5.3. Medžių ir krūmų sodinimas ir tolesnė priežiūra
5.3.1. Medžių ir krūmų sodinimas
Augalai sodinami tada, kai teritorija yra visiškai paruošta, o dirva
įdirbta ir patręšta. Duobės medžiams iškasamos 70 cm, o krūmams – 50 cm
gylio. Jei sodinama pavasarį, jos kasamos iš rudens, o jei rudenį – 3-4
savaites prieš sodinimą. Medelio maitinimo plotas turi būti ne mažesnis
kaip 1 m2, o krūmo -0,5 m2. Sodinant didesnę krūmų grupę, kasama didelė
duobė, o
[pic]Baltoji kūgiškoji eglėgyvatvorėms – 0,5-0,6 m pločio griovys, kiekvienai kitai eilei pridedama po
0,2-0,4 m (tai priklauso nuo sodinamo krūmo dydžio). Duobės dugnas kastuvu
išpurenamas.
Sodinant medelius, netoli nuo duobės centro įkalamas kuolas medeliui
pririšti, viduryje duobės padaromas atvežtos žemės kauburėlis, ant jo
pastatomas medelis, šaknys ištiesinamos į šalis, tuomet pilama derlinga,
puri žemė. Medelis lengvai pakeliamas ir papurtomas, o užpilta žemė
apspaudžiama kojomis. Pasodinto medelio šaknies kaklelis turi būti 5-15 cm
virš žemės, smėlio dirvose – lygiai su žemės paviršiumi. Pagal duobės
kraštus supilamas nedidelis pylimėlis („lėkštė“), kad laistant nenutekėtų
vanduo. Pakraščius galima mulčiuoti durpėmis, tuomet ilgiau laikysis
drėgmė. Prie kuolo medelis rišamas minkštomis virvėmis dviejose vietose –
kuolo viršuje ir apie 0,5 m nuo žemės, apsukant kuolą ir medelio liemenį
aštuonetuku. Kuolas įkasamas iš vyraujančių vėjų pusės.
Kiek sunkiau prigyja persodinti spygliuočiai medeliai. Juos reikia
iškasti taip, kad kuo mažiau pažeistute šaknis, su žemėmis. Prieš tai
spygliuočius patartina gerokai palaistyti. Iškastų medelių šaknis galima
aprišti maišais, plėvele ar sudėti juos į nedideles dėžes.5.3.3. Medžių formavimas
Svarbiausias yra pirmasis lajos karpymas. Paprastai karpoma anksti
pavasarį formuojant lają ir vertikaliai, ir horizontaliai. Vertikaliai,
pagal nustatytą aukštį, medžių viršūnės nukerpamos sekatoriumi, pjūklu arba
specialia mašina. Po to nukarpomos šoninės šakos. Norint suteikti kokią
nors geometrinę formą, kiekvienas medis karpomas individualiai, iš akies,
ypač šoninės šakos. Želdiniuose augančius senesnius medžius, kai jie
nustoja augti, pasidaro nedekoratyvūs, laja tampa beformė, galima
atjauninti. Mažai atjauninant, išpjaustomos tik šoninės šakos, o labai – ir
skeletinės iki pagrindo. Kai kurie lapuočiai, pavyzdžiui, gluosniai,
tuopos, liepos, uosialapiai klevai, tokiems atjauninimams labai atsparūs.
Tinkamiausias laikas – pavasaris.5.3.4 Krūmų formavimas
Daugelis neformuojamų krūmų būna retomis šakomis ir negražūs. Reti
išauga putinų, šeivamedžių, sedulų, auksuotųjų serbentų krūmai. Taigi tenka
juos dirbtinai formuoti. Anksti pavasarį, prieš sulčių tekėjimą,
sekatoriumi ar peiliu nupjovus 5-8 cm aukščiau šaknies kaklelio, iš
miegančiųjų pumpurų išauga keletas vešlių ūglių. Dar kartą tai atlikus kitą
pavasarį, krūmai išauga pakankamai tankūs.
Kartais krūmai karpomi kūgio, rutulio, kubo, cilindro formos. Taip
formuoti specialiomis žirklėmis galima tik tankiai augančius krūmus:
kalninius serbentus, paprastuosius ligustrus, žvilgančiuosius kaulenius,
Tunbergo raugerškius ir kt. Vasarą apkarpomi sparčiai augantys nauji
ūgliai. Kitų metų pavasarį formuojami krūmai nukerpami jau 3-5 cm aukščiau
negu praėjusiais metais. Po 1-2 metų jie bus tankūs norimos formos.5.3.5. Gyvatvorių formavimas
Gyvatvorės gali būti laisvai augančios ir karpomos. Pastarosios
sodinamos viena, dviem ar daugiau eilių. Jų paskirtis yra dekoratyvinė,
apsauginė ir dengiančioji (maskuojančioji).
Laisvai auginamoms gyvatvorėms tinka lanksvos, parko rožės,
raugerškiai, veigelės. Tokios gyvatvorės neformuojamos, tačiau jas reikia
prižiūrėti kaip ir kitus krūmus, t.y. išpjaustyti ligotas, pasenusias ir
aplaužytas šakas, kad krūmai kuo gausiau žydėtų ir leistų naujus ūglius.
Karpomos gyvatvorės skirstomos pagal aukštį į aukštas (aukštesnes kaip 2
m), vidutines (1-2 m), žemas (0,5-1 m) ir bordiūrines (žemesnes nei 0,5 m).
Klasikinės gyvatvorės yra apie 25 cm pločio. Siauriausias galima formuoti