Medicininė chemija
5 (100%) 1 vote

Medicininė chemija



















































































































































































































































































































































































































































































MEDICINOS CHEMIJOS PROGRAMA OF STUDENTAMS

(2 kreditai – 80 val., auditorinis darbas – 60 val., savarankiškas darbas -20 val.)

Chemijos vieta biomedicininių mokslų sistemoje. Įvairių gamtą tiriančių mokslų tarpusavio ryšys medicinoje. Medicinos chemija – chemijos mokslinių žinių ir praktinių priemonių pritaikymas medicinoje.

I. Cheminė termodinamika. Bioenergetikos teoriniai pagrindai

1.1. Cheminė termodinamika ir jos metodai. Ryšys tarp medžiagų apykaitos ir energijos organizme. Cheminė termodinamika – bioenergetikos pagrindas.

1.2. Termodinamikos pagrindinės sąvokos: sistema (izoliuota, uždara, atvira, homogeninė, heterogeninė): parametrai (intensyviniai, ekstensyviniai) : procesai (izoterminiai, izobariniai, izochoriniai, adiabatiniai, cikliniai, grįžtami, negrįžtami). Termodinaminės sistemos būsena, standartinė būsena. Sistemos būsenos funkcija.

1.3. Pirmas termodinamikos dėsnis. Darbas ir šiluma – dvi pagrindinės energijos perdavimo formos (ženklų sistema). Izobarinio ir izochorinio proceso šiluma. Entalpija. Pirmo termodinamikos dėsnio taikymas biosistemoms.

1.4. Heso dėsnis. Termocheminės lygtys. Reakcijos standartinė šiluma. Standartinės susidarymo ir degimo šilumos. Išvados iš Heso dėsnio. Termocheminių skaičiavimų taikymas, įvertinant maisto produktų kaloringumą ir sudarant racionalias ir gydomąsias dietas.

1.5. Savaiminiai ir priverstiniai procesai. Termodinaminių požiūriu grįžtami ir negrįžtami procesai. Gyvybiniai procesai – termodinamiškai negrįžtami procesai.

1.6. Antras termodinamikos dėsnis. Entropija. Standartinė entropija. Cheminių reakcijų entropijos pokyčio apskaičiavimas. Antro termodinamikos dėsnio statistinė prigimtis. Bolcmano lygtis, termodinaminė tikimybė. Entropija kaip izol. sistemoje vykstančių procesų krypties kriterijus.

1.7. Gibso energija. Pusiausvyros termodinaminės sąlygos. Pirmo ir antro termodinamikos dėsnio jungtinė išraiška. Entropinis ir entalpinis faktoriai. Savaiminių procesų krypties prognozavimas. Energetinio priklausomumo principas gyvose sistemose: egzergoninės ir endergoninės reakcijos.

1.8. Standartinė Gibso energija. Cheminių reakcijų Gibso energijos pokyčio apskaičiavimas.

II. Cheminių reakcijų kinetika ir katalizė

2.1. Cheminė kinetika, kaip pagrindas tiriant biocheminių reakcijų greitį ir mechanizmą.

2.2. Paprastos ir sudėtinės reakcijos (lygiagrečios, konjuguotos, nuoseklios, grandininės). Homogeninės ir heterogeninės reakcijos.

2.3. Pagrindinės sąvokos: reakcijos greitis, vidutinis reakcijos greitis, tikrasis reakcijos greitis.

2.4. Reakcijos greičio priklausomybė nuo įvairių faktorių. Reakcijos greičio konstanta. Reakcijų pusperiodis.

2.5. Supratimas apie cheminės reakcijos elementarų aktą. Molekulingumas. Reakcijos laipsnis. Pirmo, antro ir nulinio laipsnio reakcijos. Pirmojo laipsnio reakcijos kinetinė lygtis. Reakcijos laipsnio nustatymas.

2.6. Reakcijos greičio priklausomybė nuo temperatūros. Vant-Hofo taisyklės taikymo biocheminėms reakcijoms ypatumai.

2.7. Arenijaus aktyvių susidūrimų teorija. Pereinamojo būvio teorija. Aktyvacijos energija. Reakcijos energetinė charakteristika. Arenijaus lygtis. Supratimas apie sterinį faktorių.

2.8. Homogeninė katalizė. Katalizuojamos reakcijos energetinė charakteristika.

2.9. Fermentų veikimo ypatumai: savitumas, jautrumas įvairiems faktoriams, grįžtamasis aktyvumo reguliavimas.

2.10. Michaelio-Menten lygtis ir jos analizė.

III. Tirpalai

3.1. Koligatyviosios (osmotinės) praskiestų neelektrolitų tirpalų savybės. Raulio dėsniai ir jų išvados.

3.2. Osmosas ir osmosinis slėgis. van’t Hofo dėsnis. Hipo-, hiper- ir izotoniniai tirpalai. Osmoso ir osmosinio slėgio vaidmuo biologinėse sistemose. Plazmolizė ir hemolizė.

3.3. Koligatyvinės praskiestų elektrolitų tirpalų savybės. Izotoninis koeficientas. Raulio ir Vant Hofo dėsnių taikymas elektrolitų tirpalams.

3.4. Osvaldo praskiedimo dėsnis. Stiprių elektrolitų teorijos pagrindiniai teiginiai. Aktyvumas ir aktyvumo koeficientas. Tirpalo joninė jėga. Elektrolitai žmogaus organizme.

IV.
Pusiausvyriniai biocheminiai procesai

4.1. Protolitinė rūgščių ir bazių teorija. Rūgščių ir bazių stiprumas. Vanduo kaip tirpiklis. Kietų ir minkštų rūgščių ir bazių teorija.

4.2. Vandens disociacija. Vandens joninė sandauga. Vandenilio rodiklis pH – kaip aktyviojo rūgštingumo ir šarmingumo matas.

4.3. Buferiniai tirpalai, jų klasifikacija ir veikimo mechanizmas. Buferinių tirpalų talpumas ir faktoriai, nulemiantys jį.

4.4. Kraujo buferinės sistemos. Kraujo plazmos ir eritrocitų buferinės sistemos. Vandenilio karbonatinis buferis. Handersono-Haselbacho lygtis. Fosfatinis buferis. Baltyminės buferinės sistemos. Aminorūgščių buferinės savybės. Kraujo buferinių sistemų talpumo palyginamoji charakteristika. Rūgštinė-bazinė pusiausvyra kraujyje. Rūgštinės-bazinės pusiausvyros sutrikimai organizme: acidozė ir alkalozė, acidemija ir alkaliemija.

4.5. Kompleksiniai junginiai. Koordinacinė Vernerio teorija. Centrinis atomas, ligandai, centrinio atomo koordinacinis skaičius. Kompleksinių junginių tipai: amino-, akva-, acidokompleksai. Cikliniai kompleksiniai junginiai (chelatai). Intrakompleksiniai junginiai.

4.6. Pusiausvyra kompleksinių junginių tirpaluose. Kompleksinių jonų nepatvarumo ir patvarumo konstantos.

4.7. Metalo fermentai ir jų aktyvių centrų sandara.

4.8. Sunkiųjų metalų jonų toksinio veikimo mechanizmas (remiantis kietų ir minkštų rūgščių ir bazių teorija).

4.9. Citotoksinis platinos kompleksinių junginių veikimas.

4.10. Heterogeninė pusiausvyra organizmų gyvybinėje veikloje. Nusodinimo reakcijos. Tirpumo sandauga ir jos panaudojimas charakterizuojant nuosėdų tirpumą.

V. Paviršiaus reiškiniai

5.1. Paviršiaus reiškiniai ir jų reikšmė biologijoje ir medicinoje. Paviršiaus įtempties izoterma. Paviršinio aktyvumo ir paviršinio neaktyvumo medžiagos. Traubės-Diuklo taisyklė.

5.2. Adsorbcija riboje skystis-dujos ir skystis-skystis. Gibso lygtis. Molekulių orientacija paviršiaus sluoksnyje ir biologinių membranų struktūra. Kesoninė liga.

5.3. Adsorbcija riboje kietas kūnas-dujos ir kietas kūnas-skystis (tirpalas). Rebinderio poliškumų išlyginimo taisyklė. Monomolekulinė ir polimolekulinė adsorbcija. Chemosorbcija. Stiprių elektrolitų adsorbcija.

VI. Koloidiniai tirpalai

6.1. Dispersinės sistemos ir jų klasifikacija. Koloidinės būklės prigimtis.

6.2. Koloidinių tirpalų gavimas ir valymas. Dializė, elektrodializė, ultrafiltravimas. Dirbtinis inkstas.

6.3. Koloidinių dalelių elektrinio krūvio atsiradimo mechanizmas. Dvigubo elektros sluoksnio struktūra. Koloidinės dalelės sandara. Elektrokinetinis potencialas ir koloidinės dalelės elektrinis krūvis. Elektrokinetinio potencialo priklausomybė nuo elektrolitų koncentracijos ir sudėties.

6.4. Elektrokinetiniai reiškiniai. Elektroforezė. Elektroforezės panaudojimas medicininiuose-biologiniuose tyrimuose ir medicininėje praktikoje.

6.5. Kinetinis ir agregatinis liozolių patvarumas. Patvarumo faktoriai. Koaguliacija.

6.6. Lėta ir greita koaguliacija. Koaguliacinis slenkstis ir jo nustatymas. Hardi ir Šulcės taisyklė.Koloidų tarpusavio koaguliacija. Šiuolaikinė koaguliacijos teorija. Draudžiamasis veikimas ir peptizacija. Koaguliacija elektrolitų mišiniais.

VII. Kiekybinės analizės pagrindai

8.1. Cheminis ekvivalentas. Tirpalų koncentracija ir jos reiškimo būdai.

8.2. Acidimetrija ir alkalimetrija. Titrantai ir jų standartizacija. Indikatoriai ir jų parinkimas.

8.3. Kompleksonometrija. Titrantai. Reakcijos, vykstančios titravimo metu.

8.4. Titrimetrinių metodų panaudojimas klinikiniuose ir sanitariniuose-higieniniuose tyrimuose.

VIII. Bioorganinė chemija

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 919 žodžiai iš 1834 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.