Mediena lakštinis stiklas spalvotieji metalai aliumunatinis cementas v spec paskirties keraminiai dirbiniai santechniniai ugniai
5 (100%) 1 vote

Mediena lakštinis stiklas spalvotieji metalai aliumunatinis cementas v spec paskirties keraminiai dirbiniai santechniniai ugniai

Turinis:

I. Šiuolaikiniai medienos apsaugos nuo puvimo,kirmgraužų ir užsidegimo būdai, medžiagos, jų panaudojimo efektyvumas (medžiagą tikslinga pateikti pagal žinomas firmas)

Medienos puvimai

Medienos ilgaamžiškumo padidinimas

II.Lakštinis stiklas,rūšys, tech. duomenys, panaudojimas (medžiagą

tikslinga pateikti pagal žinoma firma)

III. Spalvotieji metalai ir jų lydiniai: aliuminio,vario lydiniai, jų

savybės, markės (pagal žinomų šalių ir firmų standartus), jų žymenys, gaminiai, jų panaudojimas.

III. Spalvotieji metalai ir jų lydiniai: aliuminio,vario lydiniai, jų

savybės, markės (pagal žinomų šalių ir firmų standartus), jų žymenys, gaminiai, jų panaudojimas.

V.Spec.paskirties keraminiai dirbiniai: santechniniai, ugniai

atsparūs, rūgštims atsparūs, jų tech.duomenys, tikslingas

panaudojimas(medžiaga tikslinga pagal žinomas firmas).

I. Šiuolaikiniai medienos apsaugos nuo puvimo,kirmgraužų ir užsidegimo būdai, medžiagos, jų panaudojimo efektyvumas (medžiagą tikslinga pateikti pagal žinomas firmas)

Statybai naudojamas medžio kamienas. Iš jo gaminamos įvairios statybinės detalės bei konstrukcijos. Statyboje naudojama spygliuočių ir lapuočių mediena. Spygliuočiai turi ilgą, tiesą ir lygų kamieną, jų mediena atsparesnė ligoms, ne taip pūva. Iš lapuočių medienos statomi laikini pagalbiniai pastatai, daromos tvoros, klojiniai, gaminamos statybinės detalės.

Spygliuočiai:

Ų Pušies mediena lengva, stipri, lengvai mechaniškai apdirbama; iš jos daromos sienų ir stogų konstrukcijos, grindys ir kiti gaminiai;

Ų Eglės mediena gelsvo atspalvio, lengva, minkšta; eglės kamienas šakotesnis negu pušies, todėl ją sunkiau apdirbti, be to ji mažiau sakinga ir drėgnoje aplinkoje greičiau pūva; iš jos gaminama sijos, celiuliozė, popierius;

Ų Maumedžio mediena rusvos spalvos, sunkesnė, kietesnė ir stipresnė už pušies, atspari puvimui; naudojama kelių ir tiltų konstrukcijoms, požeminiams ir povandeniniams įrenginiams.

Lapuočiai:

Ų Ąžuolo mediena yra gelsvos spalvos ir gražios tekstūros; ji labai stipri ir kieta, atspari puvimui, todėl naudojama tik unikalių pastatų vidaus apdailai, baldams, stalių dirbiniams, fanerai ir kitiems apdailos gaminiams;

Ų Uosio mediena šiek tiek šviesesnė ir neturi ąžuolui būdingų šerdies spindulių; ypač tinka baldams, nes turi gražią tekstūrą ir lengvai nupoliruojama;

Ų Beržo mediena gelsvos arba rausvai baltos spalvos, lengvai apdirbama, bet neatspari puvimui, lėtai džiūsta ir džiūdama pleišėja; gaminami stalių dirbiniai (ypač tekinti), baldai, fanera, statybinėms konstrukcijoms naudojama retai;

Ų Juodalksnio mediena- jos mechaninės savybės panašios į beržo, tik ji dar mažiau atspari puvimui; Tik ką nukirstą galima naudoti povandeniniams įrenginiams (poliams, šuliniams), nes pagal ilgaamžiškumą vandenyje beveik prilygsta ąžuolui;

Ų Drebulės mediena yra balta, minkšta, gerai skyla, neatspari puvimui; iš jos statomi laikini pastatai, tveriamos tvoros, gaminami buities reikmenys ir degtukai.

Medienos puvimai

Puvimu vadinamas medienos irimas, kuris prasideda dėl joje išbujojusių žemesniųjų augalinių organizmų- grybų veiklos. Pirmoje puvimo stadijoje grybai pakeičia tik medienos spalva, vėliau, susidarius atitinkamoms sąlygoms, atsiranda destrukcinių puvinių. Tačiau yra grybų, kurie neardo medienos, o tik pakeičia jos spalvą. Grybai ardantys medieną, išskiria vadinamuosius fermentus, kurie pagrindinę medienos sudedamąją dalį- celiuliozę paverčia gliukoze- medžiaga, lengvai tirpstančia vandenyje.Gliukozė yra grybų maisto medžiaga. Be to, jiems vystytis dar reikia deguonies, drėgmės (>20%) ir palankios temperatūros (25-40º). Vandens apsemtoje medienoje grybų veikla sustoja, nes trūksta oro. Mediena nepūva ir šaltyje, nes grybai pradeda vystytis tik teigiamoje temperatūroje. Džiovinant medieną, džiūsta ir grybai, todėl puvimo procesas sustoja.

Medienos ilgaamžiškumo padidinimas

Kad mediena ilgiau laikytų, reikia padidinti jos atsparumą ugniai ir biologiniam irimui (puvimui).

Biologinio atsparumo didinimo. Mediena, kurios drėgnumas mažesnis kaip 20%, nepūva, nes tokioje drėgmėje nesiveisia medieną ardantys mikroorganizmai – grybai. Taigi medines konstrukcijas reikia kuo geriau apsaugoti nuo drėgmės. Stengiamasi, kad grybų ir kenkėjų neatsirastų augančiose medžiuose, todėl nuo išdžiūvusių ir išvartų lupama žievė, nupjaustomos šakos. Labai svarbu,kad medžiai, skirti statybinėms konstrukcijoms, būtų nukirsti žiemą.

Jei mediena eksploatacijos metu blogai vėdinama arba gali sudrėkti, kad napūtų, ją reikia apdoroti antiseptikais (konservuoti). Antiseptikai (anti…+gr. septikos – puvimas) yra cheminės medžiagos ir preparatai, saugantys medieną nuo puvimo. Antiseptikai turi būti labai toksiški (nuodingi) grybams, gražikams, bet nekenkti žmonėms, gyvuliams, pačiai medienai, turi nekoroduoti metalo, giliai įsiskverbti į medieną ir ilgai joje išsilaikyti, nedegti, nebūti higroskopiški, nereaguoti su klijais ir dažais.Antiseptikai skirstomi į tirpius vandenyje arba organiniuose tirpikliuose ir netirpus vandenyje – riebalinius.

Vandenyje tirpūs antiseptikai yra: natrio fluoridas, natrio silicio heksafluoridas, natrio dinitrofenoliatas,
fenolinės dervos, amonio fluoridas, cinko chloridas ir kiti.

Natrio silicio heksafluoridas yra superfosfato gamybos atlieka. Tai pilkos spalvos milteliai, vandenyje tirpstantis silpnai. Grynas nevartojamas. Natrio silicio heksafluoridas vartojamas silikatinių pastų ir mišinių gamybai. Mišiniai ruošiami iš vienos dalies natrio silicio heksalfluorido ir keturių dalių natrio fluorido.

Fenolinė derva yra klampi, tamsiai rudos spalvos medžiaga (fenolio gamybos atlieka). Šios dervos vandeninis tirpalas (15- 20%).

Vandenyje netirpūs antiseptikai yra: akmens anglių kreozoto alyva, antraceno alyva, skalūnų alyva, medžio degutas ir kiti.

Akmens anglių kreozoto alyva (pokostas) gaunama distiliuojant akmens anglių degutą 250-280 ºC temperatūroje. Tai tamsiai žalios spalvos, negaruojantis, atsparus vandeniui, nemalonaus kvapo antiseptikas, neardantis medienos ir metalų. Vartojamas pašildytas iki 50-60 ºC. Tinka konservuoti medienai, esančiai grunte (tiltų, oro linijų atramoms, pabėgiams ir kt.).

Skalūnų alyva gaunama distiliuojant degiuosius skalūnus. Jos savybės panašios kaip ir antraceno alyvos, ten pat ir vartojama.

Medžio degutas – tamsiai rudas skystis, gaunamas sausai distiliuojant medieną. Vartojamas gyvenamųjų pastatų konstrukcijoms konservuoti.

Mediena konservuojama taip: jos paviršius apipurškiamas (aptepamas) skystu antiseptiku; mirkoma šaltame tirpale, karštoje ir šaltoje vonioj arba esant slėgiui; paviršius padengiamas pastomis; uždedamas bandažas.

Dažyti medieną reikia du kartus, o apipurkšti – 2-3 kartus. Šio būdo trūkumas yra tas, kad antiseptikas neįsiskverbia į gilesnius medienos sluoksnius. Daug efektyvesnis būdas yra mirkymas vonioje, ypač karštoje ir po to šaltoje. Mediena pamerkiama į karštą (90-95 ºC) antiseptiko tirpalą ir jame išlaikoma 3-5 h. Medienoje esantis oras plečiasi ir dėl to dalis jo pasišalina. Po to mediena pamerkiama į šaltą tirpalą ir laikoma, kol juo prisisotina. Šį būdą tikslinga taikyti tada, kai medienos drėgnumas ne didesnis kaip 30%. Drėgnesnę medieną tikslinga mirkyti aukštenės temperatūros tirpaluose.Gana efektyvios karšto petrolatumo (120-140 ºC) vonios. Išjų išimta mediena 1-2 paroms pamerkiama į vonias su riebaliniaia antiseptikais (65-75 ºC). Mediena karštame petrolatume įšyla ir išdžiūsta, todėl į ją gerai įsigeria antiseptikas.

Apsauga nuo kirmgraužu.Kirmgraužos yra vabzdžių išsėtos ovalios formos įvairaus gylio skylutės. Kirmgraužų būna įvairuose augančuose ir nuskintuose medžiuose, taip pat konstrukcijose ir detalėse.

Antiseptikas-antipirenas ASEPAS- 1

Skirtas naudoti pastatų viduje, biocido tiekti į rinką leidimo Nr. L0800VNA12015-15.

Šis antiseptikas-antipirenas – ypač populiarus dėl didelės stabilių ir efektyvių antiseptinių medžiagų koncentracijos. Priklausomai nuo medienos eksploatavimo sąlygų, skiedžiamas vandeniu santykiu iki 1:5. Tinka naudoti gyvenamųjų namų, ūkinės, visuomeninės paskirties pastatų viduje ir išorėje (stogo konstrukcijos, medinės perdangos, atraminės kolonos, garažų ir pirčių sienos, durys, vartai ir pan.). Su „Asepu-1“ negalima apdoroti medienos, skirtos maisto, pašarų tarai bei žaislų gamybai. Panaudojimo sritys:

1. Gyvenamųjų pastatų viduje, t. y. šiuo antiseptiku galima impregnuoti medieną, esančią žmogaus gyvenamoje aplinkoje.

2. Profilaktinei medienos apsaugai.

3. Konservuoti nuo medieną ardančių grybelių, pelėsių, puvimą sukeliančių mikroorganizmų ir medienos graužikų.

4. Idealu impregnuoti (mirkant ar užtepant) medieną, eksploatuojamą po stogu (pvz. gegnėms, murlotams, grebėstams, lagėms, karkasui, pirtims ir t. t.).

5. Po impregnavimo medieną galima dažyti įvairių rūšių lakais ir dažais.

Antiseptikas-antipirenas ASEPAS- 2

Skirtas naudoti lauke, biocido tiekti į rinką leidimo Nr. L0800VNA12016-16.

Šis antiseptikas-antipirenas – populiarus dėl didelės stabilių ir efektyvių antiseptinių medžiagų koncentracijos, kurie medienoje tampa neišplaunamais junginiais, yra atsparus atmosferos poveikiui. Todėl rekomenduojamas medienai, eksploatuojamai sunkesnėmis ir/arba lauko sąlygomis (skiedrų stogai, tvoros, terasos ir tt.). Taip pat tinka naudoti ūkinės, visuomeninės paskirties pastatų viduje ir išorėje (stogo konstrukcijos, medinės perdangos, atraminės kolonos, garažų ir pirčių sienos, durys, vartai ir pan.). Priklausomai nuo medienos eksploatavimo sąlygų, skiedžiamas vandeniu tūrio dalimis iki 1:5. Su „Asepu-2“ negalima apdoroti medienos, skirtos maisto, pašarų tarai bei žaislų gamybai. Panaudojimo sritys:

1. Profilaktinei medienos apsaugai.

2. Ilgalaikei apsaugai nuo medieną ardančių grybelių, pelėsių, puvimą sukeliančių mikroorganizmų, medienos graužikų.

3. Idealu impregnuoti (mirkant ar užtepant) medieną, eksploatuojamą lauko sąlygomis: kai yra sąlytis su dirvožemiu, vandeniu, drėgme ar panašiai (tvoroms, kuoliukams, gontams, skiedroms, mažosios medinės architektūros elementams).

4. Nerekomenduojama tepti ar mirkyti medienos, esančios žmogaus gyvenamoje aplinkoje.

5. Po impregnavimo medieną galima dažyti visais lakais ir dažais.

Ilgai veikiančios insekticidinės medžiagos

Piretrumas – milteliai, pagaminti iš kalnų ramunėlių,turinčių apie 0,15- 0,5% piretrinų. Piretrinai sudėtingi cheminiai junginiai
esterų klasei. 25-30 g miltelių išbarstoma 1 kv. metro plote. Naudojant piretrumo ir žibalo tirpalą (0,6%), vienam kv. metrui reikia 10-15 ml tirpalo. Veiksmingi visiems vabzdžiams. Žmonėms netoksiški.

Žibalo ir terpentino tirpalas. Medinių baldų apatinės dalys nuvalomos ir ištepamos žibalo ir terpentino tirpalu (santykis 1:2). Šiuo tirpalu galima ištepti muziejinių eksponatų, pvz., baldų , kraičio skrynių vidų , jei jie nedažyti ar lakuoti, įšvirkšti į pažeisto eksponato skylutes arba juo suvilgytu popieriumi perkloti eksponatus.

Natrio fluoridas – balti bekvapiai milteliai. Dezinfekavimui naudojamas 5% vandeninis tirpalas. Metalų korozijos nesukelia.

Boro rūgšties ir borakso (7:3) mišinys. Naudojami 2-5 proc. vandeniniai tirpalai. Šios medžiagos apsaugo eksponatą ir nuo ugnies.

Paradichlorbenzolas – migdolais kvepiantys balti milteliai. Naudojamas 5% spiritinis tirpalas.

Chlorbenzolas – aštroko kvapo bespalvis skystis. Jis įšvirkščiamas į pažeistos medienos skylutes.

Chlorofosas – 2-3% chlorofoso ir vandens tirpalas. Išpurškiamos apatinės baldų dalys, plyšiai tarp sienų ir grindų, sienos (iki 30 cm aukščio).

Stiprūs dujiniai dezinfektantai

Etileno oksidas. Naudojamas visiems vabzdžiams naikinti kameroje ar uždaroje patalpoje. Sunaudojama 32 g/m3. Dezinfekuoti 24 val. esant +5oC – +24oC temperatūrai. Nuodingas, dirbti užsidėjus dujokaukę.

Metileno bromidas. Naudojamas naikinti visiems vabzdžiams hermetiškoje patalpoje. Sunaudojama 60g/m3. Dezinfekuoti 24 val. Vabzdžiai žūsta esant temperatūrai ne žemesnei kaip +14oC. Nuodingas, dirbti užsidėjus dujokaukę.

Dujos „OB“ (etileno oksidas + metileno bromidas, santykis 1:1). Tinka visiems vabzdžiams naikinti.

Paradichlorbenzolas. Juo fumigacija atliekama nedidelėje dezinfekavimo kameroje, kurią gali pasigaminti kiekvienas muziejus. Paradichlorbenzolas dedamas kameros viršutinėje lentynoje (jo garai 5 kartus sunkesni už orą), o eksponatai – apačioje. Sunaudojama 1200g/m3 kameros. Eksponatai laikomi +21-22oC temperatūroje 4 savaites. Žemesnėje temperatūroje juos laikyti reikia iki 2 mėnesių. Dezinfekciją geriausiai atlikti balandžio – rugpjūčio mėn., kada lėliukės yra aktyvios.

Vietoj paradichlorbenzolo galima naudoti pramoninį preparatą „Antimolis“ (jame yra 99,5% paradichlorbenzolo). Vienam kubiniam metrui kameros reikia 1kg „Antimolio“.

Fosfotoksinas. Dezinfekcijai atlikti reikalinga kamera arba hermetiška patalpa. Atplėšti maišeliai iškabinami patalpoje. Sunaudojama 10g/m3, veikti pradeda po 10 min. Dezinfekuojama 2 paras. Kad greičiau vyktų dezinfekcija galima patalpoje pastatyti kibirus su vandeniu. Dezinfekcija atliekama ne žemesnėje kaip +15oC temperatūroje.

Dezinfekcijai galima naudoti pramoninius aerozolinius preparatus, pagamintus sintetinių piretrinų, vadinamų piretroidais, pagrindu: „Sinezol“, „Armol“, „Mitoks“ (Rusija), „Kilpan“ (Vengrija), „Foksid“, „Dezamit“, „Bio-kil“ (Šveicarija), NOK (Lietuva), bei aerozolinius preparatus kitų insekticidų pagrindu „Prima“, „Dichlofosas“( Lietuva). Ypač rekomenduojame Lietuvoje gaminama NOK, kurio gamybai yra naudojamas labai švarus Japonijoje pagamintas sintetinis piretroidas.

Į polietileninį maišą sudedami eksponatai, pripurškiama vieno iš preparatų ir maišas sandariai užrišamas 1-3 paroms. Dezinfekcija veiksmingesnė esant aukštesnei temperatūrai. Žemesnėje negu +15oC temperatūroje dezinfekcijos efektyvumas mažėja, o kartais ir visai neefektyvi.

Sausiems medienos eksponatams gali būti naudojamas ir iššaldymo metodas. -20oC temperatūroje eksponatas laikomas 10 valandų.

Yra žinoma, kad senieji meistrai dezinfekavimui naudojo druskos tirpalą (1 litre šilto vandens ištirpinama pusė stiklinės druskos). Juo buvo dezinfekuojama tris kartus kas mėnesį.

Be to, dezinfekcijai buvo naudojami pelynų, česnakų nuovirų tirpalai.

Dirbant su cheminėmis insekticidinėmis medžiagomis būtina laikytis saugumo taisyklių:

– dirbti tik su guminėmis pirštinėmis;

– dirbti su respiratoriumi ar nosį ir burną užrišti marliniu raiščiu su vatos įdėklu;

– kas pusę valandos daryti 10 min. pertrauką, išeinant į gryną orą;

– baigus darbą, veidą ir rankas nuplauti šiltu vandeniu su muilu;

– patalpas ir eksponatus po dezinfekcijos gerai išvėdinti.

Atsparumo ugniai padidinimas. Didžiausias medienos trūkumas yra jos degumas. Maždaug 130-150 ºC temperaturoje iš medienos išgaruoja drėgmė ir pradeda irti jos ląstelės, todėl susidaro lengvai degantys junginiai – etanas, metanas, vandenilis, taip pat nedegus junginys – anglies dvideginis. Dar aukštesnėje temperatūroje, išsiskyrus acetonui, medžio spiritui ir kitiems junginiams, mediena virsta anglimi. Apie 200 ºC temperatūroje mediena, turinti 20-40 % drėgmės, įsiliepsnoja maždaug per 20-40 min, o 400 ºC temperatūroje – staigiai.

Mediena, kad neužsidegtų, saugoma konstrukcinėmis ir cheminėmis-technologinėmis priemonėmis. Iš konstrukcinių priemonių taikomos šios: įrengiamos gaisrasienės, medinės konstrukcijos statomos atokiau nuo ugnies šaltinio, medinės detalės padengiamos tinku, nedegiomis medžiagomis. Iš cheminių-technologinių priemonių plačiausiai taikomos šios: dažymas karščiui atspariais dažais, medienos paviršiaus aptepimas specialiomis pastomis, mirkymas nedegiuose mišiniuose –
chemikaluose, vadinamuosiuose antipirenuose ( anti…+ gr. pyretos – karštis).

Dažymas. Mediena, kad ne taip lengvai užsidegtų, dažoma silikatiniais (rišamoji medžiaga – skystasis stiklas), klijiniais (kazeino), aliejiniais (aliejai+antipirenai), chlorviniliniais dažais. Užpildu vartojami smulkūs kvarcinio smėlio, barito, magnezito arba kreidos milteliai. Norima spalva suteikiama mineraliniais pigmentais. Paruoštais mišiniais mediniai paviršiai dažomi kelis kartus, kol susidaro iki 1 mm storio nedegi plėvelė. 1 m² paviršiaus nudažyti reikia 0,5-0,7 kg dažų. Dažai saugo medieną nuo tiesioginės liepsnos ir trukdo prieiti deguoniui.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2320 žodžiai iš 7593 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.