Medienos dekoretyvinės dangos
5 (100%) 1 vote

Medienos dekoretyvinės dangos

1121314151

Istorinė raida

Apdaila – tai medžiagų dažymas, marginimas.

Apdaila suprantama, kaip gaminių medienos medžiagų apdengimas medienos medžiagos arba plėvelės, taip pat metalizacija, medienos spalvinimas, drožinėjimas – darbas naudojamas dekoratyvinėje dailėje.

Apdaila – medienos medžiagų apdengimas skystomis arba plėvelinėmis medžiagomis, tikslu – suteikti apsaugines ir dekoratyvines savybes.

Apdailos technika – apdailos medžiagos (nustatyta archeologiniais tyrinėjimais) buvo pradėta naudoti 3000 m.p.m.e (3400-2900)

Pradžioje – drožinėjimas arba deginimas. Apdengiama buvo natūralios kilmės medžiagomis: kiaušinio baltymas, vaškas, ir kt.

Pigmentai:

1. suodžiai,

2. ochra -molis, kuris turi geležies oksido, sudžiovinta maišoma į kiaušinio baltymą,

3. kipsas,

4. malachitas.

Indijoje:

1. šilakas – gyvulinės veiklos produktas-vabalo… (pradžioje dervinio pavidalo po to sudžiūsta), buvo naudojamas dar nesudžiūvęs.

Viduramžiuose džiūnantieji aliejai. Sėmenų aliejus (džiūna per 1/2 metų).

1730m. prancūzai broliai Martenai – įtakojo vyno spirito atsiradimas

1910m. chemijos pramonė.

1. nitroceliuliozinės apdailos medžiagos,

2. fenolinės (edutolinis lakas).

Buvo pradėtas naudoti pniaumatinis išpurškimas. Pirmą kartą Rusijoje 1929m.

1960m. apdailai pradėtos naudoti poliesterinės medžiagos amino formaldehidinės, alkidinės, pradėta poliuretaninės medžiagos (1970). Atsirado visos šiuo metu naudojamos, bet dar neturėjo tokių savybių.

Sukietinimo metodai: radiacini, ultravioletinis ir kt.

Visi organiniai tirpikliai žmogui nuodingi. Pasaulyje ~1žm. 18-30kg apadilos medžiagų, kasmet 85%. Pasaulyje yra apie 2000 skirtingų pavadinimų apdailos medžiagų. Medienos pramonėje 200-250 pavadinimų. 1- vieta pagal pagaminimą yra JAV – 5mln. kg/met. SSSR buvo 4mln. ~25% – tirpikliai. Taigi 1mln. tirpiklių patenka į orą. Buvo mažinama gamyba organinių medžiagų. 100%-tinės apdailos medžiagos, tai medžiagos kuriose esantys oraganiniai tirpikliai sureguoja (pvz. miltelinė tachnologija).

MEDIENOS DEKORATYVINĖS SAVYBĖS

Jos reikšmingos ir turi įtakos estetiniam gaminio vaizdui tik tuo atveju, kai mediena napadengiama jokiom medžiagom. Taip pat kai mediena ir med.medž. yra dengiamos skaidriom apdailos medžiagomis t.y. laku.Prie dekoratyvinių med savybių yra priskiriama: med.spalva, blizgesys ir tekstūra.

SPALVA

Šviesa tai elektromagnetinės bangos, kurių ilgis yra nuo . T.y. saulės spektras –matomieji spinduliai.Spalvos priklauso nuo bangos ilgio.Jei regėjimas normalus tai žmogus skiria daug (130?) skirtingų spalvų.

Kai akį veikia visų bangos ilgių spinduliai , tai mums atrodo, kad tai balta spalva.Kai yra apsorbuojama šviesa būna –juoda spalva, jei atmuša – balta.

Achromatinės spalvos – balta, juoda, pilka (charakterizuojama juodumo koeficientu).

Chromatinės spalvos – (papild.sp. gaunamos, kai išimam iš baltos kokia spalvą.)

, nm

Spalva Paild.spalvos

400-435

435-480

480-490

490-500

500-560

560-580

580-595

595-605

605-730

730-760 Violetinė

Mėlyna

Žalsvai mėlyna

Melsvai žalia

Žalia

Gelsvai Žalia

Geltona

Oranžinė

Raudona

Purpurinė Jei nėra violetinės bus žalsvai geltona.

Geltona

Oranžinė

Raudona

Purpurinė

Violetinė

Mėlyna

Žalsvai mėlyna

Melsvai žalsva

Žalia

Kai norim pvz, kad pasidarytų baldas mėlynas, mum reikia įvesti medž, kuri apsorbuotų pilnai geltoną.

Gryna mediena: – raudonmedis, drebulės spalva- . Visos kitos medienos rūšys atsispindi šitame tarpe .

Visos chromatinės spalvos charakterizuojamos: sočiu, skaisčiu, spalvingumu.

Sotis-yra dydis, nusakantis santyki chromatinės šviesos su visu krentančiu šviesos srautu. Charakterizuoja kiek ta spalva atskiesta balta spalva.. Kuo didesnis tuo ryškesnė. Didž sotis yra citrinmedžio 60%.

Skaistis—t.y. santykis atspindėto šviesos srauto su visu kritusiu šviesos srautu. Tai Charakterizuoja tos spalvos bendrą išraiškingumą. Skaistis didž.balaninės pušies 75%, mažiausias riešuto- 19%.

Skaistis ir sotis nusako spalvingumą.

Mediena pagal savo spalvą nėra labai ryški ir išraiškinga.

KAIP GALIM PAKEISTI MEDIENOS SPALVĄ

Galim keisti dvejopai:

*Jei norim turėti šviesesnį –mediena ir medienos medžiagos yra balinamos. Tam yra naudojamos

1.Vandenilio peroksidas H2O2 (15-20%) + 2% amonio vandenį. Pastarasis yra kaip katalizatorius, bet jis netinka ąžuolui. H2O2

2.Oksalo rūgštis (5-6%).ji tinka ąžuolui (COOH)2

*Kitokių spalvų suteikimas medienai jam naud 3 būdai;

MEDIENOS SPALVINIMAS

Yra 3 medienos spalvinimo būdai:

1. Kandikinis medienos spalvinimas.

2. Paviršinis medienos spalvinimas.

3. Spalvinimas gruntais, tirpiais alkoholyje.

Kandikinis medienos spalvinimas. Cheminiai junginiai reaguoja su medienoje esančiais tanidais ir gaunama

spalva. Naudojami kandikai- druskos, bazės, šarmai. Jais suvilgoma mediena nusispalvina. Geležies cheminiai

junginiai- pilki, melsvi atspalviai; chromo cheminiai junginiai- gelsvai rudi atspalviai. Medienoje būtinai turi būti

tanidų. Jei mediena jų neturi (pušis, beržas), prieš tai mediena suvilgoma tanidų pakaitalais, leidžiama jiems įsigerti,

o po to naudojami kandikai. Gali būti spalvinamas ir augantis medis, tačiau dažniau spalvinamas nupjautas.

Spalvinama šiltose ar šaltose voniose, autoklavuose.

Paviršinis medienos spalvinimas.
Naudojami vandenyje tirpūs dažalai (beicai). Beicai spalvina tik medienos

paviršių, todėl gilesni sluoksniai lieka natūralios spalvos. Spalvinimas galimas 3 būdais:

1. Visos detalės panardinimas į dažalo tirpalą.

2. Pneumatinis dažalo išpurškimas (oro slėgis- 0.4 MPa, dažalo koncentracija- 1-3 %).

3. Skydinių detalių spalvinimas velenais (dažalo koncentracija- 1-3 %).Po to- džiovinama konvekcinėje džiovykloje (60-80 °C).

Spalvinimas gruntais, tirpiais alkoholyje. Į gruntą įvedamas dažalas. Duoda žymiai blankesnes spalvas, lieka

neaiški tekstūra, susidaro „plėvelė“ ir kt. trūkumai.

Gali būti į laką įvedami dažalai.

MEDIENOS BLIZGESYS

Medienos blizgesys, kaip dekoratyvinė savybė, didelės reikšmės neturi. Ji praranda savo reikšmę, vykdant

lakavimą, tuo labiau- dažymą.

I0- šviesos srautas; k=IA/I0•100%;

Mediena sudaryta iš optiškai skaidrių elementų (celiuliozė, hemiceliuliozė, ligninas), bet kai jie susijungę kartu

sudaro visą medienos sandarą, mediena tampa neskaidri, šviesa sugeriama, išsklaidoma. Labiausiai šviesą atspindi

šviesios medienos rūšys (drebulė radialiniame paviršiuje atspindi 16 %, tangentiniame paviršiuje- 14 %). Pvz.,

ąžuolo mediena atspindi tik 6-7 %.

MEDIENOS TEKSTŪRA

Tekstūra aktuali skaidrios apdailos atveju. Skirtingos medienos rūšys turi skirtingą tekstūros piešinį. Piešinys

priklauso ir nuo pjūvio padėties. Kai kurios medienos rūšys turi labai blogą tekstūros piešinį (beržas, liepa, drebulė,

nelabai gražų- juodalksnis). Tekstūros parinkimas suteikia gaminiams dekoratyviškumą.

Štrichinė tekstūra. Perpjaunami šerdies spinduliai. Būdinga bukui.Juostinė tekstūra. Dažniausiai gaunama radialiniuose pjūviuose. Ankstyvoji mediena- šviesesnės juostos,

vėlyvoji- tamsesnės juostos. Būdinga spygliuočiams- maumedžiui, pušiai, eglei, riešutui, raudonmedžio kai kurioms

rūšims; lapuočiams- ąžuolui, uosiui.Banguota tekstūra. Gali būti gaunamas iš bet kurių medienos rūšių, drožiant banguotu peiliu. Banguotos

juostos džiovinamos slegiant, taip deformuojasi- išsitiesina, o tekstūra gaunama banguota.

V formos tekstūra. Ovalo formos tekstūra. Gaunama tangentiniuose pjūviuose.

Šakų piešinys. Specialus auginimo būdas. Medienoje gaunama daug sveikų šakų, kurios ir sudaro tekstūrą.

Sudėtingas apdirbimas (eglės šakos trapios, todėl apdirbama termiškai, kad sutvirtėtų). Gaminama min 2 mm drožtas

lukštas (iš plonesnio ištrupėtų šakos), lentelės. Drožtos faneros pakaitalas. Gaminti pradėjo japonai, po to- italai. Gaminama gana didelių formatų (ilgis- iki 6 m,

plotis- 1,5 m). Įvairios formos medienos tašai suklijuojami specialiais poliuretaniniais klijais (jais galima suklijuoti

šlapią medieną; vanduo- kaip kietiklis), gautas blokas supresuojamas, po to drožiamas įvairiomis kryptimis. DANGŲ DEKORATYVINĖS SAVYBĖS

BŪDAI ŠIOMS SAVYBĖMS KEISTI

Prie dangų dekoratyvinių savybių priskiriama: dangos blizgesys arba matiškumas, spalva, skaidrumas arba

neskaidrumas, faktūra ir bendras išraiškingumas.

BLIZGESYS IR MATIŠKUMAS

Apdailinės dangos pagal tai, kaip jos atspindi, sugeria ir išsklaido šviesos spindulius, skirstomos į:

1. Blizgančias.

2. Pusiau blizgančias (pusiau matines).

3. Matines.

Toks suskirstymas remiasi šviesos atspindžiu, pralaidumu ir sugėrimu. Jei dangos neskaidrios, pralaidumo nebus (šviesą sugers ar atspindės)

Io= IA+ IS + IP / : Io

1= ks + kA + kP

Kuo didesnis atspindžio koeficientas kA, tuo didesnis blizgesys. Blizgančių dangų kA- maksimalus, tačiau 100 %

praktiškai niekada nesiekia.

Blizgančios dangos- optiškai lygios dangos. Pusiau matinės dangos. Paviršinis sluoksnis turi elementarius optiškai lygius plotelius, kurie šviesos srautą atspindi

lygiagrečiai, o taip pat turi įdubas ir iškilimus, kurie šviesą skaido difuziškai.Matinės dangos šviesos srautą atspindi difuziškai. Paviršiuje neturi būti optiškai lygių paviršių, aštrių įdubimų ar

iškilimų. Matiškumas ir blizgesys susietas su regėjimo aštrumu. Žmogaus tinklainės atžvilgiu optiškai lygus paviršius skaitomas

tada, kai paviršiaus nelygumai neviršija pusės matomos šviesos bangos ilgio. Regėjimo aštrumas vertinamas balais-

0.1, 0.2, …, 1. Jis skaitomas normalus ir vertinamas 1, esant tokioms sąlygoms: atstumas nuo akies iki dviejų objektų-

25 cm, atstumas tarp šių objektų- 0.219 µm, kampas tarp šių objektų akies atžvilgiu- 1 min.Kad paviršius blizgėtų, jų nelygumai negali viršyti 0.2 µm. Jei nelygumai bus didesni, tai tinklainė informuos, kad

paviršius yra pusiau matinis arba matinis.

Blizgesys priklauso nuo šviesos kritimo kampo. Kai šviesos kritimo kampas didesnis nei 73º, nelygumai matomi

geriausiai. Optiškai lygų paviršių galima gauti 2 būdais:

1. Naudojant sintetinius plėvėdarius (beparafininis, poliesterinis lakas, nitroceliuliozinės apdailos medžiagos,

amino formaldehidinės apdailos medžiagos ir kt.).

2. Taikant taurinimo procesą.

1. Mediena prieš apdailą specialiai paruošiama: užpildomos poros, gruntuojama. Po apdailinimo proceso,

sukietinus dangą, visada lieka nelygumų (Jei nelygumai didesni nei 0.2 µm, danga matiška ir juos reikia pašalinti.)
Šių

nelygumų pašalinimo procesas susideda iš 3 operacijų:

1. paviršiaus išlyginimas;

2. paviršiaus poliravimas;

3. poliravimo aliejų pašalinimas.

Paviršiaus išlyginimas. Netaisyklingose matinėse dangose paviršius išlyginamas 2 būdais:

a) paviršiaus išlyginimas išlyginimo skysčias;

b) paviršiaus šlifavimas.

Paviršiaus išlyginimas išlyginimo skysčiais. Galimas tik toms dangoms, kurios sudarytos naudojant termoplastinius

plėvėdarius ar gamtines dervas, t.y., dangos turi tirpti organiniuose tirpikliuose. (Termoaktyvinių dangų negalima

pervesti atgal į tirpalą.) Išlyginimo skystis savo sudėtyje turi turėti palyginti nedidelį kiekį tirpiklių (≈ 5-7 %); ≈ 70 %

išlyginimo skysčio sudaro netikrieji tirpikliai, ≈ 25 %- skiedikliai. Išlyginimo skystis iš pradžių brinkina, o po to šiek

tiek tirpdina paviršiuje esančius nelygumus ir jie paviršiuje tarsi „išglaistomi“.

Gliancavimo staklės:Paviršiaus šlifavimas. Šis išlyginimo būdas našesnis. Šlifuojant reikia pašalinti tam tikrą dangos sluoksnį a. Po

šlifavimo nelygumų dydis < 2 µm. Šlifavimo metu a siekia 30- 100 µm. Šlifavimui naudojamos šlifavimo staklės. Po

šlifavimo paviršius turi būti ≤ 2 µm, kitaip poliravimo procesas labai užsitęsia. Šlifavimas taikomas visų tipų apdailos

medžiagoms. Jei danga termoplastinė, kaladėlių prispaudimo jėga turi būti dvigubai mažesnė, kitaip įšilusi medžiaga

išplėšiama, o ne nušlifuojama. Paviršiaus poliravimas. Poliravimas- tai procesas, kai dangos paviršiaus nelygumai sumažinami iki 0.2 µm.

Poliravimą galima vykdyti 2 būdais:

1. Poliravimas skysčiais.

2. Poliravimas pastomis (naudojamas dažniau). Pastos būna:

a) tirštos masės (klampiatakės);

b) skystos masės.

Poliravimo pasta nr. 290 sudaryta iš: abrazyvinės medžiagos- aliuminio oksido Al2O3 (61.8 %), aliejų- vazelino ar

ricinos aliejaus (30.2 %) ir tirpiklio- vaitspirito (8 %). Aliejus skirtas trinčiai sumažinti.

Briketinės pastos- kieta medžiaga (kaip muilas); jose nėra skiediklio, tačiau yra šiek tiek rišiklio.

Poliravimas atliekamas poliravimo staklėmis. Poliravimo metu dangos įkaista (iki 30- 70 ºC). Pozicinėse staklėse

norint sumažinti įkaitimą, reikia kuo dažniau užnešti poliravimo pastos (rankiniu būdu). Galutinė poliravimo kokybė

nustatoma vizualiniu būdu ar pagal etaloną. Poliravimo diskas daro osciliacinį judesį iki 15 mm, kad neliktų įbrėžimų, kai papuola kokių dulkių, nešvarumų.

Poliravimo aliejų pašalinimas. Po poliravimo ant dangos paviršiaus lieka nedidelis sluoksnis aliejų. Jie sugeria

dulkes, todėl paskutinė taurinio operacija- poliravimo aliejų pašalinimas. Jis vykdomas specialiais skysčiais ar

milteliais- sorbentais (smulki dispersinė kreida).

MATIŠKUMAS

Pusiau matinė danga gaunama naudojant blizgančias apdailos medžiagas, tik su atvirom medienos porom.Matinė danga. Naudojamos matinės apdailos medžiagos. Jos gaunamos į plėvėdarį (emalę, laką) gamybos metu

įvedant matiškumo priedus- aerosilus. Tai beveik 100%- centinis silicio dioksidas (99,9 %- SiO2; 0,1 % sudaro TiO2,

Fe2O3, AlO2 ir kt.). SiO2 gaunamas kaitinant silicio chloridą iki 1000-1100 °C. Dalelių dydis- 0,015-0,02 µm. SiO2-

baltas, dalelės šiek tiek dengia tekstūrą, bet kadangi sluoksnio storis nedidelis, tai tekstūra yra matoma. Dalelių

forma- netaisyklinga.

Aerosilų pagalba sudaromas banguotas dangos paviršius, tuomet šviesa išsklaidoma chaotiškai ir taip gaunamas

matiškumas.

Yra dar vienas būdas matiškai dangai gauti. Tai blizgios dangos šlifavimas smulkiu popieriumi.

Šiuo metu populiarios matinės dangos.

DANGŲ SKAIDRUMAS

Ši savybė pasireiškia lakuojant.Lakuojant nesinori padengti tekstūros, todėl kuo daugiau spindulių praeis pro dangą, tuo labiau matysis tekstūra. Lakavimas skaidriomis medžiagomis paryškina medienos tekstūrą, matomas tūrinis vaizdas. Nėra absoliučiai pralaidžių polimerų,visi atspindi ar sugeria šviesą,tačiau skaidrūs plėvėdariai praleidžia 40-70%kritusios šviesos.

Matomuosius spindulius (MS) praleidžia vienodai,o praleidžiant infraraudonuosius (IR), atsiranda tam tikri pralaidumo-sugėrimo pikai. Ultravioletinius spindulius praleidžia panašiai kaip ir matomuosius.

Dangų faktūra ir bendras išraiškingumas

Dangų faktūra- tai dangos paviršiaus reljefas, kuris atspindi natūralią medžiagą. Dangų faktūra turi atitikti natūralios medžiagos faktūrą.

Dangų spalva

Ji aktuali tik neskaidriom dangom. Neskaidrios apdailos medžiagų spalvą nulemia pigmentai. Pigmentai- tai netirpios spalvinančios medžiagos, kurios įvedamos į plėvėdarį, taip plėvėdaris įgauna pigmento spalvą. Pigmentai ne tik suteikia apdailos medžiagai spalvą, bet ir keičia jos savybes(gerina)-didina sausų medžiagų kiekį, gerina ap.medž. tiksotropiškimą (nenuvarvėjimas ant vetrikalaus paviršiaus), mažina neatsaparumą drėgmei, pralaidumą vandeniui,garams,korozijai,suteikia termoindikacinių savybių.

Pigmentai naudojami net itk medienos medžiagų gamyboj, bet ir kitose srityse-odos, statybinių medžiagų ir t.t.

Apdailos medžiagų savybėms didžiausią įtaką turi pigmentų dispersiškumas, dengiamumas, atsparumas šviesai, aliejaus imlumas.

Dangų
pigmentų dalelių dydis. Jis turi įtakos apdailos medžiagos stabilumui. Kuo didesnės dalelės, tuo pigmentai labiau linkę išsisluoksniuoti sandėliavimo metu. Stambiadispersiniai pigmentai duoda šiurkštesnį dangos paviršių . Dalelių dydis turi įtakos aliejaus imlumui. Blizgančių dangų gamybai pigmentų dydis neturi viršyti 00.5-5µm. Dauguma pigmentų yra heterodispersiniai (skirtingų dydžių).

Aliejaus imlumas – nusakoma siemenų kiekiu gramais 100-tui gramu pigmenų, kad jį pervesti į pastos pavidalo medžiagą (kad pilnai sudrėkintų).

Dengiamumas – pigmentų sugebėjimas pilnai padengti paviršių, kad per sluoksnį nesimatytų pagrindo brėžinys. Dengiamumui turi įtakos pigmento lūžio rodiklis. Plevėdario lūžio rodiklis paprastai būna 1.52-1.56 kad gauti didesnė matiškumą plevėdaris turi būti >1.56. Visų šviesių pigmentų lūžio rodikliai ≤2, todėl reikia užnešti didesnį sluoksnį.

Dažomumas – pigmento savybė perteikti savo spalvą aplinkai į kurią jis įvedamas.

Atsparumas šviesai – kad neišbluktų veikiant šviesai ir uv. Absoliučiai atsparių pigmentų nėra.

ACHROMATINIAI PIGMENTAI

Balti pigmentai bendroje apdailos medžiagų (neskaidrių) grupėje sudaro 80% bendros gamybos apimties.Baltų pigmentų yra daug rūšių, tačiau plačiausiai naudojami:

-Titano baltalai

-Cinko baltalai

-Litoponas

-Sulfopanas

-Švino baltalai (tai pats balčiausiais pigmentas, tačiau – nuodingas )

-Bismuto baltalai

-Magnio, bario, vario titanai

Titano dioksido pagrindinė sudedamoji dalis yra grynas titano dioksidas (anefazas ir rutilo kristalinė forma), skirtumas tarp šių dviejų modifikacijų yra tas, kad rutilas tankesnę atominė gardelę, todėl jo lūžio rodiklis ir yra didesnis

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2517 žodžiai iš 4981 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.