Medžiagų moklo konspektai
5 (100%) 1 vote

Medžiagų moklo konspektai

1.Medziagu pazinimo reiksme

2.Medziagu mokslo esme ir apibrezimas

3.Tiriamu medziagu struktura

4.Smulkausios dalelesir ju savybes.Boro postulatai.Kvantiniai skaiciai

5.Cheminai rysiai.Joninis,kovalentinis,metaliskasis,vandenilinis,molekulinis rysiai

6.Medziagu busenos

7.Cheminiu reakciju rusys ir kinetika.Homogenines ir heterogenines reakcijos.Cheminiu reakciju skirstymas

8.Mineralines zaliavos naudojamos statybiniu medziagu pramoneje

9.Svarbiausiu uolienu klasifikacija

10.Sukietejusio cemento korozija.Fizikine korozija,chemine korozija.Apsauga nuo korozijos.

11.Metalu korozija.Pagr korozijos tipai.Chemine korozija.Elektrochemine korozija.

12.Vandens poveikis medziagoms.Vandens imirkis,higroskopiskumas,kapiliarumas,brinkimas,traukimasis,dziuvimas

13.Silumos perdavimo budai.Silumos laidumo koeficientas ir jo nustatymo budai.Kitos silumines savybes: silumine talpa,atsparumas ugniai,atsparumas kaitrai,temperaturines medziagu deformacijos.

14.Mechanines medziagu savybes ir ju nustatymo budai.Stiprumas,skalumas,kietumas,dilumas,devejimasis

15.Deformacines savybes.Tamprumas,plastiskumas.

16.Termodinaminiai parametrai,termodinamines sistemos,griztamieji ir negriztamieji procesai.1-asis ir 2-asis termodinaminis desnis.Entropija.

17.Rentgenostrukturine analize.Analizes metodai.Rentgenogramu sifravimas.Rentgenografine analize. Naudojama aparatura.

18.Termine analize.Endoterminiai ir egzoterminiai efektai.Termogravimetrija.diferencine termine analize. Diferercine termogravimetrija.

19.Elektronine mikroskopija.Rastrine elektronine mikroskopija.

20.Infroraudonuju spinduliu spektroskopija.

21.Tyrimai panaudojant optini mikroskopa

22.Luzio rodiklis.Naturalioji ir poliarizuotoji sviesa.

23.Medziagu senejimas ir ilgaamziskumas.

24.Atsparumas salciui.Pagrindines suirymo priezastis.

25.Keraminiu gaminiu atsparumo salciui metodai.Tiesioginiai ir spartieji prognozavimo metodai.

26.Portlandcementis.Pagrindiniai vykstantys procesai.Portlandcemencio kietejimas.

27.Statybiniu med-gu pagrindiniai technologijos procesai.Paruosiamieji darbai.

28.Sudozuoto misinio komponentu maisymo procesai.

29.Gaminiu formavimo ir tankinimo procesas

30.Fizikiai cheminiai procesai vykstantys perdirbant suformuotus gaminius.

31.Medziagu bei ju gamybos technologijos kurimo koncepcija.Du statybiniu medziagu ir strukturos lygiai

1.Medziagu pazinimo reiksme

Statybiniu medziagu istorija-3periodai.1.nuo seniausiu laiku-19a.pradz.Tuo metu statybines medziagos nebuvo mokslo sritimi,jas gamindavo mechaniniu apdirbimu arba elementariu elementu technologiju budu pagalba.2.klasikinis 19a.vid-20a30m.Apibudinamas kaip prekiu nagrinejimu pazinimu,pirmieji bandymai sudaryti teorinius ir technologinius pagrindus.3.Dabartinis-atskiria statybines medziagas kaip I atskira disciplina.H2O mitologija susieta su H2O garbinimo ritualu.Kai kurie mokslai sukuriami is viens I kita nepereinanciu pirminiu pradiniu viens I kita nepereinanciu pradmenu- H2O,zemes,oro.Patys elementai susideda is labai mazu,be galo dalinamu fragmentu.Is tokiu skirtingo tankio fragmento dariniu sudaryti visi kunai.Pagal Aristoteli daleliu pasiskirstymas erdveje ir ju derinys negali pakeisti realaus kuno savybes.Virsmas virsta siuolaikisku nauju savybiu atsiradimo budo.Nesunku pastebeti,kad Aristotelio vaizdinys apie realu pasauli yra paremtas 2pradinem salygom.1.Erdve yra uzpildyta iki begalybes dalinama medziaga.2.judejimas yra vienas is pirminiu medziagos atributu.Pagal aristotelio moksla egzistuoja tik 4judejimo pasikeitimo budai:1.persikelimas erdveje.2.kokybinis pokytis.3.didejimas-mazejimas.4.Atsiradimas-isnykimas.

2.Medziagu mokslo esme ir apibrezimas

Mus supantis pasaulis susidedda is amzinai judancios ir besikeiciancios materijos.Medziaga chemijoje vad materijos rusis,atitinkamomis salygomis pasizymi pastoviomis fizikinemis savybemis.Kiekviena medziaga gali dalyvaut cheminese reakcijose ir is 1os medziagos virsti kita.Zinoma dvejopa materija-medziaga ir fizikiniai laukai.Rimties mase,turincios mikro daleles ir makroskopiniai kunai bei kosmines sistemos yra medziagine materijos forma,Nemedziagine materija-ivairus fizikiniai laukai-gravitacinis,elektromagnetinis ir kt.Spec reliatyvumo teorija irode visoms medziagoms tinkanti reliatyvistines mases ir pilnutines energijos sarysio formule E=mc2.Mase ir energija 1be kitos negali egzistuoti-kintant 1am,kinta ir kitas.Vykstantys reiskiniai gamtoje yra sudetingi ir tiriami ivairiais budais.Seniausias reiskiniu stebejimas.Tam tikro gamtinio reiskinio gavimas ar atkartojimas laboratorijoje.Eksperimentas musu patirties ir pazinimo saltinis.Remiantis tam tikroje srityje stebejimu ir eksperimentu sukauptais faktais,neabejotinais desningumais,daromos juos jungiancios prielaidos,kuriamos desnio arba teorijos hipotezes.Stebejimu ar eksperimentu patvirtinta hipoteze tampa desniu arba teorija.Desnis-tai vidinis,esminis reiskiniu sarysis.

3.Tiriamu medziagu struktura

Medziaga galima apibudinti pagal busena:dujine,skysta,kieta,plazmine.Struktura tai medziagu daleliu issidestymas tam tikrame turyje ir ju tarpusavio rysys.Nuo jos priklauso medziagu savybes ir tiriamu medziagu struktura.Submikrostruktura-tai medziagu atomu,jonu,molekuliu sandara ir rysys tarp ju.Mikrostruktura-tai medziagu makromolekuliu kristalu faziu kontaktinio sluoksnio mikroporu sandara ir rysys tarp ju.Mezostruktura-tai medziagu,sudaranciu greideliu,ju kontaktinio sluoksnio mezoporu sandara ir rysys tarp ju.Makrostruktura-tai smelio frakciju
grudeliu,pastu,pastu tarpsluoksniu poru sandara.Megastruktura-tai betonu,skiediniu ir kt medziagu,kuriu daleles didesnes nei 5*10-3m.Visos medziagos gali but suskirstytos I 2grupes izotropines-tai tokios medziagos,kuriu struktura ir savybes ivairiomis kryptimis yra vienodos.Anizotropines-tai medziagos,kai struktura ir ssavybes ivairiomis kryptimis yra skirtingos.Struktura skirstoma I pirmine ir antrine.Pirmine struktura susidaro medziagai formuojantis is lydalu ir tirpalu.Del silumos slegio,ar kitokio isores poveikio pirmine struktura gali pasikeisti.Tokia pakitusi struktura vad antrine.

4.Smulkausios dalelesir ju savybes.Boro postulatai.Kvantiniai skaiciai

Medziaga susideda is 1o ar keliu cheminiu elementu.Kiekvienas cheminis elementas susideda is vienodu atomu,t.y elektriskai neutraliu daleliu.Maziausios nedalomos daleles atomai.Branduolyje sukoncentruota pagr atomo mase,kuri turi teigiama kruvi.Kiekvienas atomas susideda is 1 ar daugiau elektronu,kuriu kruvis lygus branduolio kruviui.Branduolys susideda is protonu ir neutronu.Charakterizuojamas eiles numeriu Z ir mases skaiciumi A.Elektronu supanciu branduoli visuma,vad elektroniniu apvalkalu.Boro postulatai.1.Kvantine Planko teorija-bet koks spinduliavimas ar spinduliu sugerimas vyksta kvantais E=hν h-Planko konstanta.Boras nustate,kad kampinis elektrono judejimo momentas,judant jam ratu,negali keistis be perstojo,o tam tikromis porcijomis mvr=(h/2π)n (1); n-kvantinis sk.n=1,2,3…∞.Tai sveikasis sk,nusakantis elektrono energija atitinkamoje orbitaleje ir tos orbitales dydi.2.Kad neprarastume energijos,elektronai gali judeti tomis orbitomis,kurios atitinka (1)lygti ir siu orbitu spinduliai yra atitinkamai naturiniu sk kvadratai r1;r2;r3…rn=12;22;32…n2; 3.Elektrono perejimas is tolesnes nuo branduolio orbitos I artimesne,yra susijes su isspinduliuoto energijos kvanto praradimu Etol-Eart=hν Salutinis kvantinis sk(l) nusakantis atomines orbitales forma erdveje.Magnetinis kvantinis sk-t.y dydis apibudinantis orbitales padeti erdveje,isoriniam magnetinio arba elektrinio lauko atzvilgiu.ms-sukinio kvantinis sk,mikroobjekto savybe,apibudinanti sukimosi apie savo asi krypti Xn=2n2; X1=2,X2=8; Xl=2(2l+1),Xo=2, X1=6 S2p6d10; H-1s1; O-1s22s22p4 Elektronai visu elementu issidesto pagal 2 principus: 1.maziausios energijos principas-nusako orbitaliu uzpildymo elektronais tvarka.Nesuzadinto atomo elektronai pirmiausia uzpildo tas orbitales,kuriu energija maziausia 2.Paulio draudimo principas-nusako,kad kiekviename atome negali buti 2ju elektronu,kuriu kvantiniu sk rinkinys negali but vienodas.

5.Cheminai rysiai.Joninis,kovalentinis,metaliskasis,vandenilinis,molekulinis rysiai

Cheminiai rysiai apibudina rysi tarp jonu ir atomu molekuleje.Jie susidaro veikiant traukos jegoms.Cheminis rysys yra elektronines prigimties.Ji sudaro priesingu krypciu sukiniu elektronai,jungiantys kelis atomus I bendra visuma. Joninis rysys susidaro tarp tokiu 2 elementu,kuriu viena linkes elektronus atiduoti,o kitas prisijungti.Sis rysys susidaro del elektrostatiniu trukos jegu tarp priesingai ikrautu jonu,susidariusiu pereinant elektronui is vieno atomo I kita.Na→Na++e; Cl+e→Cl-; Na++Cl-→NaCl.Elektronus praranda metalai,prisijungti juos gali tik tipiniai nemetalai: F,CL,Br,J.

Kovalentinis rysys-atominis rysys,atsirandantis del keliu atomu valentiniu elektronu sanklodos.Kovalentines jungties esme yra tame,kad isoriniu elektronu papildymas iki 8 vyksta ne atimant elektrona,o sukuriant bendras poras.Metaliskasis rysys-delokalizuotas cheminio rysio tipas,esantis visuose metaluose.Van der Valso rysys-rysys tarp molekuliu,su prisotintu valentingumu,del ko kartais galima ji vadintinti likutinio valentingumo jegomis arba tarpmolekuliniais rysiais.

Vandenilinis rysys-tai rysys tarp lasiva elektronu pora turinciu,elektriskai neigiamesnio atomo ir vandenilio atomo,prijungto prie kito elektriskai neigiamesnio atomo

Skirtumai tarp ivairiu jungciu apibreziami jonizacijos potencialu,elektronu giminingumu ir hibridizacijos energija,naujo tipo orbitaliu susidarymu.

6.Medziagu busenos

Lavozje,remdamasis savo eksperimentais,pareiske,kad kietumas,skystumas ir dujinis buvis,kad tai yra 1os ir tos pacios medziagos skirtingi buviai,I kuriuos tam tikra tvarka gali pereiti visos medziagos.Priklausomai nuo slegio ir temp dauguma medziagu gamtoje yra skirtingose agregatinese busenose:dujine,skystoji,kietojiDujine-visu paprasciausia busena.Tokios busenos medziagos daleles beveik neveikia vienos kitu,nes atstumas tarp ju 10kartu ir daugiau didesnis,nei daleliu matmenys.Del nuolatinio siluminio daleliu judejimo,duju busenos medziagos neturi nei pastovios formos,nei turio.Visos dujos prie tam tikru temp ir slegiu virsta skysciu.Skystas buvis-apibudinamas kaip desningas daleliu issidestymas nedideliais kiekiais ir netvarkingai visoje aplinkoje.Medziagos esancios skystame buvyje prie 25oC ir zemesneje vad skysciais.Skysciams yra budingas difuzijos reiskinys D=RT/N*1/6πη D-difuzijos konstanta; η-klampumas; R-universali duju konsatnta; N-Avogadro sk.Skystis yra kaip tarpininkas tarp kietu medziagu ir duju.Atsizvelgiant I fizikines savybes,skysciai yra skirstomi I paprastuosius,skystuosius kristalus ir kvantinius sk.Dauguma skysciu yra paprastieji,kuriu struktura yra artima amforiniu kunu strukturai,t.y budinga artimoji tvarka.Organines medziagos,kurios pasizymi ir skysciams budingu takumu ir kristalams budinga molekuliu issidestymo tvarka,bei tam tikru savybiu
anizotropiskumu,vad skystaisiais kristalais.Skysciai,kuriu savybes lemia kvantiniai efektai,vad kvantiniais skysciais.Visu skysciu bendrosios savybes-takumas ir itempimo pavirsius.Visi kunai,kurie islaiko patvaria forma,vad kietais,taciau medziagu moksle,kietais kunais vad kristaliniai kunai,kuriu strukturines daleles erdveje pasiskirsciusios tvarkingai,pagal tam tikra geometrini motyva,vad kristaline gardele.Tai kristalines medziagos,mineralai,ledas.Amorfiniai kunai neturi apibreztos lydimosi temp.Plazma-tai neutraliu atomu ir dideles koncentracijos elektringu daleliu kvazineutrali sistema.Ji pasizymi nedideliu elektros laidumu,turiu tampriu savybiu.Idealusis kristalas-neturintis defektu kristalas.Molekuliu,atomu,jonu issidestymas apibudinamas periodiskumu.Kristalu klasifikacija pagal periodiskuma atliko Brave mokslininkas.Pastoviausios yra tos kristalu strukturos,kuriose vyksta tankiausias atomu issidestymas ir taip pat yra atitinkamas rysiu kiekis kiekvienam atomui ir ju krypciai.Realiu kristalu ar amorfiniu kietu medziagu struktura daugeliu atveju skiriasi nuo idealios strukturos.Tai priklauso nuo nuokrypuio laipsnio,nuo kristaliskumo ir visiskos netvarkos.Realiems kristalams,kuriuose nera pilno sutvarkymo panaudojamas defektinio buvio terminas.Siuo atveju vyksta dislokacijos.Jos vyksta del plastines deformacijos arba augimo proceso.

7. Cheminiu reakciju rusys ir kinetika.Homogenines ir heterogenines reakcijos.Cheminiu reakciju skirstymas

Cheminei reakcijai vykstant,energija gali buti atpaliduojama arba sunaudojama.Chemines reakcijos produktai bei reagentai sudaro fizine chemine sistema.Visuma sistemos daliu,turinciu vienoda chemine sudeti ir atskirta skiriamuoju pavirsiumi,vad faze.Chemines reakcijos,kuriu produktai ir reaguojancios medziagos yra tos pacios fazes ir procesas vyksta uzpildytame turyje,vad homogeninemis.Heterogeninemis-reaguojancios medziagos ir produkati yra skirtingu faziu,o reakcija vyksta faziu salycio pavirsiuje.Dauguma cheminiu reakciju yra griztamos.Negriztamos reakcijos vyksta tik 1a kryptimi,nes ir pakeitus reakcijos salygas is produktu negalima gauti pradiniu medziagu.Reakcijos greitis-tai reakcijoje dalyvaujanciu medziagu koncentracijos pokytis per laiko vieneta,turio vienete arba faziu salycio pavirsiaus ploto vienete.Pagal daleliu pobudi reakcijos skirstomos I: 1.molekulines-tarp molekuliu vykstanti reakcija,kurios metu nesusidaro jonu,radikalu ir kt.daleliu.2.jonines-reakcija,kurioje dalyvauja jonai.3.radikalines-tai reakcija,kurios metu susidaro daleles laisvieji radikalai.Jos labai greitos,nes radikalai tarpusavyje linke reaguoti.Cheminiu reakciju greitis prikaluso nuo reakcijos salygu: 1.nuo reaguojanciu medziagu koncentracijos.2.nuo slegio,temp.3.nuo vartojamo katalizatoriaus.Katalizinemis cheminemis reakcijosmis vad tokios reacijos,kuriu greitis priklauso nuo sistemoj esanciu,bet reakcijoj nedayvaujanciu medziagu,katalizatoriu.Katalize skirstoma I homogenine ir heterogenine.Heterogenines reakcijos,kurios reaguoja su kietom medziagom,galima suskirstyti I 2tipus: 1.Reakcijos,kuriose mazeja kietos medziagos pavirsius.2.kietos medziagos reakcija su dujomis ir skysciais,kurios metu kietos medziagos pavirsiuje gaminasi nauja kieta medziaga.Nauji reaguojanciu medziagu kiekiai gali saveikauti tika tada,kai jie palies salycio pavirsiu.Todel heterogeniniu procesu kinetikoje,svarbus yra difuzijos procesas.

8.Mineralines zaliavos naudojamos statybiniu medziagu pramoneje

Visos pradines medziagos,is kuriu gamybos procese gaunama galutine produkcija,vad zaliavomis.Grynuoliai-granitas,deimantas. Sulfidai- rudiniai mineralai-piritas, galenitas. Halogenidai- <100 rusiu ,galitas, fluoritas.Oksidai-≈200,kvarcas,opalas, limonitas. Sulfatai≈260,anhidritas,gipsas.Karbonatai≈80,kalcitas,magnezitas,dolomitas.Silikatai≈800,aliumosilikatai.

9.Svarbiausiu uolienu klasifikacija

Uoliena-gamtinis mineralu agregatas arba misinys.

Magmines→masyviosios→gelmines

Magmines→masyviosios→issiliejusios

Magmines→vulkanines→susicementavusios

Magmines→vulkanines→puriosios

Gelmines-granitas,sionitas

Nuosedines→mechanines→biriosios

Nuosedines→mechanines→susicementavusios

Nuosedines→Chemogenines

Nuosedines→Organines

Metamorfines→issiverzusiu uolienu produktai

Metamorfines→nuosediniu uolienu produktai

Gelmines susidare kristalizuojantis magmai giliuose sluoksniuose.Kristalai ir kristalu grupes yra susimaise ir susijunge stipriais kristaliniais rysiais.Gniuzdomi bandiniai suyra per kristalus.Uolienos yra kietos,tankios ir stiprios.Granitas,sianitas.Naudojamos isores apdailai,o nuolauzu daroma skalda.Issiliejusios-susidariusios is tu paciu mineralu,kaip ir gelmines,tik kitomis salygomis.Susidare arti zemes pavirsiaus,del to ju struktura smulkiakristale.Porfyras,andezitas,trachitas,bazaltas.Vulkanines.Puriosios-vulkaniniai pelenai,smeliai,pemza.Tai ugnikalniu ismesti produktai,susikloste ivairaus storio sluoksniais.Akytumas iki 80%.Struktura atvirapore,pavirsius siurkstus.Naudojamos kaip lengvas termoizoliacinis uzpildas.Is ju gaminami hidrauliniai priedai.Vulkanines susicementavusios-vulkaniniai tufai,vulkanine lava.Tufai susidare is vulkaniniu pelenu,smelio,pemzos.Vulkanine lava-tai sustingusios lavos mase,is kurios nespejo pasisalinti visos dujos.Sios uolienos palyginti atsparios salciui,lengvai pjaustomos. Gaminami sienu blokai ir apdailos plokstes.Mechanines.biriosios-susidare is
amtine/skalda,zvyras,smelis,molis.Nuosedines.mechanines.susicementavusios-tai gamtiniais cementais sucementuotos biriosios uolienos.Gamtinis/cementas-tai molis,silicio dioksidas,kalcio karbonatas.T.Y.smiltainiai, zvyrainiai,skaldainiai.Nuosedines.chemogenines.susidare karsto ir sauso klimato vandens baseinuose.

10.Sukietejusio cemento korozija.Fizikine korozija,chemine korozija.Apsauga nuo korozijos.

Korozija-tai sukietejusio cemento irimas del ivairiausiu fizikiniu ir cheminiu veiksniu.Fizikine korozija-jos priezastis yra daugiakartinis,cikliskas sukietejusio cemento drekinimas ir dziuvimas,uzsaldymas ir atsilimas,drusku kristalizacija sukietejusio cemento kapiliaruose.Chemine korozija-Ji vyksta tarp sukietejusio cemento komponento ir H2O,ar dujose esanciu junginiu.Chemine korozija skirstoma: 1.Korozija,kai ispalunamos tirpios medziagos,pagr priezastis yra ta,kad vandenyje tirpsta kalcio hidroksidas,kuris sukietejusiame cemente susidaro del kalcio silikatu hidroksido.Vandeniu isplovus istirpusi kalcio hidroksida,sumazeja sio junginio koncentracija,todel pradeda hidrolizuotis kiti sukietejusio cemento junginiai.2.Rugstine korozija del rugsciu reakcijos su kalcio hidroksido kitais sukietejusio cemento komponentais.Rugsciu veikiamame sukietejusiame cemente susidaro trapios druskos ir nerislios amforines mases.Korozija gali buti veikiant mineralinems trasoms-tai ypac kenksmingos amonio trasos,t.y.amonio salietra ir amonio sulfatas.Organines rugstys kaip ir neorganines suardo cementini akmeni.Karbonatine korozija-vyksta tada,kai sukietejusi cementa veikia H2O,kuriame yra istirpusio CO2 Ca(OH)2+CO2+H2O→CaCO3+2H2O; CaCO3+CO2+H2O↔Ca(HCO3)2 (kalcio hidroksidas).2oje reakcijoje susidares kalcio hidrokarbonatas yra tirpus,todel ji isplauna H2O.Magnezine korozija gali but dvejopa 1.grynai magnezine,kai veikia Mg2+ 2.sulfatine-kai veikia Mg2+SO42-,magnezine.Ypac zalinga,kai magnio sulfatas,veikiamas su klacio hidroksidu,sudaro gipsa ir magnio hidroksida.Sulfatine korozija sukelia H2O istirpe sulfato jonai.Jei koncentracija yra nuo 250-1000mg/l betone prasideda sulfoaliuminatine korozija.Susidares junginys etringitas uzpildo kapiliarus ir poras.Jei jo susikaupia pakankamai daug,tai poru ir kapiliaru sieneles gali suirti.Jeigu sulfato jonu koncentracija didesne kaip 1000mg/l vyksta sulfoaliuminatine-gipsine korozija,nes tada sukietejusio cemento kapiliaruose ir poruose issikristalizuoja ne tik etringitas,bet ir gipsas.Gipsine korozija vyksta betone,kuriame yra daug Na2SO4 ir CaSO4(natrio ir kalcio sulfatai).Sarmine korozija vyksta 2ose formose,t.y,veikiant koncentruotiems sarmu tirpalams sukietejusi cementini akmeni ir veikiant sarmams esantiems cemente.Apsaugos priemones-Norint apsisaugoti nuo korozijos,1a pagr priemoniu yra tankaus betono paruosimas.Tam tikslui betono misinys vibruojamas arba tankinamas kitomis mechaninemis priemonemis,parenkami tinkamiausi uzpildai arba vartojamas cementas,kuriam uzmaisyti reikia mazesnio kiekio H2O.Betona reikia izoliuoti nuo agresyvios aplinkos.Tokiam tikslui betono pavirsius 2-3kartus padengiamas bitumo emulsija arba islydytu bitumu,aptepamas karstomis asfalto mastikomis ir pan.

11.Metalu korozija.Pagr korozijos tipai.Chemine korozija.Elektrochemine korozija.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2367 žodžiai iš 7645 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.