Mazvydas
5 (100%) 1 vote

Mazvydas

Referatas

,,Kalendorių istorija“

Kalendoriaus priėmimas

Pirmą kartą pasiūlytas Neapolio daktaro Aloyzo Lilijaus, pradėtas naudoti nuo 1582 metų vasario 24 dienos popiežiaus Grigaliaus III nurodymu. Ne visos šalys kalendorių pradėjo naudoti vienu metu. Lenkija-Lietuva, Ispanija ir Portugalija kalendorių priėmė iškart, Prancūzija gana greitai. Kadangi kalendorių paskelbė popiežius, protestantiškos šalys, tokios kaip Anglija nepriėmė kalendoriaus iki pat XVIII a. Rusijoje Grigaliaus kalendorius priimtas tik po 1917 m. Spalio revoliucijos. Dėl to spalio revoliucija pagal Grigaliaus kalendorių vyko lapkričio pradžioje.

Iš kalendoriaus istorijos

Dabartinio kalendoriaus pagrindą sudaro Saulės metų trukmė. tai 365 dienos, suskirstytos į 12 mėnesių, o mėnesiai skirstyti į 4 savaites po 7 dienas. Kas penki metai prisideda 1 diena. Dabartinis kalendorius sudarytas egiptiečių astronomo ir fiziko Sozingeno Romos imperatoriaus Juliaus Cezario pavedimu, yra įsigaliojęs nuo 46metų sausio 1d. Prieš Kristaus gimimą. Iš pradžių metai buvo skaičiuojami „nuo pasaulio sukūrimo“. Metų pradžia buvo laikomas Kovo mėnuo, skirtas karo dievui Marsui, ką ir liudija šio mėnesio pavadinimas.

Naujųjų metų pradžia sausio 1 dieną katalikų religija išpažįstančioje Europoje įsigalios tik nuo 1691 m. Kai tuo klausimu buvo išleista popiežiaus Inocento XII bulė. Naujo stiliaus kalendorius Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje buvo įvestas 1586 m.

1582 m., siekiant sureguliuoti tam tikrą atsilikimą tarp skaičiuojamojo ir astronominio laiko, popiežiaus Grigaliaus XIII paliepimu buvo padaryta Cezario reforma. Nuo tada pagal laiko skaičiavimą Cezario kalendorius imtas vadinti „senojo stiliaus‘, o Grigaliaus „naujojo stiliaus“. 1700 m. „senasis“ nuo „naujojo“ kalendoriaus buvo atsilikęs 10 dienų , 1800 m. – 11 dienų, 1900 m. – 12dienų, mūsų laikais – jau 13 dienų.

12 – 13 dienų skirtumas tarp abiejų minėtų kalendoriaus sistemų (redakcijų) yra palikęs pėdsakų ir mūsų kalendoriniuose papročiuose. Dabar nekelia abejonių, kad pvz.: Jurginės yra balandžio 23d. Ir, kad jos yra pirmoji gyvulių išvarymo ganyti dieną. Bet „senojo“ kalendoriaus Jurginės buvo švenčiamos pora savaičių vėliau, tuomet ir žolės ganyklose buvo žymiai daugiau. Vadinasi kai kurios liaudies kalendoriaus praktikos, tikėjimai darbų pradžias atraminiai taškai labiau paaiškės prisiminus, kad mūsų seneliai ir proseneliai gyveno „senojo kalendoriaus laiku.

Dabartinį kalendorių pagal Romos imperatoriaus Julijaus Cezario (102-44 m. pr. m. e.) pavedimą sudarė egiptiečių astronomas ir matematikas Sozigenas. Jis įsigaliojo nuo 46 metų sausio 1 d. prieš Kristaus gimimą. Tada metai turėjo 365,25 paros ir buvo šiek tiek ilgesni už Saulės metus. Tas likutis per 128 metus sudarydavo apie vienos paros skirtumą. Tai buvo trūkumas. Iš pradžių metai buvo skaičiuojami „nuo pasaulio sukūrimo“. Metų pradžia buvo laikomas kovo mėnuo, skirtas karo dievui Marsui. Kovo 1-oji kaip Naujųjų metų pradžia kai kuriose Vakarų Europos valstybėse buvo iki VIII a., Rusijoje – iki XV a., Anglijoje – iki 1752 m.

Sausio pirmąją kaip Naujųjų metų pradžią katalikiškoje Europoje pradėta švęsti tik 1691 m., popiežiui Inocentui išleidus XII bulę.

XVI a. pagal Julijaus kalendorių susidarė apie 10 parų skirtumas. Tada, 1582 m., siekiant sureguliuoti atsilikimą tarp skaičiuojamojo ir astronominio laiko, popiežiaus Grigaliaus pavedimu buvo įgyvendinta Julijaus kalendoriaus reforma, t. y. įvestas kalendorius, kur atogrąžiniai metai ilgesni už naujojo stiliaus tik 26 sekundėmis ir, skaičiuojant laiką pagal šį kalendorių, vienos paros skirtumas susidarys tik po 3280 metų. XVI a. tam, kad neatsirastų paklaidų, buvo nutarta, kad keliamaisiais metais bus laikomi tie, kurių skaičius dalijasi iš 4 (pvz., 1996, 2000, 2004 ir t. t.). Nuo tada pagal laiko skaičiavimą Julijaus kalendorius pradėtas vadinti „senojo stiliaus“, o Grigaliaus kalendorius – „naujojo stiliaus“.

1700-aisiais metais senasis kalendorius nuo naujojo buvo atsilikęs 10 dienų, 1800 m. – 11 d., 1900 m. – 12 d.

Naujojo stiliaus kalendorius Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje įvestas 1586 m. Nuo to laiko senasis kalendorius naujuoju buvo keičiamas kelis kartus, priklausomai nuo to, kieno valdžioje kraštas atsidurdavo.

1848 m. Motiejaus Valančiaus „Žemaičių vyskupystėje“ rašoma: „Naująjį skaitlių (kalendorių) Grigalius XII, popiežiaus, darbo Žemaičių vyskupystė pirmą kartą priėmė 1582 m. ir pagal tą visas šventes šventino lig 5 d. rugpjūčio 1799 m. Bet tą metą, Povilui I, ciesoriui, norint, o Laurynui Litai, popiežiaus Pijaus VI pasiuntiniui, leidžiant, sugrįžo prie senojo metų skaitliaus. Dvylika metų nuleidus, tai yra 9 dienų šilų (rugsėjo). 1812 m. Prancūzų ciesorius Napoleonas, į mūsų žemę įžengęs, įsakė vėl turėtis naujojo metų skaitliaus. Napoleonui iš Lietuvos išsprukus, ciesorius Aleksandras I 2 d. kovo 1813 m. antru atveju senąjį žemaičiam įbruko.“

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 739 žodžiai iš 1366 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.