė Memelburgo (Memel – vokiškas Nemuno pavadinimas, bet senoji tos vietos sodyba buvo vadinama Klaipėda) pilį. Žemaičiai tuojau suprato statomos pilies pavojingumą ir ėmė pulti ją tebestatomą. Bet ir dažnais puolimais jie nesugebėjo jos išgriauti. Tai pavyko tik sembams didžiojo prūsų sukilimo metu (1260-1274), bet ordinas netruko pilies atstatyti. Nuo tada iki XX a. Klaipėdos kraštas praktiškai priklausė vokiečiams. Tiesa, Livonijos ordinui buvo sunku susisiekti su Klaipėda, todėl 1328 m. ši pilis buvo perduota Prūsų kryžiuočiams.

Taip atrodė Ordino okupuotos žemės prieš Žalgirio mūšį:



Klaipėdos kraštas buvo labai retai gyvenamas, todėl XV a. ordinas ėmėsi jo kolonizacijos, bet po Torno taikos (1466 m.) nebebuvo ryšio tarp vokiečių žemių ir Klaipėdos krašto. Taigi kolonizuojant šį kraštą daugiausia buvo naudotasi vietos gyventojais – kuršiais ir jų žemėse gausiai gyvenusiais žemaičiais. Kolonizacijos mastą rodo tai, kad XV a. pirmoje pusėje be Klaipėdos šiame krašte buvo vos trys sodybos: Nida, Nemerzatė ir Vitė,- o 1540 m. čia gyveno jau 8000 žmonių, iš kurių vokiečių buvo palyginus mažai. Tačiau vokiečių kolonizacija nuo XVII a. palaipsniui stiprėjo. Pradžioje lietuviškoji kolonizacija dar
atsispirti vokiškajai, bet po pirmojo Žečpospolitos padalijimo, kai tarp Rytprūsių ir Vokietijos atsirado ryšys, vokiečiai tiesiog užplūdo Klaipėdos kraštą. Lietuvių kultūra laikėsi stipriai, bet nuo XIX a. pradžios prasidėjo stiprus nutautėjimo procesas, kuriam lietuviai XIX a. pabaigoje visgi sugebėjo atsispirti.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1556 žodžiai iš 5061 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.