Meilės reiškinys antikos filosofų akimis
5 (100%) 1 vote

Meilės reiškinys antikos filosofų akimis

Turinys

Įvadas………………………………………………………………………………………………

1.Meilės reiškinys antikos filosofų akimis…..……………………………………………………

2. Meilės reiškinys F. Nyčės ir Ė. Fromo akimis…………………………………………………

Išvados……………………………………………………………………………………………..

Literatūra………………………………………………………………………………………….

Įvadas

Meilė yra pirmykštė ir pagrindinė žmogaus dvasinė galia, atskleidžianti vertybių pasaulį ir vedanti į aukščiausią vertybių realizavimą. Tiek savyje, tiek kitose būtybėse ar aplinkiniame pasaulyje. Ji visokiais būdais ir pavidalais reiškiasi ir apima visas žmogaus dvasios galias ir emocijų rūšis. Meilė apsprendžia mūsų pažinimą, vertinimus, pasaulėžiūrą ir visą mūsų dvasios pasaulį. Meilė savo kryptimi eina nuo žemesnių vertybių prie aukštesnių, todėl ji visada yra atsidavimas, kuris nuo paprasčiausio tarnavimo gali kilti iki savęs paaukojimo. Šiuo atsidavimu vyksta savęs praturtinimas ir išsivadavimas iš vienišumo. O pati meilė savo pradžią turi žmogaus ribotume, jo nepasitenkinime savimi ir siekime save papildyti aukštesniais būties pradais.

Meilės reiškinys antikos filosofų akimis

Nors meilė savo esme sudaro pagrindą visuomeninių žmonių santykiams, ji taip pat turi didelę reikšmę idėjoms pažinti, kaip ją iškelia Platonas savo eroso supratimu, su Dievu susijungti, kaip moko krikščioniškoji filosofija. Meilės dalyviai, Platono žodžiais, yra lygūs vargšai ir turtingieji, reikalauja ir duoda, formuoja ir vienas antro formuojami. Šitai atskleidžia kitą – socialinį jos charakterį.

Eros graikų supratimu daugiau reiškia savo laimės siekimą, o agape reiškia užmiršti savo laimę, aukotis kitiems iki visiško savęs praradimo. Eros nori savo objektą įgyti, agape jį išgelbėti. Paskutinioji meilės samprata aišku kilnesnė ir tobulesnė.

Vienalytė meilė… Dabar tai yra iškrypimas ne tik meilės, bet ir gyvenimo būdo, bet senovės graikai nusidėdavo. Pats žodis “lezbijietės” kilo iš vienos salos pavadinimo “Lesbosa”, kur buvo pirmą kartą aprašyta meilė tarp moterų, pačios lezbijietės. Ta moteris – įžymi senovės graikijos poetesė Sapfo (VI a. iki m.e.). Moterys senovės graikijoje turėjo savo religinius kultus, kur vyrai buvo neprileidžiami. Tai buvo pagrindinė Lesboso politika. Čia vykdavo vestuvės, meilės intrigos, pavydas, išsiskyrimai.

Atėjusi iš Graikijos į Persiją “meilė” tarp vyrų buvo natūralus dalykas senovės graikų filosofui Platonui, kuris teigė, kad meilė tarp vyrų tai aukščiausia meilės forma. Savo kūrinyje “Puota” jis viską pervertė aukštyn kojomis. Bet visgi Senovės Graikijoje meilė buvo labai vertinama. “Puotoje” meilė išaukštinama, be to ten teigiama, kad tai teigiamas moralės reiškinys. Aristofano mintis, kad meilė – tai siekimas ieškoti savo prarastos pusės (“pusmarkio”), buvo priimta ir išplėtota V.S. Solovjovo, kuris pasakė, kad “meilės nedalomumo viršūnė pasireiškia vienatinėje meilėje. Čia vienas tėra meilės objektas ir jis panardina savyje antrąjį.”

Žmogaus buvimas – pasaulyje yra buvimas – kartu, t.y. buvimas su kitais žmonėmis. Kad asmuo save realizuotų, jam reikalinga laisvės erdvė. Šis reikalavimas gali prieštarauti visuomenės reikmėms. Asmeniškumu grindžiamoje bendrijoje (šeimoje) abu reikalavimus sutaiko pirmiausia meilė, abipusis pripažinimas, atžvalga, pasiryžimas. Žinome, kad žmogus biologiškai nėra gyvūnas. Todėl žmogaus seksualumas įgyja ypatingą antropologinę reikšmę. Žinoma, seksualumo pagrindą sudaro žmogaus gyvūniškumas ir šiuo požiūriu jis yra biologiškai sąlygotas. Tačiau žmogaus kūniškajame buvime – pasaulyje visa, kas biologiška, įgyja žmogiškas ypatybes ir asmens bruožus. Tad lyčių skirtumas taip pat nėra “vien biologinis” žmogaus aspektas, bet paliečia visą žmogaus buvimą – pasaulyje.

Šiuo skirtumu duodamas pirmapradis skirtingumas, bet kartu ir pirmapradis lyčių tarpusavio ryšys. Šis ryšys tam tikra visiškai apibrėžta prasme sudaro žmonių visuomenės pagrindą. Tai, ką Platonas teigia “Puotoje”, Aristotelis glaustai apibendrina taip:

Pirmiausia vienas su kitu susijungti turi tie, kurie vienas be kito negali egzistuoti, būtent, moteriškasis ir vyriškasis pradai…

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 654 žodžiai iš 2142 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.