Medis apie mediena
5 (100%) 1 vote

Medis apie mediena

11213141

1.

a) Medžiai yra seniausi natūralios gamtos ištekliai, žmonių naudojami kurui, namų apyvokos daiktams, įvairius įrankius gaminti, būstui, transportui ir kitoms reikmėms tenkinti. Tai nuolat atsinaujanantys resursai, reikiantiems globos ir priežiūros. Jie palaiko deguonies pusiausvyrą Žemėje. Senovėje žmonės juo labai brangindavo. Po jais žyniai melsdavosi, vaidilutės kūreno šventąją ugnį. Miškai gynė nuo audrų, liūčių, speigų, o kartu ir nuo priešų, dažnai niokojančių Lietuvą. Išskoptuose geldose sūdydavo žvėrieną. Iš jos gamindavo įvairius muzikos instrumentus: skrabalus skudučius, birbynes. Apie miškus sukurta daug pasakų, legendų, padavimų ir dainų, bet daugelis jų jau yra užmiršta. Gražiai miškus aprašė mūsų poetai Simonas Daukantas ,,Lietuvos girios senovėje” ir A. Baranauskas ,,Anykščių šilelis”. Atsirado nauji amatininkai: miško kirtėjai, staliai, kubiliai klumpių drožėjai.

b) Obliavimas yra toks procesas, kurio metu obliaus geležties ašmenys pjauna medienos paviršiaus sluoksnį. Obliuoti galima visomis kryptimis, visas ruošinio paviršiaus dalis. Obliuojama, kaip ir tašoma ar drožiama, ta kryptimi, kuria ruošinio sluoksniai eina į jo paviršių. Obliuojant priešinga kryptimi, geležtė medieną skelia ir laužia. Darbo metu oblių viena ranka laikykite už ragelio, o kita-už korpuso ties geležte. Laikykite tvirtai, ruošinio paviršiumi stumkite tolygiai, bet spauskite prie jo nevienodai: iš pradžių spauskite stipriau ragelį, po to – vienodai rankeną ir ragelį, o pabaigoje stipriau galą.Oblius yra saugus įrankis.

c) I. Pusapvalis gaubtas kaltas; II. Platus, įstrižai iš abiejų pusių galąstas kaltas; III. Platus, įstrižai iš abiejų pusių galąstas kaltas, su praplatintais ašmenimis; VI. Tiesus kaltas su pusapvaliais ašmenimis; V. Siauras dirbinio nupjovimo kaltas; VI. Plokščias kaltas praplatintais ašmenimis; VII. Kaltas su užlenktais ašmenimis; VIII. Kaltas kurio ašmenys suapvalinti ir praplėsti į šoną; IX. Kaltas su smailiais ašmenimis; X. Kaltas – kablys.

2.

a) Ąžuolas-užauga iki 30-35 m. aukščio. Jo mediena kieta, sunki ir tvirta (parketas, baldai, durys ir t.t.). Uosis-aukštis 20-30 m. alyvmedžių šeimos medis. Jo mediena kieta, tvirta, balsvai rusvos spalvos, atspari smūgiams bet neatspari trinčiai(baldai, lauko teniso raketės, parketas t.t.). Beržas-paplitęs šiaurės pusrutulyje. Jo mediena balsvai rusvos spalvos, gražios tekstūros, vidutinio kietumo, džiūsta lėtai(rašomojo popieriaus gamybai). Klevas-šiaurės pusrutulio medis. Jo mediena, kieta ir tvirta, gelsvai baltos arba rusvos spalvos(baldai, muzikos instrumentai, dekoratyviniai dirbiniai). Liepa-paplitusi po visą pasaulį. Jos mediena yra balsvos, o suaugusių bei senų liepų-blyškiai rudos, lengva mediena(yra drožiama faniera, daromi žaislai, muzikos instrumentai). Pušis-paplitęs po visą pasaulį. Jos mediena oranžinio atspalvio kartais rausva(laivams statyti, baldams, popieriui gamnti). Eglė-mediena balta, ne taip vertinama kaip pušies( naudojama statybose, baldų, namų ūkio reikmenų, popieriaus pramonėje).

b) Tekinimo stakles varo elektros variklis. Apsisukimo greitis yra nuo 900 iki 1500 kartų per min. Pagrindinės detalės: variklis, diržinė pavara, ruošinio laikiklis, šakutė, rėmo pavažos, atrama, arkliukas ir iltis, staklių korpusas, jungiklis.

c) I. Liniuotė – naudojama matavimui ir žymėjimui. Medinės ir plastmasinės žymėti matavimo vienetais pradedamos ne nuo pradžios, o paliekant 3-5 mm tarpelį. Metalinės nuo pradžių. II. Sulankstomas staliaus metras – tai metro ilgio liniuotė su lankstu ir apkaustytais galais. III. Ruletė- matavimo įrankis, turintis lanksčią juostą. Jų būna plieninių, plastmasinių, iš audinio.Būna įvairių ilgių. IV. Slankmatis-labai tikslus matavimo įrankis, naudojamas šaltkalvių, metalo tekintojų, praverčia ir staliams. Matuojama detalės skersmuo, vidus, detalės gylis. V. Kampainis-juo matuojamos, žymimos ir tikrinamos detalės statmenos briaunos, sienelės, statmeni detalių sujungimai. Jų būna metalinių ir medinių. Metaliniai yra tikslesni. Dar naudojami gulsčiukas, pieštukas, brėžtukas(žymeklis), Reismusas- skirtas brėžti vieną ar dvi linijas, Skriestuvas, šablonai, Žymekliai.

3.

a) I. Šaknys(seniau naudodavo kubilams suveržti). II. Kelmas. Iš jo gaminamos trinkos, arba gali sode atstoti kėdę ar stalą. III. Kamienas-viskam tinkama mediena. Jis supjaustomas į rastus, o šie į lentas. IV. Viršūnė-dalis nuo tos vietos kurioje pradeda smailėti kamienas, tinka įvairiems medžio puošybos darbams. V. Šakos-paprastais jas sudegina. VI. Lapai-tinka sausomas puokštėms. Taip pat yra deginami arba paliekami supūti.

b) Tašelio galuose reikia pasižymėti centrus ir dailiai taip, kad nesuskiltų tašelis išsikalti mažas skylutes. Tada galime įstatyti tašelį į stakles. Tekinimo kalto atramą pristumkite taip, kad nekliūtų į tašelį. Tekinimo kaltą laikykite kairiąja ranka, o prispausti prie tašelio reikia dešinia. Tekinti kol tašelis pasidarys ritinio formos, tada gali pradėti formuoti savo dirbinį. Įstrižu kaltu tekinama panašiai kaip ir pusapvaliu, tik įstrižo kalto pjovimo ašmenų padėtis ir plotis reguliuojami nuo apačios. Ruošinio skersgalį nupjaukite įstrižu kaltu. Jeigu norėsite ruošinio gale ištekinti vidinį kūgį, teks
naudotis griebtuvu be arkliuko. Tekindami statmenus keturkampius griovelius, naudokitės statmenais tekinimo kaltais, geriau su praplatintais ašmenimis.Tekindami rutulinį paviršių, kraštuose įpjaukite įstrižus griovelius ir pamažu iš abiejų būsimo rutulio pusių nutekinkite gaubtas buožulas.Jeigu reikia ištekinti daug vienodų dirbinių, naudojamasi šablonais. Tekinti vidinius gaubtus paviršius itin sudėtinga. Kuo sienelės, to dirbinio, plonesnės tuo darbas yra kokybiškesnis. Tekindami vazos ar dekoratyvinės lėkštės vidinį paviršių, naudokite tik aštrius tekinimo kaltus, stenkitės, kad drožlė būtų kuo plonesnė, nespauskite kalto ir neskubėkite.

c) Braižybą galėtume pavadinti technikos raštu, turinčiu savo reikalavimus, taisykles, ženklus, kartais gana sudėtingus. Mastelis 1:1 reiškia, kad brėžinys ir dirbinys turi būti vienodo dydžio, M 1:2 – kad dirbinys dvigubai didesnis už brėžinį, M 2:1 – dirbinys dvigubai mažesnis už brėžinį. Mastelis rašomas dešiniajame brėžinio kampe.

4.

a) Kelmo arba rasto skerspjūvyje apie medį parašyta viskas: amžius, augimo sąlygos, geri ir vargingi augimo metai, patirtos nelaimės, pasaulio šalys ir daug kitų įdomybių. Tas raštas yra medžio kamieno žiedai, arba rievės, matomos skerspjūvyje. Pvz. žiedų yra tiek kiek medžiui metų. Jie susidaro keičiantis metų laikams. Platūs žiedai rodo, kad medžiui tais metais augti buvo labai geros sąlygos, o siauri žiedai rodo, kad blogs sąlygos. Žiūrint į pjūvį, galima pastebėti, kad vienoje pusėje tie patys žiedai yra siauresni nei kitoje. Platesni žiedai yra pietinėje pusėje, o tankesni ir siauresni – šiaurinėje. Pietinė medžio pusė gauna daugiau šviesos ir šilumos, gali geriau augti, tad ir žiedai iš šios pusės susidaro platesni. Šiaurinė medžių pusė labiau apsamanojusi negu pietinė, be to pietinėje pusėje daugiau šakų.Kartais medžio pjūvyje tarp metinių žiedų galima pamatyti juodas arba tamsiai rudas dėmes. Tai buvusios medžio žaizdos, kurias jis išgydė. Jos galėjo atsirasti trenkus žaibui, nuo gaisro, nuo šalčio.

b) Storiausia linija žymima raide S. Ji (kontūrinė) yra 0.7 – 1 mm storio ir tinka visiems matomiems dirbinio ir ir jo detalių kontūrams braižyti. Visos kitos linijos braižomos 0.3 – 0.5 S. Nematomos linijos yra brūkšninės . Jų storis 0.3 – 0.5 S, brūkšnio ilgis 3 – 8 mm, tarpas tarp brūkšnių yra 1 – 2 mm. Simetrinė linija dalija brėžinį į dvi lygias dalis, brūkšnelio ilgis 5 – 30 mm, tarpas tarp brūkšnelio ir taškelio yra 3 – 5 mm. Tokie pat ir centro linijos matmenys. Iškėlimo linijos yra 0.3 – 0.5 mm. Matmenų linijų rodyklės ilgis 3 mm, plačiosios dalies plotis 1 – 1.5 mm. R-žymimas spindulys. Apvalios angos skersmuo paprastai žymimas O.

c) Nuo seno šiems darbams naudojami kirviai, pleištai, kapliai. Buityje kirviai naudojami malkų skaldymui, šakų kapojimui , tašymui. Malkos skaldomos sunkesniu kirviu, kurio pentis platesnė, o kotas ilgesnis. Šakoms kapoti naudojamas kirvis yra su platesne geležte, plačiais ir smailiais ašmenimis, trumpesniu kotu. Tašymui skirto kirvio pentis turi būti siaura, geležtė plati, ašmenys smailūs, o kotas trumpas ir patogiai išlenktas.

5.

a) Medžiai džiovinami:

I. Ant kelmo, kai medis nenukirstas, o tik maždaug vieno metro aukštyje nuo žemės įpjauna ir juostomis atlupta žievę iš apačios į viršų, bet jos nenulupa, palieka ją karoti arba suriša, kad džiūdamas medis nesuskilinėtų. Džiūsta lėtai, mediena pasidaro kieta ir tvirta. Kerta žiemą.

II. Natūraliu-kai palieka lauke ar pastogėje. Tarp lentų ar balkių palieka tarpus, kad prieitų oras.

III. Džiovyklose-kraunama į kamerą taip pat paliekant tarpus. Po to mediena ventiliuojama. Aukštoje temperatūroje ji greitai ir gerai išdžiūsta.

b) Viena ranka tvirtai laikome medį, o kita stipriai laikome peilį ir jau drožiame tašelį nuo savęs.

c) Kūrybingi medžio tekintojai ruošinius klijuoja iš įvairių spalvų ir tekstūros medienos. Taip pat galima keisti ruošinio tekinimo ašį. Ruošinį reikėtų klijuoti su lipalu, nes jis išdžiūvęs nesimato. Suklijavus kelias lentos atpjovas galima ištekinti gilesnę dekoratyvinę lėkštę.

6.

a) Medį sudaro daugybė idealių, kanalėlių, angelių. Vienais medis maitinasi, o kitais kvėpuoja. Kamštinė medžio žievė saugo medį nuo išorinių gamtos poveikių, atsitikimų sužeidimų. Vidinė žievė maitina medį. Brazdas – augina ląsteles. Prie brazdo balana, toliau branduolys ir vėliausiai šerdis. Medį maistu aprūpina šaknys.Beržas, klevas, drebulė ir kai kurie kiti medžiai branduolinės medienos neturi. Todėl, jeigu šios rūšies medžių pjūvio viduryje pastebimas patamsėjimas, vadinasi, medis pradeda pūti. Suaugęs ąžuolas per parą iš žemės išsiurbia > negu 500 litrų vandens. Tiek jo išgarina per lapus.

b) Meninei medienos dirbinių drožybai naudojami įvairių rūšių peiliai, kaltai ir skaptai. Geometrinei drožybai pakanka keleto rūšių drožimo ir ražymo peilių, tiesių bei nuožulnių ašmenų kaltų. Kontūrinei, reljefinei ir skulptūrinei drožybai jau būtini įvairių formų kaltai, skaptai, dildės ir kitos papildamos šlifavimo, gręžimo bei graviravimo priemones.

c) Kaltas yra stalių ir dailidžių įrankis. Juo yra iškalamos stačiakampės skylės, angos,
lizdai, grioveliai. Stalių kaltai būna įvairaus ilgio, pločio ir storio.

Dažniausiai jie gaminami 30 – 35 cm ilgio, o jų plotis gali būti nuo 0.4 cm iki 5 cm. Kaltais ne tik kalamos skylės, bet drožiamas ruošinio paviršius, iškaltų skylių sienelės ir kt. Tokie kaltai vadinami drožikliais. Jų geležtė būna platesnė ir plonesnė. Langų vyrių lizdams iškalti staktuose ir rėmuose naudojami specialūs kaltai. Šios paskirties kaltas gaminamas iš 2.5-3 mm storio plieninės juostos, o pjaunančioji plokštuma išgalandama taip, kaip pjūklo dantys.

7.

a) Drevės-atsiranda pradėjus pūti medžio šerdžiai. Miško žvėreliai paukščiai drevėse įsirengia buveines. Vėžys-toks medis turi žaizdų, kurios viduje drėgnos (lapuočiai, vaismedžiai). Viršūnės džiūvimas-medžio ligos pradžia. Toks dar medis tinka staliaus darbams, o vėliau liga persimeta į kamieną. Dviguba balana-tai lyg pasikartojantis medžio kamienas: šerdis-branduolys-balana, po to vėl šerdis-branduolys-balana. Tokie reiškiniai reti dažniausiai ąžuolo ir uosio mediena. Antroji balana linkusi pūti, tačiau ji kieta tinka baldams ir medžio dirbiniams. Gumbai-tai ataugos ant medžio kamieno ir šakų. Dažniausiai pasitaiko gumbuotų beržų ir alksnių rečiau kitų rūšių medžių. Gumbai atsiranda , kai medis, gydydamas pažeistą vietą, apaugina ją medžiu. Jei liga sunkiai gyja gumbas užauga didesnis, jei lengvai-mažesnis. Gumbo labai graži tekstūra, nors ji labai sunkiai apdirbama, tačiau iš jos gaminami įvairūs dekoratyviniai dirbiniai. Medžio grybas-labai pavojinga medžio ir medienos liga. Jis atsiranda tada, kai mediena ilgą laiką būna drėgnoje ir nevėdinamoje patalpoje. Dažniausiai jis atrodo kaip balti pūkai ar gyslelės. Per metus ši liga medi sunaikina. Receptų nuo šios ligos nėra. Tokia mediena yra ruda, lengva ir labai trapi. Svarbiausiai reikia pašalinti drėgmės šaltinį ir vėdinti patalpą. Ši liga sunaikina pastatus, todėl labai svarbu saugoti, kad jis neįsiveistų.

b) Dvirankis skerspjūklis dažniausiai naudojamas buityje: malkoms, rąstams arba storoms lentoms pjaustyti. Tokie pjūklai gaminami iš 1-1.5 mm storio plieninės juostos. Jie būna 1-1.5 m ilgio ir ties viduriu apie 16 cm. Kartais tarp dantų gaminant paliekami didesni tarpai, todėl tokie pjūklai gali pašalinti ir surinkti įpjovoje susidariusias pjuvenas. Vienarankis pjūklas reikalingas buityje smulkiems, kasdieniniams darbams. Jis būna 60-70 cm ilgo. Ties rankena 12cm, o gale 8cm pločio. Siauras vienarankis pjūklas naudojamas kreiviems paviršiams ir angoms pjauti. Jis būna 30-50 cm ilgio ir ties rankena 2-4 cm pločio, o galas nusmailintas. Rėminis siaurapjūklis naudojamas ploniems ruošiniams, faneros klijuotėms pjaustyti. Jo dantukai yra labai smulkūs. Pjaunant ir traukiant rankeną reikia laikyti vertikaliai. Taip pat yra ir tokie pjūklai kaip: dvirankis išilginio medienos pjovimo pjūklas; vienarankis skerspjūklis su nugarėle; ratpjūklis; rėminis pjūklas.

c) Planavimas – darbu grindžiamas ateities numatymas. Planuojant daryti kokį nors dirbinį, gali kilti tokie klausimai: ar sugebėsiu padaryti tokį dirbinį, kokio aš noriu? ; kokių įrankių reikės? ; kiek įrankių turiu ir kokių dar reikės įsigyti: pirkti, skolintis ar pasidaryti?; kiek ir kokios medienos reikės?; kur jos įsigysiu ir kiek kainuos?; kaip paruošti darbo vietą?; kur panaudosiu savo dirbinį?. Jeigu atsakymai teigiami gali imtis darbo. /// Mokyklos dirbtuvėse esantis darbastalis, arba varstotas, – mokinio darbo vieta. Jame yra įtaisai ruošiniui įtvirtinti, kad dirbant nejudėtų. Savo namuose turint darbo kampelį įrankius tiktų laikyti medinėje spintelėje su lentynėle ir stalčiumi arba sunkesnę medinę dėžę, kurią apvertus ant šono būtų galima naudoti vietoj varstoto. Namuose savo darbo vietoje būtų pravartu tūrėti universalųjį įrankių komplektą: pjūklą, platų pjūklelį smulkiai dantimis, siaurapjūklį, dvigelžtį oblių, keletą įvairaus pločio kaltų, peilį, gręžtuvą, komplektą grąžtų, plaktuką, medinę tvoklelę, pusdapvalią medžio dildę, reples, atsuktuvą. Kaupiant darbo įrankius negalima pamiršti pagalbinių: spaustuvų, laikiklių, atramų, braižybos įrankių, liniuotė, pieštuko, stataus kampainio; taip pat ir apdailos įrankių bei medžiagų: švitro, šepečių, dažų, lako, klijų ir keleto galąstuvų.

8.

a) Mediena gaunama kertant arba pjaunant medžius. Į jų vietą sodinami nauji medžiai. Medžius geriausia kirsti žiemą, kai jie turi mažiausiai sulčių. Tokuis medžius lengva džiovinti, jie atsparesni pjovimui, o mediena geresnė nei nukirstų kitu metų laiku. Sužinoti kada nukirstas (nupjautas) medis, galima jo skerspjūvį ištepus jodo ir spirito tirpalu. Žiemą nupjauto medžio pjūvis nusidažo violetine spalva, ir aiškiai matomos nuo šerdies einančios gyslelės, o nupjautas kitu metų laiku jis nusidažo gelsvai, gyslelės labai neryškios.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 2494 žodžiai iš 4838 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.