Medziagu atsparumas
3 (60%) 2 votes

Medziagu atsparumas

1. Kas laikytina apibendrintąja lenkiamo strypo (sijos) deformacija?

Tempiamo strypo geometrinius pokyčius aiškiai nusako linijinė deformacija –

kuo labiau strypas tempiamas, tuo labiau jis ištįsta, tuo didesnė jo

išilginė deformacija ε. Sukamo strypo deformavimosi intensyvumą nusako

santykinis sąsūkis θ. Reik turėti panašų dydį ir sijos (lenkiamo strypo)

geometrinių pokyčių intensyvumui apibendrintam įvertinimui. Toks dydis

galėtų būti laikomas apibendrintąja sijos deformacija. Kuo stipriau sija

lenkiama, tuo labiau ji išlinksta, tuo labiau padidėja jos kreivis.

Išlinkusio strypo ašies kreivis ir yra apibendrintoji sijos ar kito

lenkiamo tiesaus strypo deformacija:

[pic]

jei lenkiamas kreivas strypas, tai šia formule reiškiamas dydis χ atitiktų

esamo (pradinio) kreivio prieaugį.

2. Ką vadiname įlinkiu?

Sijai linkstant, jos taškai pasislenka. Linijinis sijos skerspjūvio svorio

centro poslinkis kryptimi, statmena sijos išilginiai ašiai, vadinamas

įlinkiu. Įlinkį, nustatomą skerspjūvio ašies y kryptimi, žymime raide v.

įlinkį laikome teigiamu, kai skerspjūvio centras pasislenka teigiamos

skerspjūvio ašies kryptimi.

3. Ką vadiname skerspjūvio posūkiu (deviacija)?

Kampinis sijos skerspjūvio poslinkis, šio skerspjūvio pasisukimo apie

neutraliąją liniją kampas vadinamas skerspjūvio posūkiu arba deviacija. Šį

kampinį poslinkį žymime φ.

4. Ką vadiname įlinkių kreive?

Sijos išilginės ašies taškai pasislenka statmena ašiai kryptimi, o

skerspjūviai, pasilikdami (pagal plokščiųjų pjūvių hipotezę) statmeni

ašiai, pasisuka. Deformuotoji sijos ašis vadinama įlinkių kreive. (238 p.

9.1 pav)

5. Kokia priklausomybė sieja skerspjūvio posūkį su įlinkiu?

Nagrinėdami dviejų, nutolusių atstumu dz, skerspjūvių poslinkius, gauname

diferencialinį ryšį tarp įlinkių ir skerspjūvio posūkių:

[pic]

Skerspjūvio posūkis (deviacija) yra lygus įlinkio pirmajai išvestinei pagal

išilginę sijos ašį.

6. kokia priklausomybė sieja sijos kreivį su įlinkiu?

Palyginę turimą kreivio išraišką:

[pic]

su matematinės analizės teikiama linijos kreivio išraiška:

[pic]

kadangi įlinkių kreivės atveju dydis dv/dz=φ palyginus su 1 yra labai

mažas, jį galime atmesti, tada pastarojo reiškinio vardiklis prilygsta

vienetui, ir apytiksliai:

[pic]

Sijos kreivis yra lygus įlinkio antrajai išvestinei pagal išilginę sijos

ašį.

7. Kokie ryšiai yra tarp įlinkio, skerspjūvio posūkio, lenkimo momento,

skersinės jėgos ir apkrovos intensyvumo?

Suderinę priklausomybes [pic] ir [pic] su [pic]; [pic]; [pic]; [pic]

gauname ištisą diferencialinių priklausomybių seka – nuo įlinkio iki

apkrovos intensyvumo. Iš pradžių padauginame abi priklausomybės [pic] puses

iš iš EI, po to gautąjį reiškinį paeiliui diferencijuojame pagal išilginę

sijos ašį z:

[pic];

[pic];

[pic];

[pic]

šios priklausomybės padeda nustatyti atskirų parametrų pasiskirstymo

savybes.

8. Kaip parašoma diferencialinė įlinkių kreivės lygtis?

Sulyginę kreivio išraiškas [pic] ir [pic], gauname [pic]arba [pic]

Šis reiškinys paprastai vadinamas apytiksle diferencialinių įlinkių

lygtimi.

9. Kokios yra kraštinės sąlygos įlinkių kreivės lygties integravimo

konstantoms rasti?

Nediferencialinė įlinkių kreivės lygtis

[pic]

C ir D yra integravimo konstantos, nustatomos iš kraštinių sąlygų.

Dažniausiai pasitaikančios sijų įlinkių kreivių integravimo kraštinės

sąlygos parodytos 9.4 pav 241 psl.

10.KAIP IŠREIŠKIAMA SIJOS LENKIMO POTENCINĖ ENERGIJA?

Lenkimo metu strype susikaupusi potenc. deformavimo energ. gali būti

išreikšta įrąžomis(lenkimo momentais) ar deformacijomis (kreiviais) bei

įlinkiais.Vienodo skerspjūvio sijos ruožui, kuriame lenkimo momentas kinta

pagal vieną f-ją,pot.en.:

Kai tokių ruožų sijoje ne vienas(ar nagr. kelių lenkiamų strypų

sistema),viso strypo(sistemos)pot.en.:U=∑Ui

11.KAIP IŠREIŠKIAMA SKERSINĖS JĖGOS ĮTAKOJAMA POTENCINĖ ENERGIJA?

Nagr-jame elementą, išpjautą keliomis plokštumomis iš sijos:elm-to ilgis

dz, storis dy, plotis b(y),jo padėtį nusako atstumas y iki neutraliojo

sluoksnio.Šio elm-to plok-mose veikia tangent. įtempimai τ ir τ‘,

sudarantys 2 jėgų poras.Šių jėgų didumas yra τb(y)y, τ‘b(y)dz. Įtempimai τ

atlieka darbą poslinkiu γ1dz, o τ‘- poslinkiu γ2dy. Visas šį elm-tą

deformuojant tangent. įtempimų atliktas darbas(sukaupta potenc.energ.):

dU=1/2[(τb(y)dy(γ1dz) + τ‘b(y)dz(γ2dy)]

Panaud Huko dėsnį šlyčiai:

Viso lenkiamo strypo pot.energ.,sukaupta dėl skersin.jėgos:U=∫dU.

12.KAIP NUSTATOMA SIJOS PILNUTINĖ POTENC.ENERGIJA?

Ji susideda iš potencinės deformavimo energijos U ir apkrovos jėgų Fi

potenc.en-jos:

υi- jėgos Fi pridėties taško poslinkis jėgos veikimo kryptimi. Fi yra

neigiama, nes, sijai grįžtant į pradinį būvį, apkrovos jėgos grįždamos

atlieka neig.darbą.

13.KOKIE YRA BŪDAI SIJOS POSLINKIAMS SKAIČIUOTI?

1.Įlinkių kreivės lygties naudojimas.Kai turime lygtis, gautas dif. lygčių

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 751 žodžiai iš 2482 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.