Medecininė psichologija
5 (100%) 1 vote

Medecininė psichologija

MEDICININĖS PSICHOLOGIJOS OBJEKTAS, UŽDAVINIAI IR METODAI.

MP yra psichologijos mokslo šaka. Kaip psichologija – yra mokslas apie žmogaus ir gyvūnų psichiką, ir pagrindinis psichologijos objektas yra psichika ir jos reiškiniai. Psichiniai reiškiniai yra labai įvairūs ir skirstomi į 3 dideles grupes:1.psichiniai procesai, 2.psichinės būsenos, 3. psichinės savybės.

Psichiniai procesai prasideda tada kai pradeda veikti vidiniai dirgikliai ir pasibaigia tada, kai minėtų dirgiklių poveikis nutrūksta. Tai iš esmės yra pažinimo procesai, kurie padeda mums pažinti supantį pasaulį. Minėti procesai apima: jutimą suvokimą, atmintį, dėmesį ir mąstymą. Psichiniams procesams taip pat priklauso emocijos ir valia.Psichinės būsenos t.y. žymiai pastovesni reiškiniai už psichinius procesus. Įvairios psichinės būsenos gali trukti valandas, dienas, savaites. Tuo laikotarpiu vienokią ar kitokią būseną nulemia psichinių procesų pobūdį, žmogaus elgesį. Pagrindinės būsenos: nerimas, įkvėpimas, nuovargis, nuobodulys, psichinė įtampa ir pan. Labai plinta pastaruoju metu depresinės būsenos. Tai surišta su įtampa, gyvenimo ritmu, padidėjusia konkurencija tarp individų. Manoma, kad 21 a. tai bus viena iš didžiausių problemų.

Psichinės savybės t.y.pastovūs psichologiniai reiškiniai, kurie išlieka pas asmenį metais, dešimtmečiais, visą gyvenimą ir pan. Jie nepriklauso nuo konkrečių dirginimų. Dažniausiai t.y. asmenybės savybės, temperamentas, charakteris, sugebėjimai ir pan. Visus minėtus psichinius reiškinius jų vystymosi ir eigos dėsningumus ir mechanizmus nagrinėja bendroji psichologija. Jos uždavinys apibendrinti ir išanalizuoti specialius konkrečių tyrimų rezultatus, testus, sugebėjimus ir pateikti bendrą teoriškai pagrįstą psichinės veiklos modelį. Tačiau praktinėje veikloje labai svarbu sukauptas psichologinių procesų metu žinias panaudoti praktikoje. Taip išsivystė įvairios taikomosios psichologijos šakos, iš kurių svarbiausios yra inžinerinė, medicininė, pedagoginė psichologijos. Minėtos sritys panaudoja fundamentaliąsias

bendrosios psichologijos žinias konkrečioje veikloje, pvz.: inžinerinė psichologija domisi darbo veiklos optimalaus įrengimo psichologiniais aspektais, optimalaus darbo režimo sudarymu pramonės šakoje.

Pedagoginė psichologija pritaiko psichologines žinias mokymo ir auklėjimo proceso tobulinimui.

Socialinė psichologija telkia dėmesį į individų grupių, kolektyvo narių santykius, lyderių vadovavimo aspektus, veiklos kūrybos motyvacijos psichologinius niuansus.

Medicininė psichologija taip pat tiria psichikos ypatumus, tačiau jos objektas yra sergančio žmogaus, bei santykiai medicinos personalo su ligoniais ir pan. MP yra psichologijos šaka, tačiau gaudžiai susijusi medicinos mokslu. Pažymetina, kad nepaisant medicininių technologijų vystymosi proceso svarbus vaidmuo gydymo efektyvumui yra psichologinių faktorių įvertinimas. Neretai nuo žmogaus psichikos ypatumų priklauso ne tik psichologinių, bet ir kitų ligų atsiradimas, bei vystymasis, todėl PSAO apibrėžia sveikatą kaip fizinį, psichinį ir socialinį gerbūvį.

MP nagrinėja šiuos pagrindinius klausimus:

1. Psichinius faktorius, kurie sąlygoja ligų atsiradimą, vystymąsi ir turi įtakos jų gydymui ir profilaktikai.

2. Įvairių ligų poveikis žmonių psichikai.

3. Psichologinius kiekvienos ligos pasireiškimus.

4. Psichikos vystymosi sutrikimus.

5. Ligonių ir medicinos personalo bendravimo ypatumus.

6. Įvairių psichologinio tyrimo metodų testo taikymo problemos, t.y. psichodiagnostikos klaidos.

7.Psichologinio poveikio ligoniui gydymo tikslais, metodikas, būdus-t.y. psichoterapijos ypatumus.

Psichiniai faktoriai, kurie gali nulemti įvairių ligų atsiradimą, gali būti labai įvairūs. Daug labai psichinių reiškinių sukelia nuolatinę nervinę įtampą, pervergimą, išsivysto neurozės, kurioms būdinga greitas nuovargis, nemiga, nemalonūs jutimai, ir pan. tai sukelia daugybę simptomų ir tik patyręs specialistas gali išdiferencijuoti, pvz.:širdies skausmai gali būti dėl rimtos širdies ligos (infarkto), bet gali būti ir dėl širdies neurozės dėl konfliktų darbe, šeimoje ir pan. Kita vertus daugelis ligų gali sukelti pakitimus žmogaus psichikoje, ypač tuo pasižymi sunkios lėtinės ligos, tai galiausiai pakeičia žmogaus santykius su aplinka. Pradžioje su gydančiu personalu, vėliau su pažįstamais, giminėmis, šeima, vaikais. Jai žmogus serga nepagydoma liga ir apie tai žino jo psichologinė reakcija gali būti įvairi nuo gilios depresijos iki lengvabūdiško ligos neigimo. Yra daug susirgimų kuriems yra būdinga gana specifiniai psichologiniai reiškiniai ir simptomatika. Ryškiausi jie būna sergančių daugelio nervų ir psichinėmis ligomis. Vienodi psichologiniai pasireiškimai bus sergant epilepsija, kitokie- šizofrenija ar smegenų augliais. Žinant kai kuriuos MP dėsningumus galima lengviau diagnozuoti tokias ligas susirgimų pradžioje. Dar daugiau kai kurie psichologiniai pokyčiai leidžia nustatyti net, pvz.: galvos smegenų pažeidimo vietą ir dydį. Ne tik nervinės ligos, bet ir kiti susirgimai (onkologiniai, širdies ir t.t) turi gana specifinius psichologinius pasireiškimus. Psichikos surikimai gali būti gana gilūs ir bendri, pasireikiantys iki įvairaus laipsnio profiniais defektais. Protinis
atsilikimas oligofrenija gali būti lengvas( debilas), vidutinis(imbecilas), ir sunkus (idiotas). Šiuos protinius defektus lemia daugybė priežasčių, genetinių ar paveldimų aplinkos faktorių, taršos, medicininės, t.y. persirgtos įvairios ligos vaikystėje. Santykiai tarp ligonio ir med. personalo taip pat yra svarbi psichologijos tyrimo dalis. Šie santykiai yra labai sudėtingi ir žymia dalimi priklauso nuo ligonio asmenybės ir ligos pobūdžio.

PGR. MED PSICHOLOG. VYSTYMOSI ETAPAI

Psichologijos istorija prasideda nuo antikos laikų. Senovės filosofai, medikai ir kt. domėjosi filosofija. Heraklitas manė kad siela yra amžinai judančios ir kintančios ugnies vaizdas. Demokritas tvirtino, kad siela sudaryta iš mažų judančių atomų. Aristotelis IVa.pr.m.e. parašė veikalą pirmąjį psichologijos pagrindais „Apie sielą“. Savo darbe jis apibendrino tokias savokas kaip jutimas, suvokimas, jausmai. Jis teigė, kad siela turi dievišką prigimtį ir gali egzistuoti be kūno. Todėj jo nuomone pažinti sielą viršija žm. galimybes. Jau senovėje pastebėta žm-ių charakterių ir temperametrų skirtumai (sangvinikai, flegmatikai ir kt.). Psichologija suklestėjo viduramžiais ir renesanso epochoje. Mokslinės psichologijos pradininkas Vuntas, kuris 1879m įsteige Vokietijoje Leipcige pirmąją eksperimentinės psichologijos laboratoriją. Vėliau atsirado ir pirmosios med psich laboratorijos. Pažymėti rusų mokslininkų Benterejavo, Korsakovo, Pavlovo darbai. Prie med psich mokslo kūrimosi daugiausiai prisidėjo gydytojai. Svarbus etapinis med psich vystymosi periodas buvo Sečinovo idėjos apie refleksus, kaip nervų sist. veiklos pagrindas. Pavlovas sukūrė mokslą apie aukštąją nervinę veiklą. Jis buvo grindžiamas sujaudinimu ir slopinimu. Pavlovo eksperimentai su šunimis padėjo išsiaiškinti sąliginius refleksus, sujaudinimo, slopinimo ryšius. Buvo įrodyta, kad refleksai sudaro elgsenos pagrindą. Taip pat Pavlovo svarbus indėlis apie I-ąją ir II-ąją signaline sistemas. Psichoanalizė, kurią sukūrė Froidas pradžioje buvo pritaikyta neurozių aiškinimo ir gydymo tikslu. Jis pirmas atktreipė dėmesį jog be sąmoningos žm veiklos didelę reikšmę individui turi pasamonė. Jau ir anksčiau psichologai ir psichiatrai pastebėdavo jog kaikuriuos veiksmus žm atlieka nesamoningai (miegodamas). Tik Froidas įsigilino į tai sureikšmindamas nesamoningos veiklos elementus. Dirbdamas su nervų ligomis sergančiais padarė išvadą, kad jo ligonių neorotiniai simptomai nėra atsitiktiniai, o kažką reiškia. Visi jie nėra be priežąsties. Palaipsniui, kaupdamas medžiagą jis rado paaiškinimą daugeliui ligų simptomų. Taip pat Froidas užsiėmė sapnų analize. Palaipsniui išsivystė psichoanalitinio gydymo metodas. Froidas nustatė, kad visą žm pasamonės veiklą reguliuoja du inkstinktai: gyvenimo ar litinės, agresinės arba mirties. Anot Froido žm negali civilizuotoje visuomenėje realizuoti savo agresijos ar lytinio poreikio. Tokiu būdu visuomenės narys veikiamas inkstinktų relizacija arba konfliktus išreikia per neurotinius simptomus, sapnus, kurybą, karjeros siekimą ir pan. Palaipsniui psichoanalizė populerėjo ir rado patvirtinimą. Froido med psich mokslo padarytą indėlį toliau vystė jo mokiniai ypač Jungas ir Adleris. Jie išpletė Froido mokymą apie pasąmonę ir iškėlė kolektyvinės pasąmonės kategoriją. Adleris akcentavo, kad žm prigimčiai būdingas visuomeninis jausmas. Jo nuomone pgr asmenybės varomoji jėga yra pranašumo jausmas. Kievienas žm nori būti pripažintas kaip asmenybė. Gali išsivystyti pas žm menkavertiškumo jausmas, jei jis nepripažįstamas. Tai gali baigtis neuroze. Iš Vakarų Europos psichoanalizės mokslas pesikėlė į JAV. Šiuo metu psichoanalitikai plačiai praktikuoja. Humanistinė psichologija skiria didžiausią dėmesį samoningai asmenybei ypač pabrėžiama savęs vertinimo svarba. Medicininė psichologijagilinasį ir į gyvenimo prasmės problemą. Kad pajusti gyvenimo pilnavertiškumą žm turi turėti gyvenimo tikslą. Jo neturėjimas dažnai būna nervinių sutrikimų priežąstimi. Lietuvoje med psich vystoma tp intensyviai. Plačiai taikoma psichoterapija, hipnozė…

PSICHIKA IR SĄMONĖ

Negyvi daiktai yra pasyvus. Gyvi organizmai veikia patys ir palaiko ryšį su aplinka bei tarpusavyje. Viena iš tokių sąveikų yra dirglumas, t.y. sugebėjimas reaguoti į reikšmingus poveikius. Tik gyviems organizmams būdinga jautrumas, sugebėjimas reaguoti į tiesioginius ir netiesioginius dirgiklius. Jautrumas yra I-asis psichikos pasireiškimo požymis. Tolimesnis psichikos vysymasis susijęs su nervų sistemos atsiradimu ir tobulėjimu. Lemiamas etapas psichinės veiklos atsiradimui buvo galvos smegenų veikla. Lytinė elgsena priklauso nuo endokrininių liaukų veiklos ir lytinių hormonų kiekio kraujyje. Ir gyvūnų tarpe yra sudėtingos elgsenos programų. Tik žmogus turėdamas psichiką ir sąmonę kaip sudėtingiausią psichikos formą, kuria skiriasi nuo gyvūnų gali realizuoti intelektualią sąmoningą veiklą. Gyvūnų psichinė veikla surišta su biologiniais motyvais. Aukštesniuose evoliucijos etapose atsiranda poreikis orentuotis aplinkoje. Tuo tarpu žm pasižymi sąmoninga elgsena, nebūtinai susijusi su biologiniais motyvais. Žm psichiniai veiklai būdingi dvasiniai poreikiai, pažinimo, bendravimo. Sąmoningos žm veiklos viršūnė yra kai
nepaiso savi biologinių poreikių. Žmogaus elgesio šaltinis yra ir žmonijos patirimas perduodamas kalba, darbo įrankių panaudojimas ir visuomeninis darbas ir kt požymiai liudijantis sąmoningą veiklą. Psichika yra tikrovės atspindėjimo forma būdinga ir gyvūnams. Tuo tarpu sąmonė- tik žmogaus smegenų sąvybė. Svarbią reikšmę turi žmonių visuomenė, nes psichika labiausiai vystoma kalba, kuria perduodamas patirimas. Tik bendraujant atsiranda savimonė. Nevisi žmogaus psichiniai procesai vyksta aiškios sąmonės zonoje. Dauguma reakcijų atliekama nesąmoningai, nors jas reguliuoja nervų sistema. Dažnai atliekamus uždavinius ilgauniui žmogus automatizuoja ir jie išeina iš sąmonės kontrolės ribų. Tai parodo, kad žmogaus sąmonė ir pasąmonė santikiauja harmoningai. Pasamonės veiklai priklauso ir tokie reiškiniai, kurie vyksta žmogui miegant. Sąmoningai veiklai tik bendrumo būsenoje suteikia sąlygas. Miego metu nutruksta sąmoninga veikla. Skiriamos dvi miego fazės. 1-lėto miego, kurio metu paleėngva gesta psichinis aktyvumas, baigiama perdirbti informacija. 2- greito miego metu žmogus dažniausiai regi sapnus. Jų metu psichinė veikla nenutrūksta. Kartais susapnuojama nauja informacija. Smegenys miegant registruoja dirginimus, kurie sklinda iš vidaus organų, o tp iš aplinkos. Kartais iš sapnų galima atskleisti pradinius poslinkius, kurie vyksta žmogaus organizme. Medicina tiksliai apibrėžia sąmonės sutrikimus. Pagrindinis požymis- dezorientacija. Sutrikus sąmonei žmogus nesiorientuoja laike, vietoje, situacijoje ir savyje. Sutrinka sugebėjimas fiksuoti dėmesį, įsiminti. Sąmonės sutrikimui praėjus dažniausiai ligonis neprisimena patirtų išgyvenimų. Tokiu būdu orientacijos praradimas, dėmesio, atminties sutrikimas yra pirmieji sąmonės sutrikimo kriterijai. Užtrukus sąmonės sutrikimams žm atitrūksta iš realaus gyvenimo, aplinką suvokia iškreiptai. galiausiai vainikuoja sąmonės sutrikusius požymius sutrikęs mąstymas. Sąmonės sutrikimo sindromai:1.apkvaitimas. šioje būsenoje žmogui pojučius gali sukelti stiprus dirgikliai. Jis nereguoja į silpnus garsus. Sunkiai supranta kas jam sakoma, blogai orientuojasi aplinkoje, nesupranta situacijos, sulėtėja mąstymas. Apkvaitę ligoniai dažniausiai guli, esti pasyvūs, nejudrūs. Mimika skendi, gestai neišraiškingi. Tokios būsenos būna apsinuodijus, po galvos smegenų insultų, sergant kaikuriomis infekcinėmis ligomis. 2.soporas. su žmodumi neįmanoma susikalbėti, jis reaguoja tik į l. ryškius dirgiklius (šviesą, skausmą). Būklei progresuojant jutimai visai prarandami ir pereina į : 3.komą. Praėjus soparui ar komai žm tuo kas su juo vyko neatsimena. Šie 3 sutrikimai yra kiekybinio pobūdžio. Tai yra priklauso nuo sąmonės pažeidimo laipsnio. Tačiau sąmonė gali sutrikti ir kokybiškai. Visu pirma tai: 4.delyras. jo metu žm nesiorentuoja laike, aplinkoje. Jam vyksta iliuzijos ir haliucinacijos. Tačiau orientacija savyje išlieka. Ypač būdingos regėjimo haliucinacijos. Delyras būdingas alkoholikams.

Šiuo metu Jūs matote 41% šio straipsnio.
Matomi 2012 žodžiai iš 4872 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.