Medžių ir krūmų sodinimas ir tolesnė priežiūra
5 (100%) 1 vote

Medžių ir krūmų sodinimas ir tolesnė priežiūra

11

5.3. Medžių ir krūmų sodinimas ir tolesnė priežiūra

5.3.1. Medžių ir krūmų sodinimas

Augalai sodinami tada, kai teritorija yra visiškai paruošta, o dirva

įdirbta ir patręšta. Duobės medžiams iškasamos 70 cm, o krūmams – 50 cm

gylio. Jei sodinama pavasarį, jos kasamos iš rudens, o jei rudenį – 3-4

savaites prieš sodinimą. Medelio maitinimo plotas turi būti ne mažesnis

kaip 1 m2, o krūmo -0,5 m2. Sodinant didesnę krūmų grupę, kasama didelė

duobė, o

[pic]Baltoji kūgiškoji eglėgyvatvorėms – 0,5-0,6 m pločio griovys, kiekvienai kitai eilei pridedama po

0,2-0,4 m (tai priklauso nuo sodinamo krūmo dydžio). Duobės dugnas kastuvu

išpurenamas.

Sodinant medelius, netoli nuo duobės centro įkalamas kuolas medeliui

pririšti, viduryje duobės padaromas atvežtos žemės kauburėlis, ant jo

pastatomas medelis, šaknys ištiesinamos į šalis, tuomet pilama derlinga,

puri žemė. Medelis lengvai pakeliamas ir papurtomas, o užpilta žemė

apspaudžiama kojomis. Pasodinto medelio šaknies kaklelis turi būti 5-15 cm

virš žemės, smėlio dirvose – lygiai su žemės paviršiumi. Pagal duobės

kraštus supilamas nedidelis pylimėlis („lėkštė“), kad laistant nenutekėtų

vanduo. Pakraščius galima mulčiuoti durpėmis, tuomet ilgiau laikysis

drėgmė. Prie kuolo medelis rišamas minkštomis virvėmis dviejose vietose –

kuolo viršuje ir apie 0,5 m nuo žemės, apsukant kuolą ir medelio liemenį

aštuonetuku. Kuolas įkasamas iš vyraujančių vėjų pusės.

Kiek sunkiau prigyja persodinti spygliuočiai medeliai. Juos reikia

iškasti taip, kad kuo mažiau pažeistute šaknis, su žemėmis. Prieš tai

spygliuočius patartina gerokai palaistyti. Iškastų medelių šaknis galima

aprišti maišais, plėvele ar sudėti juos į nedideles dėžes.5.3.3. Medžių formavimas

Svarbiausias yra pirmasis lajos karpymas. Paprastai karpoma anksti

pavasarį formuojant lają ir vertikaliai, ir horizontaliai. Vertikaliai,

pagal nustatytą aukštį, medžių viršūnės nukerpamos sekatoriumi, pjūklu arba

specialia mašina. Po to nukarpomos šoninės šakos. Norint suteikti kokią

nors geometrinę formą, kiekvienas medis karpomas individualiai, iš akies,

ypač šoninės šakos. Želdiniuose augančius senesnius medžius, kai jie

nustoja augti, pasidaro nedekoratyvūs, laja tampa beformė, galima

atjauninti. Mažai atjauninant, išpjaustomos tik šoninės šakos, o labai – ir

skeletinės iki pagrindo. Kai kurie lapuočiai, pavyzdžiui, gluosniai,

tuopos, liepos, uosialapiai klevai, tokiems atjauninimams labai atsparūs.

Tinkamiausias laikas – pavasaris.5.3.4 Krūmų formavimas

Daugelis neformuojamų krūmų būna retomis šakomis ir negražūs. Reti

išauga putinų, šeivamedžių, sedulų, auksuotųjų serbentų krūmai. Taigi tenka

juos dirbtinai formuoti. Anksti pavasarį, prieš sulčių tekėjimą,

sekatoriumi ar peiliu nupjovus 5-8 cm aukščiau šaknies kaklelio, iš

miegančiųjų pumpurų išauga keletas vešlių ūglių. Dar kartą tai atlikus kitą

pavasarį, krūmai išauga pakankamai tankūs.

Kartais krūmai karpomi kūgio, rutulio, kubo, cilindro formos. Taip

formuoti specialiomis žirklėmis galima tik tankiai augančius krūmus:

kalninius serbentus, paprastuosius ligustrus, žvilgančiuosius kaulenius,

Tunbergo raugerškius ir kt. Vasarą apkarpomi sparčiai augantys nauji

ūgliai. Kitų metų pavasarį formuojami krūmai nukerpami jau 3-5 cm aukščiau

negu praėjusiais metais. Po 1-2 metų jie bus tankūs norimos formos.5.3.5. Gyvatvorių formavimas

Gyvatvorės gali būti laisvai augančios ir karpomos. Pastarosios

sodinamos viena, dviem ar daugiau eilių. Jų paskirtis yra dekoratyvinė,

apsauginė ir dengiančioji (maskuojančioji).

Laisvai auginamoms gyvatvorėms tinka lanksvos, parko rožės,

raugerškiai, veigelės. Tokios gyvatvorės neformuojamos, tačiau jas reikia

prižiūrėti kaip ir kitus krūmus, t.y. išpjaustyti ligotas, pasenusias ir

aplaužytas šakas, kad krūmai kuo gausiau žydėtų ir leistų naujus ūglius.

Karpomos gyvatvorės skirstomos pagal aukštį į aukštas (aukštesnes kaip 2

m), vidutines (1-2 m), žemas (0,5-1 m) ir bordiūrines (žemesnes nei 0,5 m).

Klasikinės gyvatvorės yra apie 25 cm pločio. Siauriausias galima formuoti

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 668 žodžiai iš 1325 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.